Dėl pažeistų medynų kirtimo Punios šile – priešingos nuomonės

Sveiki medžiai mieste aplinkos ministrui – ne prioritetas
15 gegužės, 2020
Konferencija „Natura 2000 tinklo plėtra”
21 gegužės, 2020

Dėl pažeistų medynų kirtimo Punios šile –  priešingos nuomonės

Punios šilo draustinio 35 ha plote planuojama atlikti atrankinius sanitarinius kirtimus –  iškirsti 173 kub.metrus žalių eglių ir pušų vėjovartų bei vėjolaužų ir taip apsaugoti šilo medynus nuo žievėgraužių tipografų (kinivarpų) invazijos. Prieš šiuos darbus  Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninis padalinys raštu kreipėsi į vietos bendruomenėms atstovaujančią pilietinės iniciatyvos draugiją „Mūsų Dzūkija“  bei nevyriausybinę organizaciją “Baltijos aplinkos forumas”. Jų atsakymai paklausėjams bei  kopijos taip pat išsiųsti  Lietuvos Prezidento kanceliarijai, Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Alytaus rajono savivaldybei ir kitoms organizacijoms. Deja, pradėti sanitarinius kirtimus Punios šile, matyt, nebus lengva, nes šalininkų ir oponentų nuomonės visiškai skirtingos…

Dėl pavojingų medžių liemenų kenkėjų plėtros ir kirtimų Punios šilo botaniniame-zoologiniame draustinyje

Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio administracija šių metų balandžio 30 d. pateikė mūsų draugijai derinti atrankinius sanitarinius kirtimus Punios šilo draustinio 35 ha plote, planuojant iškirsti 173 kub.metrus žalių eglių ir pušų vėjovartų ir vėjolaužų. Vidutiniškai atrankos būdu būtų pašalinti po 4,94 kub. m. viename ha, t. y.  maždaug po 4-6 medžius. Pažymėtina, kad 35 ha yra ne kirtimų plotas, kaip viešai skelbė Baltijos aplinkos forumas (BAF), o plotas, kuriame būtų vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai. Specialistai žino, kad laiku nepašalinus tų 173 kub.m. žalių vėjovartų ar vėjolaužų, atsiras akivaizdžios galimybės iš jų masiškai plisti žievėgraužiui tipografui (kinivarpoms) – tik per vieną vasarą gali būti užkrėsta kenkėjais keli ar net dešimtys tūkstančių kub. metrų spygliuočių medienos. 

Atrankinių sanitarinių kirtimų būtinybė grindžiama ne teorine prielaida, kaip bando BAF interpretuoti savo 2020 05 06 rašte, bet labai skaudžios kenkėjų padarytos žalos Punios šile faktais. Dar 2018 m. rugsėjį raštu perspėjome Nemuno kilpų regioninio parko administraciją dėl Punios šilo kvartaluose pastebėtų kinivarpų židinių, atsiradusių iš nesutvarkytų vėjolaužų po 2017 m. rugpjūtį praūžusio  škvalo. Parko administracija atsakė, kad nemato grėsmės. Tačiau Miškų apsaugos specialistai 2018 m. spalio pradžioje nustatė kelis šių kenkėjų židinius ir įspėjo dėl galimų negatyvių pasekmių. Nepaisant šio įspėjimo Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktuose numatyti privalomieji apsaugos darbai buvo vykdomi vangiai ir ignoruojami, motyvuojant, kad  rengiamas gamtinio rezervato plėtros projektas. 

2019 m. rugpjūčio pradžioje mūsų draugija perspėjo Aplinkos ministeriją dėl jau gresiančios epizootijos situacijos Punios šile. Atsiųsti specialistai nustatė šviežiai užpultas egles jau 80 ha plote ir kenkėjų židinius jau visuose šilo kvartaluose. Kenkėjai užpuolė ir pušis bei pašilės miškus. Punios šile yra 617 ha eglynų, tai 24,34 proc. Punios šilo medynų ploto. Vien per vienerius metus užkrėsta beveik 15 proc. eglynų. Skubos tvarka teko iškirsti ir išvežti 3 km atstumu net 2600 kub.m. šviežiai užpultų eglių medienos 72,5 ha plote, iš jų 645 kub.m. iškirsti plynai. Dar apie 12560 kub.m. ruduojančių eglių be jokio teisinio pagrindimo palikta styroti šile. Iš viso 351 sklype per metus sugadinta apie 15000 kub.m. eglių medienos. Jeigu Nemuno kilpų regioninio parko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovai (VSTT) būtų reagavę į mūsų perspėjimus, kenkėjų invazija būtų laiku sustabdyta su pačiais mažiausiais nuostoliais. 

