Miško darbų rangovai Gardine domėjosi „Amkodor“ technika
Miško darbų rangovai skaičiuoja, kad jiems siūlomi Valstybinių miškų urėdijos (VMU) 2019 metų medienos ruošos ir kitų paslaugų įkainiai neatitinka realių darbo rinkos sąlygų ir toliau gali retinti miške dirbančių žmonių gretas. Smulkieji rangovai, kuriems VMU konkursų sąlygos itin nepalankios, ieško būdų, kaip išgyventi ir dėmesį kreipia į miškų techniką, kuri gali pakeisti didžąją dalį rankų darbo. Vis dėlto medvežiai ir medkirtės brangios, investicijos susijusios su rizika, tad rangovai svarsto, kokios technikos ir iš kokių gamintojų apsimokėtų įsigyti. UAB„Amkodor Baltic“ kvietimu šalies rangovų grupė vasario 19-20 dienomis lankėsi Gardine, kur jiems buvo papasakota apie „Amkodor“ holdingo gaminamą produkciją, parodytas „Amkodor Grodno“ prekybos ir serviso centras bei pademonstruota kai kuri technika miške.
Baltarusijos holdingo „Amkodor“ istorija siekia 1927 metus, kai buvo įsteigta vaikiškų žaislų gamykla, o dabar jis jungia apie 30 įmonių, gaminančių ir prekiaujančių žemės ūkio, statybos, kelių tiesimo, miško technika, taip pat teikiančių atsarginių dalių ir kitas serviso paslaugas. Su AMKODOR prekės ženklu miškininkams siūlomi įvairių modelių medvežiai (forvarderiai) ir medkirtės (harvesteriai) bei kita smulkesnė technika.
UAB „Amkodor Baltic“ laikinasis direktorius Jurijus Morozas (Jurij Maroz) kelionės metu lietuvių delegacijai papasakojo, kad ši bendrovė Vilniuje veikia jau dešimt metų – pardavinėjo traktorius, krautuvus ir kitą žemės ūkio techniką, o dabar planuoja plėsti miško technikos pardavimo ir aptarnavimo segmentą. Tad miško darbų rangovams organizuotos pažintinės išvykos tikslas – supažindinti su miško technika ir aptarnavimu bei vienu iš mašinų savininkų ir realiu darbu miške.
„AMKODOR prekės ženklo miško techniką mes parduodame ir Europos Sąjungoje – ji jau dirba Lenkijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, o tikslas – tiekti artimai Lietuvos rinkai. Kol kas čia, netoli Jonavos, dirba tik vienas harvesteris AMKODOR 2541, kuris buvo parduotas šiemet sausio mėnesį. Tikimės sustiprinti savo pozicijas. Dabar surenkame šešiaračius forvarderius AMKODOR 2662 ir aštuonračius 2682, taip pat šiuo metu populiariausius harvesterius AMKODOR 2541, kuriuos siūlome ir norime pademonstruoti lietuviams“,- sakė „Amkodor Baltic“ pardavimų vadybininkas Olegas Toločko.
Delegaciją itin svetingai sutiko prekybos ir serviso centro „Amkodor Grodno“ direktorius Anatolij Podgornyj. Jo vadovaujamame moderniame centre dirba apie 40 žmonių. Direktorius parodė remonto dirbtuves, garantinių detalių ir komercinės įrangos sandėlius, centre esančią techniką, darbuotojų poilsio patalpas, papasakojo apie investicijas į ekologiją, o po dalykinio susitikimo tapo puikiu gidu po Gardino senamiesčio įžymybes.
Šiauliškės UAB “Intava” direktorius Petras Butavičius iš esmės liko patenkintas išvyka, tačiau apgailestavo, kad nepavyko pamatyti miške dirbančio harvesterio dėl netikėtų aplinkybių – jis įklimpo ir iki sutartos vietos numatytu laiku neatvažiavo. Teko tenkintis jau ne pirmos jaunystės forvarderiu, apie kurį labai teigiamai atsiliepė jo savininkas. Jis gyrė miškavežę, kuri išklampojo gūdžiausias girių vietas ir patikimai, be jokių didesnių gedimų ištarnavo 4-5 metus. „Dėl ateities tai reikia pasirinkti daugiau informacijos ir pažiūrėti, kaip baltarusių technika dirba“,- akcerntavo p. Petras.
