T. Ivanausko zoologijos muziejus steigėjo gimtadienį švenčia atsinaujinęs

20 gruodžio, 2018
ES mažins vienkartinių stalo įrankių, cigarečių filtrų, žvejybos reikmenų ir kitų plastikinių šiukšlių taršą
19 gruodžio, 2018
Nuo Parmos iki Dubysos – atstumas nesutrukdė išpuoselėti pavyzdingiausią miško valdą
20 gruodžio, 2018

T. Ivanausko zoologijos muziejus steigėjo gimtadienį švenčia atsinaujinęs

Kitąmet liepos15 d.  garbingą 100-mečio jubiliejų minėsiantis Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus savo įkūrėjo – garsaus Lietuvos  gamtininko, rašytojo, biologijos daktaro, profesoriaus, akademiko Tado Ivanausko 136-ąsias gimimo metines  švenčia atsinaujinęs. Muziejaus lankytojai kviečiami susipažinti su trečdaliu atnaujinta ir modernizuota ekspozicija, jame taip pat pakeistos ekspozicijų vitrinos, įrengtas naujas apšvietimas, kiti patogumai.Vien muziejaus ekspozicinių vitrinų atnaujinimui skirta beveik 440 tūkst. eurų,o iš viso pagal europinės paramos projektą visai rekonstrukcijai – daugiau nei 1,43 mln. eurų.

Gamtos mokslais susidomėjo vaikystėje

Būsimasis profesorius Tadas Ivanauskas gimė 1882 m. gruodžio 16 d. Lebiodkos dvare (dabartinė Baltarusija) išsilavinusioje šeimoje – tėvas garsus to meto inžinierius, D.Mendelejevo bendradarbis Leonardas Ivanauskas, motina Jadvyga Reichel. Be jo, šeimoje augo du broliai ir sesuo, taip pat garsūs savo veikla, tačiau lietuvybės kelią pasirinko bei lietuviu save įteisino tik Tadas. Įvairių gamtos pažinimo ir mokymo židinių Lietuvoje steigėjas gamtos mokslais susidomėjo dar  vaikystėje – iš tėvo išmoko medžioti,preparuoti ir gaminti iškamšas,sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. Vėliau jis žinias gilino Varšuvos gimnazijoje,Peterburgo ir Sorbonos universitetuose.

1910 m. Peterburge jis įkūrė ir iki 1915 m. vadovavo Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratorijai „Zootom”, ruošė zoologijosbotanikosanatomijosmineralogijos preparatus.Vasaromis keliavo po Lietuvą, rinko medžiagą preparatams, dalyvavo mokslinėse ekspedicijose po Murmansko apylinkes, Šiaurės NorvegijąArchangelską. Į Lietuvą grįžo po Nepriklausomybės paskelbimo ir 1918 m.  kartu su žmona Honorata Varėnos rajono Musteikos kaime įsteigė lietuvišką mokyklą bei joje mokytojavo, tyrinėjo turtingas būsimo Čepkelių rezervato apylinkes.

1919-aisiais Kaune kartu su kitais įkūrė Gamtos tyrimo stotį (su Zoologijos muziejumi) bei jai kelis metus vadovavo, įsteigė Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją, redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1923 m. kartu su Konstantinu Regeliu  įkūrė Kauno botanikos sodą, taip pat  organizavo nacionalines paukščių dienas, medžių sodinimo šventes, 1929 m. Ventės rage įkūrė ornitologinę stotį, 1937 m. su kitais įsteigė Žuvinto rezervatą, buvo vienas iš  Kauno zoologijos sodo įkūrėjų. Neužmirštamos ir jo ekspedicijos, ypač į Braziliją, iš kur parsivežė įspūdingų eksponatų Kauno zoologijos muziejui, kurie lankytojus stebina ir šiandien.

Po karo T. Ivanauskas iš esmės užsiėmė dėstytojo  veikla – buvo Vilniaus universiteto, profesorius, kurį laiką Lietuvos MA Biologijosinstituto direktorius, Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų apsaugos katedros (vėliau – Miškininkystės katedra), Kauno medicinos instituto profesorius.

T. Ivanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.  Jis palaidotas Tabariškių kapinėse Kauno rajone, antkapinis akmuo pastatytas pagal architektų Nasvyčių projektą.

Garsusis gamtos žinovas parašė 37 knygas ir brošiūras, iš jų tris knygas „Lietuvos paukščiai“,  taip  pat du vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių įvairiuose periodiniuose leidiniuose.

Savo gyvenimu jis garsino Lietuvą, kūrė gamtos puoselėjimo tradicijas bei įkvėpė meilę gamtai daugybei mokinių, o jo įsteigtus garsius objektus su nuostaba lankome ir šiandien – Ventės Rago ornitologinę stotį, Tado Ivanausko zoologijos muziejų, Žuvinto rezervatą, Obelynę bei kitus.

