Miškininkai šiemet aptvers 1400 skruzdėlynų

Miškininkai šiemet aptvers 1400 skruzdėlynų

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiais metais naujai aptvers 1400 skruzdėlynų, kurie dažnai tampa šernų taikiniu.

„Kenkėjais ir lervomis mintančios skruzdėlės ypač svarbios miško ekosistemai. Dėl to jos ir vadinamos miško sanitarėmis bei darbininkėmis. Bet kuo didesnis skruzdėlynas, tuo labiau jis vilioja šernus. Skruzdėlynai juos pritraukia, nes besigindamos skruzdės gausiai purškia skruzdžių rūgštį, kuri atbaido parazitus, esančius ant šernų kailio – blusas, utėles ar įvairias erkutes. Tad šernai kartais ne tik aktyviai knisa skruzdėlynus, bet juose ir voliojasi, taip pat rankioja skruzdžių kiaušinius ir lervas. Tuomet jų žala skruzdžių kolonijai tampa nepataisoma“, – aiškina  VMU Kretingos regioninio padalinio Kartenos girininkas Vytautas Lukauskas.

Anot jo, girininkai aptinka įspūdingo dydžio skruzdėlynų – didžiausias jo matytas siekė daugiau nei pusantro metro aukščio. “Tai ką matome miške ant žemės – tik mažoji skruzdžių kolonijos dalis, o didžioji įsikūrusi net iki dviejų metrų po žeme. Ten – didžiulis ertmių, tunelių labirintas, kuriame verda skruzdžių gyvenimas. Yra tokių kolonijų, kurios gyvuoja jau daugiau nei dešimt metų toje pačioje vietoje“, – pasakoja V. Lukauskas.

Skruzdėlynus taip pat atakuoja ir meletos, be to, miškininkai pastebi ir įmintą žmogaus pėdą ar įsmeigtą pagalį – kartais miško lankytojai neapdairiai įlipa į skruzdėlyną ar iš smalsumo išdrasko pagaliais.

Parengta pagal VMU inf.