Kuršių nerijoje atvertos erdvės į pilkąsias kopas

Kuršių nerijoje atvertos erdvės į  pilkąsias kopas

Per šių metų šiltąjį sezoną Kuršių nerijos lankytojai  galės pasigrožėti atsivėrusiomis naujomis erdvėmis į pilkąsias kopas bei kitas šio unikalaus gamtos kampelio vertybes.  Kovo viduryje Kuršių nerijos nacionaliniame parke baigtas įgyvendinti ES finansuojamo projekto  “Gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas NATURA 2000 teritorijoje” antrasis etapas – gamtotvarkiniai kalninės pušies bei kitos savaiminės augalijos kirtimai Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose, taip pat visų kirtimo atliekų sutvarkymo ir išvežimo darbai. Didžiąją dalį jų  atliko konkursą laimėjęs rangovas – UAB “Raguvilė”, kurios buveinė įsikūrusi Kretingos rajono  Raguviškių kaime. Bendrovė  Kuršių nerijoje įvairius miško ir  želdinių tvarkymo, kopų tvirtinimo, apžvalginių aikštelių įrengimo bei  kitus darbus  atlieka nuo 2009-ųjų  metų.

Kuršių nerijoje miško tvarkymo darbai vykdomi pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko miškotvarkos projektą 2013-2022 metams. Naglių ir Grobšto rezervatuose perbrendusią ar savaiminę augaliją numatyta sutvarkyti apie 140 ha plote – pagrindiniai kirtimai patikėti „Raguvilei“, dalį rezervatų teritorijos tvarko patys nacionalinio parko darbuotojai, be to, už perbrendusių, gaisrų pavojų keliančių kalninių pušų kirtimus palei jūrą, netoli dviračių tako, atsakingas Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys. Iš viso jis šiemet iškirto apie 2,9 tūkst.  kub. metrų medienos, daugiausia – Juodkrantės girininkijoje. Ištraukta kalnapušė  panaudota  biokurui, dalyje  jos plotų bus pasodinta  paprastoji pušis ir paprastasis beržas.

Prioritetas – “Natura 2000”  buveinių apsauga

Didžioji “Natura 2000”  buveinių dalis yra pilkosiose kopose Grobšto ir Naglių gamtiniuose rezervatuose. Pavyzdžiui, Naglio rezervatas, dar vadinamas Mirusiomis kopomis, tęsiasi nuo Juodkrantės iki Pervalkos 9 kilometrus. Pilkąsias kopas ištisiniu kilimu dengia  kerpės, samanos, smulkūs varpiniai ir kiti augalai, o jų bendrijose veisiasi ir gyvena retos vabzdžių bei  paukščių rūšys.  Būtent  retai augalijai ir gyvūnijai išsaugoti pradėtas įgyvendinti iš ES lėšų finansuojamas projektas, kurio pagrindinis užsakovas –  Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o  partneris – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. 

“Kuršių nerijoje praėjusiame amžiuje sodintas miškas jau peržengė kritinę padengimo ribą ir pradėjo labai plisti. Pilkosios kopos – ta pereinamoji tarpinė buveinė tarp miško ir baltųjų kopų. Ji labai jautri ir jos daug  praradome, nes  Kuršių nerija jau tapo dideliu sėklų banku,  savaiminukai auga labai greitai, be to,  jų plitimas susijęs ir su klimato kaita: sumažėjo šaltų žiemų, drėgmės pakanka, sėklos gerai įsitvirtina ir paprastų priemonių vien ravėti jau nepakanka. Norint pilkųjų kopų buveines išsaugoti, reikia išsaugoti gana dideles teritorijas. Dėl to kartu su mokslininkais ir gamtosaugos specialistais nusprendėme atverti kuo didesnius  mišku neapaugusius plotus. Toms rūšims, kurios gyvena pilkosiose kopose, atviros erdvės  – gyvybiškai svarbios”, – aiškina Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Pati parko direkcija nuolat  atlieka dalį darbų –  rezervatuose su savo mažąja technika vykdo  kirtimus nedaug apžėlusiose ir pačiose jautriausiose zonose, o didesnės apimties darbai patikėti   konkursą laimėjusiam rangovui – UAB “Raguvilei”.

Minėtas europinis projektas išdėliotas trimis etapais, nes apimtys didžiulės  ir per vienerius metus jų neįmanoma aprėpti. Anot L. Dikšaitės,  pagrindinius darbus  buvo numatyta atlikti per   pirmus ir antrus metus, o kitąmet jau bus pakarpymai, pataisymai. “Šis rezervato kopų atvėrimas daromas dėl gamtos apsaugos  –  prioritetas yra buveinių išsaugojimas, nors kraštovaizdis, pilkosios kopos irgi svarbu, bet tai nėra šių darbų pagrindinis tikslas”, – akcentavo ji. 

