Rokiškio rajone atkurs Sacharos pelkę

Rokiškio rajone atkurs Sacharos pelkę

Lietuvos gamtos fondo (LGF) iniciatyva 2018 m. įsteigta buveinių apsaugai svarbi teritorija – Rokiškio rajone plytinti Sacharos pelkė. Ji įtraukta į keičiamą VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos projektą – jame numatyta spartinti pelkės ekosistemos atkūrimą, gerinti buveinių ekologinę būklę, o kartu – švelninti klimato kaitą.

Sacharos pelkė, užimanti 88 ha, – prieš pusę amžiaus buvęs durpynas, kuriame buvo kasamos durpės kurui. 37 km ilgio sausinamųjų griovių tinklas stipriai pablogino pelkės būklę: dėl pažemėjusio vandens lygio tipingos atviros aukštapelkių buveinės apaugo krūmais ir medžiais.

Prieš 40 metų nutraukus durpių gavybą, dalyje buvusios nusausintos durpinės dykros atsikūrė pelkinė augalija, pradėjo formuotis kiminų danga ir net susiformavo Europos svarbos saugomos buveinės.

Kodėl Sachara?

Žmonių pasakojimai byloja, kad maždaug prieš šimtmetį šalia esančiuose miškuose įsiplieskęs gaisras persimetė ir į šią samanomis apaugusią kupstotą pelkę – iš degančių duobių degėsiai rūko per visą žiemą. Degėsius ir sausas durpes vėjas pustė kaip smėlį Sacharos dykumoje, tad vietos eiguliai šį nenaudojamą, samanų kupstais apaugusį plotą vadino Sachara. Ilgainiui šis pavadinimas prigijo – durpynas gavo Sacharos durpyno, o pelkė – Sacharos pelkės vardą ir oficialiuose dokumentuose.

Šiuo metu didžiąją atsikuriančios pelkės dalį – 28 ha arba beveik 44 proc. – dengia degradavusių aukštapelkių buveinės, 24 proc. ploto sudaro pelkinių miškų buveinės, o 14 proc. – tarpinės pelkės ir liūnai.

„Planuojame čia vykdyti biologinės įvairovės palaikymo kirtimus – tai paspartins Sacharos pelkės atsikūrimą ir pagerins jos ekologinę būklę. Sausinimo pažeistoje aukštapelkėje augantys medžiai, ypač beržai, taip pat krūmai spartina durpių klodo skaidymąsi ir išgarina nemažai drėgmės“, – pažymi VMU Kraštotvarkos skyriaus vadovė Viliūnė Naureckaitė.

Pasak specialistės, lapuočiais apaugusi pažeista aukštapelkė praranda kur kas daugiau drėgmės nei atviros aukštapelkės su ištisine kiminų danga, tipingais žoliniais augalais ir puskrūmiais.

Šalins sumedėjusią augaliją

Aukštapelkių buveinių atsikūrimą apsunkina ne tik medžių išgarinama drėgmė. Mokslininkai nustatė, kad dėl beržų ir kitų lapuočių bei krūmų, lapų nuokritų mažėja durpių rūgštingumas, o nukritusių lapų danga užklotoms aukštapelkėms tipingos samanos bei žoliniai augalai praranda gyvybingumą ir nyksta.

„Pašalinti sumedėjusią augaliją svarbu ne tik siekiant atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą, bet ir atkurti aukštapelkėms būdingas atviras erdves. Tokios erdvės yra itin svarbios retiems pelkių paukščiams perėti“, – teigia Lietuvos gamtos fondo projekto gamtosaugos specialistas, ornitologas Žydrūnas Sinkevičius.

Sacharos pelkėje numatyta iškirsti 32 ha sumedėjusios augalijos, daugiausia – lapuočių medžių, tarp kurių vyrauja paprastasis ir plaukuotasis beržas bei krūmai. Kirtimai bus vykdomi degradavusios aukštapelkės, taip pat atsikuriančiose pelkinėse buveinėse. Jose bus palikti paprastosios pušies pelkinių formų medeliai. Kirtimai turėtų vykti iki 2020 metų. Juos pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį atliks LGF ir VMU Rokiškio regioninis padalinys, o darbų priežiūrą vykdys Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija, atsakinga už Sacharos pelkės apsaugą.

Nukirtus sumedėjusią augaliją bus įrengta apie 200 įvairios konstrukcijos užtūrų, kurios patvenks sausinamuosius griovius bei pakels vandens lygį pelkėje. Bus siekiama, kad gruntinis vandens lygis laikytųsi ne žemiau kaip 30 cm nuo pelkės paviršiaus.

”Pakilęs vandens lygis ne tik paskatins pelkėdarą – pelkės atsikūrimą, pristabdys sumedėjusios augalijos suvešėjimą bei durpės skaidymąsi, bet sumažins ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tokiu būdu švelninsime ir klimato kaitą“, – sako LGF projektų vadovas Nerijus Zableckis.

Malkinę medieną, kurią bus įmanoma išgabenti iš pelkės, numatyta realizuoti rinkoje – tai padės sumažinti gamtotvarkos kaštus. Likusi nukirstos medienos dalis bus suguldyta į griovius: taip bent iš dalies bus išlygintas sausinimo pažeistas pelkės reljefas, o medžių šakos taps substratu pelkių augalams.

Minėtas miškotvarkos projekto keitimas finansuojamas iš LGF ir partnerių vykdomo tarptautinio ES LIFE programos Klimato politikos poprograminės Klimato kaitos švelninimo projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ lėšų.

www.miskininkas.eu, parengta pagal LGF ir VMU pranešimą

Nuotraukos Lietuvos Gamtos fondo