Muziejaus atnaujinimas – viena iš šimtmečio jubiliejaus priemonių

Permainos Kauno zoologijos muziejuje – tik dalis jo šimtmečiui skirto bei  ES paramos lėšomis finansuojamo projekto priemonių. Iš trejų metų trukmės projekto, kuris turi būti įgyvendintas iki 2019 m. pabaigos, jau rekonstruotas muziejaus filialo –  Ventės rago ornitologinės stoties molas, įrengtas vidaus vandenų kelias Kuršių mariose, sujungęs Ventės ragą su Nidos-Uostadvario forvateriu. Kauno muziejuje dar bus pastatytas priestatas edukacinei klasei, įrengti virtualios realybės portalai bei atlikti kiti darbai. Edukacinė klasė iškils ant  itin erdvios 200 kv. metrų muziejaus stogo terasos, šio priestato statybos darbams numatyta  beveik ketvirtis milijono eurų,

“Edukacinės klasės statybai paskelbtas konkursas, išrinkti rangovai, planuojame balandžio pabaigoje jau turėti jos pagrindą – dėžutę, o visą projektą baigti kitų metų pabaigoje”,- tikisi  Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis. Jis ypač džiaugiasi naujomis, lankytojams ir darbuotojams saugiomis eksponatų vitrinomis, kurių stiklus iki šiol turėjo kilnoti du stiprūs vyrai, o paskutinį kartą eksponatų spintos buvo keistos maždaug 1980-aisiais. Atnaujintas jų apšvietimas taip pat neakina, nekuria atspindžių, leidžia lankytojams eksponatus apžiūrėti itin atidžiai. 

Muziejus labai didžiuojasi ir senosiomis kolekcijomis – dioramomis, nes šios biologinės grupės suteikia daug informacijos apie gyvūnus, jų gyvenamąją aplinką, mitybą ir pan. “Profesorius Tadas Ivanauskas mintį jas gaminti parsivežė iš užsienio, ypač britų muziejų. Seniausi eksponatai muziejuje – dar jo tėvo Leonardo Ivanausko paukščių iškamšos, datuojamos 1859-1861 m. Nors jis buvo inžinierius, tačiau labai domėjosi gamta, mėgo rinkti įvairius eksponatus, juos sisteminti, aprašinėti, jis tapo ir pirmuoju Tado Ivanausko taksidermijos mokytoju. Ši iškamšų  kolekcija ilgą laiką puikavosi Ivanauskų namuose, Lebiodkos dvare“,- aiškina muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė.

Iš viso Kauno zoologijos muziejui įvairūs žmonės yra padovanoję  gana daug eksponatų. R.Grigonio teigimu, žmonių sąmoningumas auga ir gamtinių dovanų pastaruoju metu daugėja.  Naujausias eksponatas – milžiniškas atlantinis paltusas, antras pagal dydį iš visų pasaulyje sugautų šios rūšies žuvų – taip pat dovana. Šį įspūdingą paltusą muziejui padovanojo Norvegijos jūroje jį sugavęs lietuvis. Net trejus metus triūsė patyrę muziejaus taksidermijos meistrai, kol padarė iškamšą, nes niekas net iš užsienio negalėjo patarti, kaip geriau “iškimšti” tokią ypač riebią žuvį.

 „Žuvies iškamšą ar muliažą sudėtinga pagaminti, o tokio dydžio žuvies – dar sudėtingiau. Šis paltusas – iš dalies muliažas, bet kai kurios jo dalys, pavyzdžiui, pelekai – tikri“, –  pažymi  R.Grigonis. Muziejaus taksidermistų komanda, ypač biologinių preparatų ruošimo skyriaus vedėjas Vasilijus Vasiliauskas bei meistras Vygandas Vasiliauskas, labai patyrusi, ji įvairiuose tarptautiniuose taksidermijos konkursuose laimi pirmąsias vietas, tad ir muziejaus eksponatai yra vieni iš gražiausių pasaulyje.

T. Ivanausko vardo muziejus visiems dovanotojams nuo seno reiškia didžiulę padėką – jo vestibiulyje kabo lenta, kurioje surašyti visi muziejaus ekspoziciją gausinę žmonės. Vienas iš tokių gausintojų – buvęs jūreivis Vykintas Matuzevičius, net 40 metų per plaukiojimus rinkęs moliuskus įvairiose vietose, kur tik laivas sustodavo.

Šis jūrininkas muziejui padovanojo akis stebinančią daugiau nei 10  tūkst.  moliuskų kriauklių kolekciją iš įvairiausių pasaulio kraštų. Šių metų lapkritį T. Ivanausko zoologijos muziejaus kolektyvas pasveikino savo mecenatą 80-mečio jubiliejaus proga ir bestuburių salėje įrengėdu papildomus ekspozicinius stendus  su jo dovanotomis kriauklėmis.

Net  99 proc. zoologijos muziejaus eksponatų yra tikrų gyvūnų iškamšos, o muliažaus sunku atskirti nuo tikrų, nes jie pagaminti labai meistriškai, dalis pasaulinio lygio meistrų. Visus eksponatus, ypač iškamšas reikia atsakingai prižiūrėti, nuolat atnaujinti, išvalyti, saugoti nuo galimų irimo pavojų.

Angelė Adomaitienė

T. Ivanausko zoologijos muziejaus nuotraukos

.