Visuomenė  labai jautriai reaguoja į miškų kirtimą Kuršių nerijoje, tačiau L. Dikšaitės nuomone,  į dabartinius retinimus reikėtų žiūrėti racionaliai. Nacionaliniame parke miškų apsauga ir priežiūra skiriasi nuo būdingos kitiems miškams, be to, Kuršių nerijos miškai ūkiniu požiūriu  neproduktyvūs,  jų paskirtis, atkūrimas ir visa kita susiję su išskirtine specifika.

Nacionalinio parko direkcija ketina išsamiau supažindinti visuomenę, kodėl  kirtimai būtini  – Naglio rezervato pažintiniu taku keliaujantiems turistams bus aiškinama, kokios vertybės kopose  sutinkamos ir kokių sąlygų reikia joms išlikti. Artimiausiu metu bus organizuojamos išvykos vietos bendruomenei, vėliau – nerijos lankytojams.

Ką galima pasakyti tiems, kurie pergyvena ir kelia triukšmą dėl  kirtimų?

“Galiu atsakingai pasakyti ir nuraminti, kad  kopos tikrai slinkti nepradės, gyvenvietės yra labai tvirtai apsaugotos miškų, kurie auga aplink jas, kitose vietose pustymai taip pat neprasidės. Grėsmė atsirastų , jei mes neturėtume pajūrio apsauginio kopagūbrio, kuris pirmasis atlaiko ir įsiurbia visą nuo jūros ateinančią grėsmę. O kad  balto smėlio atsiras daugiau, turbūt visų mūsų akys džiaugsis. Vyresnės kartos žmonės prisimena, kad per 20-30 metų baltųjų kopų ženkliai sumažėjo, jos tampa pilkosiomis, o tų pilkųjų taip pat mažėja, nes jos tampa  mišku.  Baltosios kopos ypač vertingos mūsų akims, bet biologiškai turtingesnės yra pilkosios. Kad  žmonės galės pamatyti atviresnius “Natura 2000” buveinių plotus –  vienas iš  privalumų ir šio projekto pliusų”,- tikina Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja.

Poilsiautojų, atvyksiančių į Kuršių neriją sezono pradžioje, ji prašo tolerancijos ir supratimo.   Atsivėrusiuose didesniuose  plotuose dar  matysis, kad medžiai kirsti, kad yra kažkokių atliekų,  bet likusios šakos ir spygliai gamtoje  nėra šiukšlės. 

Prisitaikė prie kitokių sąlygų nei žemyne

UAB  “Raguvilė” direktorius Virginijus Brazauskas, rodydamas atvertus Kuršių nerijos kraštovaizdžio  langus, nuolat pabrėžė ypatingas smėlėto grunto, kalvoto reljefo, itin jautrios  paklotės ir kitas sąlygas.

“Nerijoje yra ir šlapių vietų, kur gruntas tokiame pačiame lygyje, kaip marios, tad  kyla papildomų keblumų, o dirbti  smėlyne, kur tvirto pagrindo nėra, visuomet sunku. Reikia prisitaikyti prie ypatingų sąlygų, kloti dirbtinę dangą, atitinkamai turi būti pritaikyta ir technika. Tačiau jei  Dakaro ralyje prisitaiko mūsų lenktynininkai, prisitaikome ir mes, – juokaudamas kalba “Raguvilės” vadovas.  –  Operatorius ir kiti darbininkai turi būti patyrę, nes užbuksuoti gali labai greitai. Čia visai kita specifika nei žemyne, kur gali pilnai pasikrauti, čia važiuoji maksimaliai su 4 kubais medienos, nes daugiau  jau viršsvoris ir disbalansas – traktorius turi būti sunkesnis už krovinį, kad nebuksuotų.  Į sandėliavimo vietas medieną ir šakas dažnai tenka išvežti per  kalvas ir saugant paklotę kuo mažesnėmis vėžėmis, po to jas visas užlyginti. Viską reikia daryti  per  įšalą. Kas  nėra dirbęs tokiomis sąlygomis miške, net nesupras, koks tai jautrus regionas”.

Projekte numatytus darbus “Raguvilė” vykdė  dviem etapais. “Dirbome tarp Juodkrantės ir Preilos, čia atvėrėme erdves link marių ir kitur, valėme krūmynus bei  kitą nepageidaujamą savaiminę augaliją, teko tvarkyti  ir savaiminį mišką – kirsti pušis, beržynus, ne miško žemėje susiformavusius sąžalynus, nes čia daug metų nieko nebuvo daryta. Per pirmąjį etapą iškirtome ir ištraukėme medienos ir šakų  iš 53 ha, o per antrąjį – kirtome, traukėme, išvalėme beveik 57 ha, dar  laukia trečiasis etapas –  37 ha.  Pastarasis prasidės jau rudenį, rugsėjo gale, kai baigsis poilsio sezonas”,- aiškina Virginijus Brazauskas.

Jis džiaugiasi, kad jo bendrovė  jau įgijusi pakankamai patirties, turi pajėgumų – žmogiškųjų išteklių  ir technikos. Dėl pačios gamybos esą problemų nėra, nors vienu metu šiek tiek teko ir įstrigti. “Kuršių nerijoje reikėjo vadovautis 2013 m. miškotvarkos projektu, pagal kurį buvo parengtos konkurso sąlygos, bet realiai gyvenimas parodė, kad teritorijos plotas tas pats, o augalijos kiekis, kurį reikia iškirsti ir išvalyti, didesnis. Skaičiuojame, kad miško produkcijos buvo apie 40 proc. daugiau nei apskaičiuota, tad tūpčiojome toje pačioje vietoje ne dėl savo kaltės. Aišku, perkanti organizacija irgi visko negalėjo numatyti, ji konkurso sąlygose nurodė  apie 20 proc. paklaidą”,- primena “Raguvilės” direktorius.

Vis dėlto per antrąjį etapą  visi kirtimo darbai baigti, šakos sukrautos į rietuvės ir malamos

į biokurą, mediena išvežama. Iš viso pagal “Natura 2000” projektą dirbo 12  bendrovės žmonių, dalis su motopjūklais, be to,  pasitelkta ir mažoji technika. “Esame įdiegę naujovę surinkti iškirstai  produkcijai, kuri Lietuvoje kitur netaikoma. Šią technologiją naudojame jau trejus metus, o įrenginį nusipirkome Suomijoje”,- naujovę giria verslininkas.

Įsimintiniausias palvės projektas          

Kaip rangovas UAB  “Raguvilė” Kuršių nerijoje dirba ne tik pagal minėtą  “Natura 2000” projektą, bet yra pasirašiusi sutartį ir su buvusia Kretingos urėdija, dabar – Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioniniu padaliniu.  Įmonei teko tvarkyti gaisravietes, elektros linijų ruožus, atidengti  kopas ir pan.  –  per metus įvairių darbų atliekama apie 70 ha, neįskaitant plotų, kuriuose įmonė nuperka kalnapušę stačiu mišku, ją iškerta bei sutvarko. Vien tokiu būdu  šiemet kalnapušė buvo iškirsta, ištraukta, sumalta ir viskas sutvarkyta 23 ha plote.

Iš plynų kirtimų ir kitų projektų Kuršių nerijoje, anot V.  Brazausko, pats stipriausias ir įsimintiniausias buvo palvės projektas bei Nidos Saulės laikrodžio takų, laiptų, apžvalgos aikštelės įrengimas. Jūros pakrantėje ir juostoje nuo kopų iki valstybinio miško buvo sutvarkyta  228 ha teritorija  –  pašalinta nepageidaujama augalija, atvertos  kopos, išvalytos  savaiminukais užžėlusios pievos. Projekto tikslas  – išsaugoti būdingą šiai vietovei augaliją ir gyvūniją.

Kokie  planai vasaros sezonui?  Pagal planą  turėtų  įvykti  konkursas kopų tvirtinimui ir pynimui, kurį skelbia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. “Raguvilei” tokie darbai – jokia naujiena, o ir pynimo medžiagos prisiruošta. Prie šių darbų paprastai dirba tie patys, apie 10-12 žmonių, baigusių kirtimus. Kopos  turi sutvirtintos iki birželio 15 d., oficialaus vasaros poilsio sezono atidarymo.

Pagrindinis UAB “Raguvilės” regionas  miškininkystės ir želdinių tvarkymo srityje – Kuršių nerija ir kitos pajūrio vietos, kur ji teikia specifines paslaugas ir kurių nesiūlo kiti, pavyzdžiui kad ir kelmų sutvarkymo tiesiant Palangos aplinkelį, Karklės kelią bei pan. Į žemyną pernelyg netraukia, nes ten jau kitokios sąlygos ir pjauti, ir traukti, be to, Baltijos pajūris, o ypač Kuršių nerija žavi unikaliu kraštovaizdžiu, nuolatine marių ir jūros bei virš jų sklandančių paukščių kalba.

Angelė Adomaitienė

[Show slideshow]

1 2 ►

Nuotraukos Dainiaus Šerono