Ypač nerimą kelia tai, kad kinivarpų 2019 m. Punios šile padarytos žalos mastas ir grėsmė buvo nuslėpti ir nuo visuomenės, ir nuo valdžios institucijų. Štai 2019 10 25 Nr.(12-6) -D8 3358 Aplinkos ministerijos atsakyme mums ir Prezidentūrai rašoma tik apie dėl kinivarpų invazijos iškirstus 2,6 tūkst. kub.m., tačiau neminint paliktų supūti 12560 kub.m. medienos. Svarstant ieškinį dėl gamtinio rezervato plėtros Vilniaus apylinkės administracinio teismo 2020 02 11 posėdyje ieškovas BAF apie kinivarpų grėsmę ir padarytą žalą gamtai net neužsiminė.

Faktai įrodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp savavališko privalomųjų miškų sanitarinės apsaugos priemonių nevykdymo ir kenkėjų plėtros mąsto. Tačiau VSTT vadovų atsakymuose ir BAF viešųjų ryšių kampanijoje buvo ir yra stebimas atkaklus siekis kuo greitesnio gyvų Punios šilo spygliuočių medžių pavertimo negyva mediena, tam išnaudojant labai suaktyvėjusią dėl sausų vasarų žudikišką kinivarpų invaziją. Pažymime, kad nei gamtinio rezervato plėtros, nei numatomo įtraukimo į Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) sąrašus tiksluose tokia priemonė nėra rekomenduota ar aprobuota. Būtina sulaukti, kada bus įteisintos moksliškai pagrįstos leistinos ir neleistinos Punios šilo buveinių apsaugos priemonės ir bus žinoma tas priemones aprobavusių atsakingų asmenų tapatybė bei jų atsakomybė už pasekmes gamtai ir valstybės turtui. 

Tikimės, kad modeliuojant ilgalaikes Punios šilo apsaugos priemones nebus pamiršta, kad miškai yra bene pagrindinė ekosistema, galinti reikšmingai prisidėti prie ambicingų Lietuvos įsipareigojimų švelninant klimato kaitą, įvertinta, kad CO 2 absorbuoja tik gyvas miškas, o dideli senos negyvos medienos kiekiai veikia atvirkščiai. Daugelyje Europos šalių pastebėjus ir Natūra 2000 sistemos dogmų diegimo sąlygotas problemas, Europos Parlamente siekiama sukurti naują, visa apimančią ir nepriklausomą ES miškų strategiją po 2020-ųjų, kuri integruotų holistinį požiūrį į tvarų miškų valdymą.

Manome, kad ne kinivarpoms turi būti palikta spręsti, turi likti gyvi arba supūti spygliuočiai medžiai, sudarantys daugiau kaip pusę Punios šilo ploto. Teisinėje valstybėje privaloma vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. 

Vertindami kokį pavojų kelia kilęs masinis žievėgraužio tipografo plitimas Punios šilo eglėms ir pušims, manome, jog savalaikiai atrankiniai mažos apimties sanitariniai kirtimai (išskyrus kirtimus miško kertinėse buveinėse) Punios šilo botaniniame- zoologiniame draustinyje ir genetiniuose medynuose yra būtina ir privaloma apsaugos priemonė.

Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas dr. Kazimieras Sventickas

Dėl sanitarinių kirtimų Punios šilo botaniniame-zoologiniame draustinyje derinimo

Reaguodami į  Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio atsiųstą kreipimąsi su prašymu suderinti atrankinius sanitarinius kirtimus Punios girininkijoje, pirmiausia norime padėkoti už pasitikėjimą ir siekį bendradarbiauti, derinant šioje ypatingos vertės saugomoje teritorijoje planuojamas iki šiol įprastas ūkinės veiklos priemones su gamtinių vertybių apsauga. Informacijos apie Punios šilo botaniniame-zoologiniame draustinyje planuojamų sanitarinių kirtimų pateikimą mums, kaip Punios šilo išsaugojimu besirūpinančiai nevyriausybinei organizacijai, vertiname kaip progresyvų žingsnį, kuris į miškininkystės sektorių įneša papildomo skaidrumo. Tuo pačiu viliamės, kad ir ateityje,  priimant su visuomenės lūkesčiais galimai prasilenkiančius ar nesutampančius sprendimus, valstybės institucijos sieks konstruktyvaus dialogo su visomis gamtosaugos srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. 