Pakruojo UAB „Linksmučių miškas“ vadovas Algimantas Libonas kalbėjo, kad jis vyko pažiūrėti medkirtės, kurią norėtų įsigyti, bet, gaila, miške nepamatė. Ne bėda – ekskursantams jau pažadėta jos demonstracija Jonavoje. „Mus ji sudomino, nes dvigubai mažesnė kaina – už skandinavų ar kitą europietišką mokėtum pusę milijono eurų, o iš baltarusių už tiek gali nusipirkti dvi. Ar verta? Jie suteikia garantijas, servisą, be to, netoli nuo pasienio. Mane domina šešiaratė, t. y. lengvesnė, tinkanti mūsų miškams. Svarbu išsiaiškinti ir Lietuvos biurokratinius reikalavimus kaimynų technikai, ar nebus didelių problemų dėl jos ES rinkoje, nors lenkai, prancūzai ir kiti europiečiai su ja jau dirba“,- svarstė A. Libonas.
Mikro įmonės iš Kaišiadorių rajono savininkas Arūnas Šeškas sakė, kad jį irgi domina medkirtė, nes pjūklininkų stinga, o artimiausiu metu pagal dabartinę politiką kažin ar pavyks išlaikyti ir tuos, kuriuos turi. „Medkirtės neturiu, bet planuoju kooperuotis su savininku, kuris ją turi ir pats su ja dirba, nes taip pigiau ir mane tas bendradarbiavimas tenkina. Bet esu priklausomas nuo jo laiko, o kartais man reikia dažniau, nei jis gali“,- aiškino p. Arūnas.
Švenčionių rajono UAB „Kukmedis“ vadovas Mečislovas Kukėnas taip pat važiavo dėl medkirtės, bet liko patenkintas, kad pamatė ir kitą techniką bei serviso bazę. „Supratau, kad aptarnavimas bus toks pat, o Lietuvoje žadame nuvažiuoti pažiūrėti, kaip AMKODOR medkirtė dirba. Interesas didžiulis ir gali būti geras rezultatas. Taip pat turėtų išsispręsti VMU įkainių problemos, nežadame nusileisti siūlomiems“,- patikino švenčioniškis.
Po Gardino senamiestį
Prie Nemuno įsikūręs Gardinas (Grodno), kuris gyventojų skaičiumi šiuo metu prilygsta Kaunui, unikalus savo paveldu, senamiesčiu, daugybe restauruotų objektų, aikščių ir parkų erdvėmis.
Raigardo – Pryvalka pasienio kontrolės poste pasienio formalumai, laimei, ilgai neužtruko, kaip ir apie 40 km atkarpa iki vieno seniausių buvusios LDK bei Vytauto Didžiojo miestų. Pažintinę ekskursiją po Gardiną su gidu tapusiu „Amkodor Grodno“ direktoriumi pradėjome nuo senosios gaisrinės ir apžvalgos aikštelės į šv. Boriso ir Glebo, arba Koložos, cerkvę – XII a. unikalų bizantinės architektūros statinį ant Nemuno kranto.
Toliau pakilome į Senąją pilį – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos kunigaikščio Stefano Batoro buvusią rezidenciją, kur sparčiai vyksta didžiuliai restauracijos darbai ir vaikščiojimas po jos teritoriją apribotas. Šalia įsikūrusi Naujoji pilis – karaliaus Augusto III rezidencija. 1726 m. pastatytuose rūmuose posėdžiaudavo LDK Ponų Taryba, rinkosi LDK ir Abiejų Tautų Respublikos seimai, veikė LDK Iždo komisija, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas.
Senamiesčio gatvelėmis nukeliavome į įspūdingą šv. Pranciškaus Ksaverijaus (Jėzuitų) katedrą,kurioje Petras I susitiko su Lenkų karaliumi Augustu II ir ant kurios bokšto valandas rodo seniausias Rytų Europoje laikrodis. Ši bažnyčia – vėlyvojo baroko perlas, sakralinės architektūros paminklas. Katedra savo dydžiu, architektūra ir reikšme prilygsta kitoms dviem svarbiausioms jėzuitų bažnyčioms LDK – Krokuvos ir Vilniaus.
Graži saulėta, pavasariu kvepianti popietė leido smagiai pasivaikščioti ir po LDK didiko Antano Tyzenhauzo suformuotą aikštę, aplink kurią spiečiasi to meto stiliaus pastatai, jo įkurtas baleto teatras, taip pat parke prisėsti šalia grafo ant suoliuko ir įsiamžinti atminimui.
Angelė Adomaitienė
Dainiaus Šerono nuotraukos