Sostinėje žalieji reikalavo keisti politiką, o ne klimatą

Sostinėje žalieji reikalavo keisti politiką, o ne klimatą

Penktadienio, kovo 15-osios, popietę prie Vyriausybės susirinkę aplinkosaugos aktyvistai reikalavo politikų aktyvumo sprendžiant klimato kaitos problemas. Sąžiningesnės politikos aplinkos atžvilgiu reikalavę žalieji nepraleido pro akis ir aplinkos ministro kėdės, kuri tuščia jau daugiau nei 100 dienų.

Anot renginio dalyvių, šią iniciatyvą ir pasaulinį judėjimą įkvėpė Nobelio taikos premijai nominuota jauna švedė. „Įkvėpti Gretos Thunberg susirinkome čia tam, kad atkreiptume valdžios dėmesį į klimato kaitos problemą. Laikas keisti ne klimatą, o politiką – štai ką norime įrodyti. Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi imtis ryžtingesnių veiksmų ir ambicingiau siekti įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslus,“ – teigė Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininko pavaduotojas Laurynas Okockis.

„Deja, iš dabartinių valdžios veiksmų neatrodo, kad klimato kaita būtų laikoma prioritetine sritimi. Dar daugiau – premjeras demonstruoja cinizmą politines intrigas iškeldamas aukščiau už atsakingą aplinkosaugos politiką. Jau daugiau nei tris mėnesius Aplinkos ministerija neturi vadovo. Tačiau ne todėl, kad trūktų sektoriaus specialistų, o dėl rinkiminio išskaičiavimo. Tai rodo neatsakingumą ir absoliutų aplinkos politikos reikšmės nuvertinimą,” – aiškino LŽP pirmininko pavaduotoja Ieva Budraitė.

Jai antrinęs partijos kolega Laurynas Okockis teigė, kad tokia situacija sudaro prielaidas plėtotis korupcijai. „Sunku patikėti, kad premjeras tiek laiko neranda tinkamo kandidato. O kol naujo ministro nėra, Aplinkos ministerijoje sustojo darbas, nepriimami sprendimai, užsitęsė reformos ministerijai pavaldžiose įstaigose, neetatiniai aplinkos apsaugos pareigūnai nėra gavę pratęstų pažymėjimų ir įgaliojimų vykdyti veiklą, kyla korupcijos rizika, ar tikrai tinkamai prižiūrimas ir kontroliuojamas leidimų išdavimas? Galiausiai, kokią įtaką toks naštos užkrovimas ant energetikos ministro pečių daro jo vadovaujamai ministerijai?“ – klausimus kėlė L. Okockis.

Už klimato kaitą sukeliančių anglies dvideginio emisijų išskyrimą labiausiai atsakingi trys sektoriai – žemės ūkio, pramonės bei transporto. Anot žaliųjų, nė viename iš jų nematoma ryžtingos ir ambicingos politikos. „Nekontroliuojamas trąšų ir pesticidų naudojimas lemia kasmet prastėjančią Lietuvos dirvožemio būklę ir rekordus mušančią vidaus vandenų bei Baltijos jūros taršą. Investicijos skatinant švariąsias technologijas pramonės srityje – menkos. Menkas dėmesys ir pritaikant mūsų miestų infrastruktūrą besikeičiančios temperatūros, kritulių kiekio, oro taršos iššūkiams. Kaip pasirengę už ekstremalių situacijų suvaldymą atsakingos institucijos spręsti bet kada galinčias ištikti ekologines katastrofas? Prisiminkime prieš keletą metų Vilniaus gatves upėmis pavertusias liūtis. Visos šios temos, deja, nesulaukia pakankamai dėmesio politinėje darbotvarkėje. Reikalingi sisteminiai pokyčiai, tačiau inicijuojami jie kol kas tik aplinkosaugos aktyvistų pastangomis,” – teigė I. Budraitė.

Mokslininkai perspėja, kad liko maždaug 12 metų imtis veiksmų stabdant klimato kaitą ir užkertant kelią jos keliamiems padariniams, tačiau žalieji tikina, kad klimato kaita nėra padėtis be išeities. Atsinaujinanti energetika, išmaniosios technologijos, pastatų energetinis efektyvumas, žalioji logistika ir transportas – tai sritys, kuriose slypi galimybės plėsti inovacijas, ilgalaikėje perspektyvoje nešančias ekonominę naudą, o ne naštą bei leidžiančias padidinti visuomenės gerovę, patogumą, ir, žinoma, aplinkos apsaugą.

Lietuvos žaliųjų partijos inf.