Remiantis Prienų regioninio padalinio mums atsiųsta medžiaga (Sanitarinių miško kirtimų derinimo formos) planuojami atrankiniai sanitariniai kirtimai apima 84 miško sklypus trisdešimtyje Punios girininkijos miško kvartalų, bendras planuojamo iškirsti miško plotas yra 35 ha. Deja, bet įvertinę planuojamų kirtimų apimtis bei tai, kad visi kirtimai planuojami Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, šiems kirtimams pritarti negalime. 

Visų pirma norime atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu yra atnaujinta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo procedūra, kuria siekiama apjungti Regioninio parko Punios šilo gamtinį  rezervatą ir Punios šilo botaninį-zoologinį draustinį į vieną – Punios šilo gamtinį rezervatą. Punios šilo gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikiusį unikalų Punios šilo gamtinį kraštovaizdį su sengirei būdingomis ir gausiai aptinkamomis, įvairiomis saugomomis gyvūnų, augalų bei grybų rūšimis ir jų natūraliomis buveinėmis, todėl manome, kad jokios ūkinės veiklos, kurios nėra leistinos rezervatų miškuose ir kurios blogintų čia esančių natūralių miško buveinių būklę, dabar negali būti vykdomos. Punios šile turi būti siekiama kuo spartesnio savaiminio vertingų, natūralių, sengirės tipo miško buveinių susiformavimo, tuo tarpu sanitarinių miško kirtimų metu iškertant ir išvežant pažeistus, džiūstančius ar jau nudžiūvusius medžius, natūralių miško buveinių atsikūrimas yra sustabdomas. 

Ypač norime atkreipti dėmesį į tai, jog didelė dalis planuojamų sanitarinių kirtimų butų vykdomi ES svarbos natūraliose miškų buveinėse, kurių apsaugą Punios šilo teritorijoje turi užtikrinti specialiai čia įsteigta Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST; Natura 2000 teritorijos kodas LTALY0004). Šiai saugomai teritorijai 2020 m. balandžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-230 buvo nustatyti  konkretūs apsaugos tikslai, kurių įgyvendinimui numatytų sanitarinių kirtimai iš esmės prieštarautų, t.y. vykdomi sanitariniai kirtimai pablogintų čia saugomų ES buveinių apsaugos būklę. Paminėtina ir tai, kad trijuose 19, 25 ir 32 miško kvartaluose esančiuose sklypuose, kuriuose planuojama vykdyti sanitarinius kirtimus, yra nustatytos Kertinės miško buveinės, kuriose planuojami kirtimai padarytų esminę žalą. 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ir VDU miškų ekologijos specialistų vertinimu, Punios šilo BAST turi būti formuojami įvairiaamžiai mišrūs medynai, kurie atitiktų geros būklės ES svarbos miškų buveinių kriterijus, o negyva mediena turi būti saugoma kuo natūralesniame būvyje, išskyrus pavojingų liemenų kenkėjų šviežiai užpultas žalias egles. Tuo tarpu visose Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio pateiktose Sanitarinių miško kirtimų derinimo formose yra nurodyta, jog planuojamais sanitariniais kirtimais būtų kertami žali vėjo išversti ar nulaužti spygliuočiai medžiai. Apie tai, jog planuojamose kirtavietėse būtų aptikti medžių liemenų kenkėjų židiniai, nenurodoma, o šių kirtimų būtinybė grindžiama tik teorine prielaida, jog miško kenkėjai (žievėgraužis tipografas) gali išplisti. Reikia pastebėti, kad paminėta konkreti galimo kenkėjo rūšis nėra pavojinga paprastosios pušies medynams, tačiau net 11 planuojamų kirtaviečių, be paprastosios eglės, planuojama kirsti ir paprastąsias pušis. 

Žinodami tai, kad planuojami sanitariniai kirtimai derinami skubos tvarka ir suderinus kirtimai bus vykdomi prieš numanomą galimų kenkėjų išplitimą, prašome atsižvelgti į tai, jog visa Punios šilo teritorija turi nacionalinės ir ES svarbos saugomos teritorijos statusą ir gyvosios gamtos apsauga čia yra prioritetas, todėl visi suderinti medžių kirtimo ir išvežimo darbai turėtų būti atlikti tik pasibaigus paukščių perėjimo laikotarpiui. 

Vadovaujantis aukščiau išsakytais argumentais planuojamiems sanitariniams miško kirtimams Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje prieštaraujame. 

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas