Daugiau kertame ne sau – eksportui

Daugiau kertame ne sau – eksportui

Visuomenės nepasitenkinimą dėl plynų kirtimų Labanoro girioje Aplinkos ministerija kol kas bando nuraminti bent trumpam – joje mėnesiui laiko sustabdytas bet koks mojavimas kirviu. O kas toliau? Be to, plyni kirtimai vyksta ne vien Labanore – nuplikyti plotai plyti Dzūkijos nacionaliniame parke, kitose saugomose teritorijose. Ar padidintos kirtimų apimtys tikrai atseikėja optimalią naudą valstybei, sukuria galimą pridėtinę vertę ir darbo vietas? Deja, panašu, kad vis daugiau lietuviškos apvaliosios medienos išvežama į užsienį, daugiausiai – Latviją, o per ją – į savo miškus vis labiau tausojančias Skandinavijos šalis. Tokiu būdu mūsų valstybė nukenčia dvigubai: netenka miškų ir galimos ekonominės naudos, parduodama mūsų visų turtą kaip žaliavą, t. y. gerokai  pigiau nei perdirbtą produktą.

Tinklalapis www.miskininkas.eu pasidomėjo, kokios informacijos apie tai turi Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AKK)  ir kokia jo pozicija dėl plynų kirtimų saugomose teritorijose?

Seimo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika atsakė, kad rugsėjo 19 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019-2023 metams padidinimo. Išklausę Valstybinės miškų tarnybos pristatymą ir kitus posėdžio dalyvius AAK nariai vienbalsiai nutarė:

Pirma – prašyti valstybinius miškus administruojančią naująją VĮ Valstybinių miškų urėdiją (VMU) per mėnesį, kol yra sustabdyti miškų kirtimai, atlikus patikrinimus informuoti komitetą apie nustatytus pažeidimus bei kokių priemonių bus imtasi, kad nesikartotų panaši situacija ateityje.

Antra –  prašyti, kad Valstybinė miškų tarnyba sumodeliuotų,  kaip pasikeistų miškų kirtimo planas, normos ir ekonominė veikla (atitinkamai per 10, 20, 50 metų), jei iš bendro miškų kirtimo plotų būtų eliminuoti miškai, esantys saugomose teritorijose.

Trečia – pateikti Seimo AAK  priemonių planą dėl eksporto ribojimo ir vietinės pramonės vystymo galimybių perdirbant žaliavinę medieną Lietuvoje. Atlikti analizę, kaip VMU galėtų gauti didžiausią pridėtinę vertę iš miškų naudojimo ir kas būtų naudingiausia Lietuvai.

Vertingiausios rąstinės medienos eksportas auga

Iki šių metų kasmet Lietuvoje valstybiniuose ir privačiuose miškuose buvo iškertama maždaug 7 mln. kubinių metrų medienos. Medienos importas į Lietuvą siekė 1,3 mln. kubinių metrų, eksportas – maždaug 1,6-2 mln. kubų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo pagaminta 7 mln. kub. metrų  apvaliosios medienos, iš kurios eksportuota 1,6 mln. kub. m. arba 23 proc. Daugiausia eksportuota į Latviją (787 tūkst. kub. m), toliau rikiuojasi Lenkija, Kinija, Švedija, Suomija.

Pagal apvaliosios medienos asortimentus daugiausia eksportuota pjautinųjų rąstų (820 tūkst. kub. m.) , iš kurių daugiausia į Latviją (521 tūkst. kub. m).

Lietuvoje tais metais vietiniam suvartojimui liko apie 5,9 mln. kub. m. apvaliosios medienos. Suvartojimas padidėjo, nes vietiniuose miškuose paruošta daugiau medienos, o neperdirbtos apvaliosios medienos eksportas išliko panašus kaip 2015 m. Valstybinės  miškų urėdijos 2016 m. pardavė 3,78 mln. kub. m. apvaliosios medienos, arba 2 proc. daugiau nei 2015 m., nes metų pradžioje pabrango didesnė dalis apvaliosios medienos sortimentų.

Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyrius informavo, kad 2017 m. pagaminta panašus kiekis, kaip ir užpernai – 7 mln. kub. metrų  apvaliosios medienos, iš kurios eksportuota 1,73 mln. kub. metrų. Tuo tarpu per pirmąjį šių metų pusmetį jos jau eksportuota 1,07 mln. kub. m, t. y. eksportas akivaizdžiai auga.

VMU šių metų rugpjūčio mėnesį didmeninės prekybos rinkoje pardavė 300 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos – 8 proc. daugiau nei liepą, bet palyginti su praėjusių metų aštuonių mėnesių laikotarpiu, šiemet per sausį-rugpjūtį žaliavinės medienos parduota 10 proc. mažiau.

Iš viso per 2017 m. aštuonis mėnesius įmonė pardavė 2,591 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos, 2018 m. sausį-rugpjūtį – 2,328 mln. kubinių metrų.

Nors valstybiniuose miškuose dėl urėdijų reformos pertvarkos ir kitų priežasčių šiemet kirtimų apimtys smuktelėjo, tačiau per aštuonis mėnesius privačiuose miškuose išduota leidimų iškirsti tiek miško, kiek pernai iškirsta per visus metus. Specialistų skaičiavimu, iki metų pabaigos privačiuose miškuose bus paruošta parduoti iki 30 proc. daugiau medienos nei pernai.

Aplinkos ministerija ir kiti specialistai tokį proveržį aiškina apie 20 proc., palyginti su pernai, pakilusia medienos kaina.”Susiklosčius palankesnei situacijai medienos rinkoje, privačių miškų kirtimai išaugo, bet juos amortizuoja sumažėjusios kirtimo darbų apimtys valstybės miškuose“, – teigia aplinkps viceministras Martynas Norbutas.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iki š. m. rugsėjo buvo išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti 3,01 mln. kub. metrų miško, kai pernai per visus metus faktiškai iškirsta 3,3 mln. kub. metrų. Padidėjusius privačių miškų kirtimus esą šiemet iš dalies sušvelnins dešimtadaliu sumažėję valstybinių miškų kirtimai. Tik kažin, ar ilgai? Be to, į valstybinį miškų sektorių ateina galinga moderni ir brangi kirtimo technika, kurią bus siekiama išnaudoti kuo efektyviau, kad investicijos atsipirktų. Su universalia miškakirte dirbti miške ir sukiotis plynoje biržėje daug lengviau, nei kirsti mažame plotelyje ar pavienius medžius. Problemų dėl kirtimų bei kitų darbų valstybiniuose miškuose taip pat apstu ir dėl rangovų paslaugų – jie neretai atsisako galimų sutarčių dėl mažų įkainių. Mažas užmokestis atsisuka dar vienu lazdos galu – žmonės bėga iš valstybinio miško dirbti pas privatininkus arba į Skandinavijos, Vokietijos, Čekijos žaliuosius plotus. 

Angelė Adomaitienė