Pietų Lietuvos miškuose įkelti nauji lizdai juodiesiems gandrams

kovo 29, 2019
Kliūčių neliko – prekyba vienkartiniais plastikiniais daiktais bus uždrausta
kovo 29, 2019
Išsaugokime Tytuvėnų miško muziejų
kovo 29, 2019

Pietų Lietuvos miškuose įkelti nauji lizdai juodiesiems gandrams

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Veisiejų regioninio padalinio trijose girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais aukštalipiais iškėlė tris naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams. Tai padeda išsaugoti šią nykstančią, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą paukščių rūšį.  Iš viso Lietuvoje skaičiuojama apie 700 perinčių juodųjų gandrų porų.

VMU Veisiejų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Audrius Norkūnas, kurio ir darbas, ir hobis susijęs su paukščiais, gerai žino vietas Druskininkų ir Lazdijų rajono teritorijų  miškuose, kur  peri reti paukščiai – juodieji gandrai, lututės  bei žalvarniai.

„Pernai Veisiejų padalinio prižiūrimuose miškuose perėjo viena  juodųjų gandrų pora, privačiuose miškuose – dvi poros. Kiek šiemet jų įsikurs, sužinosime gana greitai, nes paukščiai jau grįžta ir dairosi namų. Tikimės, kad nauji žmonių rankomis suręsti lizdai juodiesiems gandrams bus patrauklūs ir pavyks pagausinti jų populiaciją mūsų miškuose“, – tikisi Audrius Norkūnas.

Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji jų giminaičiai, laikosi atokiai nuo žmonių, mėgsta mišrius miškus, drėgnas ir pelkėtas vietas. Lizdams dažniausiai renkasi senus ąžuolus ar kitus aukštus medžius. Lizdus juodieji gandrai susisuka iš smulkių šakelių arba apsigyvena kitų stambių paukščių lizduose. Tačiau natūralūs lizdai neilgaamžiai – ilgainiui suyra, juos išplauna lietus arba nukrenta žemėn kartu su nulūžusia medžio šaka. Audrius Norkūnas sako, kad vietovėje, kurioje buvo senas lizdas, verta įkelti naują dirbtinį, nes juodieji gandrai mėgsta grįžti į senas vietas.

„Latežerio girininkijoje senas juodojo gandro lizdas buvo ąžuole. Tačiau šis ąžuolas prastos būklės, tikėtina ilgai neatlaikys, todėl nusprendėme naują dirbtinį lizdą kelti tvirtoje eglėje šalia senojo ąžuolo“ ,- sako ornitologas aukštalipys Darius Musteikis, kuris gamino ir su komanda kėlė dirbtinius lizdus girininkijose.

Anot D. Musteikio, panaši padėtis ir Kabelių bei Kapčiamiesčio girininkijose – naujus lizdus teko kelti ne į senųjų vietas, o į šalia augančius tvirtus medžius. „Kabelių girininkijoje pernai senas ąžuolas išvirto su visu lizdu. Kapčiamiesčio girininkijoje lizdas nukrito lūžus pušies šakai 2017-ųjų vasaros pabaigoje. Laimei, abiem atvejais jaunikliai jau buvo palikę lizdą“, – pasakoja daugiau nei 30-ies metų ornitologo patirtį turintis Darius Musteikis.

Dirbtiniam lizdui pirmiausiai pagaminama platforma bei visa lizdo konstrukcija surenkama medyje, 12-15 metrų aukštyje, kuri dideliais varžtais pritvirtinama prie kamieno. Ant platformos sluoksniuojamos lizdo „statybinės“ medžiagos, panašiai kaip tai daro paukščiai: į lizdą dedama supuvusi mediena, dvigubas sluoksnis stambesnių ir plonesnių medžių šakų, galiausiai  lizdas padengiamas samanų sluoksniu.

„Lizdo konstrukcija yra patvari, toks lizdas turėtų išlaikyti bent dešimt metų. Be to, retųjų paukščių  lizdai nuolat stebimi ir tikrinami, reikalui esant pataisomi“, – tikina ornotologas.

VMU Veisiejų regioninis padalinys jau keletą metų vykdo juodųjų gandrų ir erelių žuvininkų apsaugos projektą, kartu su Lietuvos ornitologų draugija – žalvarnių ir lutučių apsaugos projektus. Iš viso Veisiejų regioninio padalinio teritorijoje yra iškelta 7 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams, 3 lizdai – ereliams žuvininkams, apie 250 specialių inkilų žalvarniams, apie 85 vnt.  inkilų lututėms.

„Keldami dirbtinius lizdus ar inkilus retoms paukščių rūšims, sukuriame saugesnes sąlygas paukščiams perėti ir taip gausinti jų populiaciją. Natūraliai suirus lizdui arba išvirtus medžiui, atstatome lizdavietes tokiu būdu tarsi „pririšdami“ paukščius prie gimtų vietų“, – apie gamtos išsaugojimo svarbą kalba  gamtotvarkos specialistas Audrius Norkūnas.

Dirbtinis lizdas įgauna saugojamo lizdo statusą, kai jame saugomos paukščių rūšys pradeda perėti. Dirbtiniai lizdai ir inkilai keliami tokiose miško vietovėse, kuriose paukščiai galėtų gyventi kuo mažiau trikdomi, kur nevykdoma ūkinė veikla – saugomose teritorijose, kertinėse miško buveinėse. Specialistas primena, kad tais atvejais, kai juodieji gandrai, ereliai žuvininkai susisuka lizdus miške, aplink juos 200 metrų spinduliu negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai.

Parengta pagal VMU inf.