30 regioninių parkų mini 30-metį

Situacija šilumos rinkoje Vaidotas Jonutis
23 rugsėjo, 2022
Rugsėjo 30 d. Jurbarko bibliotekoje konferencijos “Ar esame tokie turtingi, kad šilumą reikia importuoti. Kiti galimi sprendimai”, “Gyvenimas saugomose teritorijose” ir bibliotekos parke parodos “Kodėl aš noriu būti miškininku” atidarymas. Registracija
25 rugsėjo, 2022

30 regioninių parkų mini 30-metį

Šiais metais minimas gamtosaugai svarbus įvykis – regioninių parkų 30-metis. Unikalu, kad 1992 m. rugsėjo 24 d. vienu Aukščiausios Tarybos sprendimu buvo įsteigti visi Lietuvos regioniniai parkai – gražiausios ir vertingiausios mūsų krašto teritorijos.

Vienu kartu buvo įsteigta 30 regioninių parkų: Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dieveniškių istorinis, Dubysos, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės. Bendras jų plotas – daugiau kaip 360 tūkstančių hektarų.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, be abejo, regioninių parkų kūrimo istorija yra gerokai ilgesnė. Tam buvo ruoštasi, nuosekliai eita kelis dešimtmečius: buvo atlikti moksliniai ir planavimo darbai, sukaupta didžiulė patirtis kuriant saugomų teritorijų sistemą. Tai – ilgų ieškojimų ir diskusijų rezultatas.

Dauguma regioninių parkų įsteigti buvusių kraštovaizdžio, botaninių, zoologinių draustinių pagrindu. Vietoj Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio atsirado Verkių regioninis parkas, vietoj Aukštadvario, Nemuno kilpų, Rambyno kraštovaizdžio draustinių atsirado atitinkami regioniniai parkai.

Būtent valstybinių parkų įsteigimas sudarė prielaidas išsaugoti vertingiausią ir vaizdingiausią šalies kraštovaizdį, visus jo tipus, biologinę įvairovę (ekosistemų, rūšių ir genų lygmenyje), gamtos ir kultūros paveldo vertybes, derinant išsaugojimo, rekreacinius bei ūkinius interesus, taikant tvaraus vystymosi principus.

Per praėjusius dešimtmečius visuose regioniniuose parkuose sukurtos lauko informacinės sistemos, leidžiančios pažinti saugomą kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, įrengti pažintiniai takai, vedantys per pelkes, miškus, upių slėnius, pastatyti apžvalgos bokštai, leidžiantys suvokti skirtingą kraštovaizdį, sutvarkyta daugybė gamtos ir kultūros paveldo objektų…

Regioniniai parkai užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto, jie turi direkcijas, lankytojų centrus, gamtos mokyklas. Saugomų teritorijų lankytojų centrai su unikaliomis ekspozicijomis tapo puikia galimybe rasti informaciją vienoje vietoje, sužinoti – kas vertinga ir saugoma bei leistis į kelionę po gamtą.

Valstybiniuose parkuose tvarkomi, prižiūrimi paveldo objektai, retų rūšių buveinės, fiksuojami kraštovaizdžio, biologinės įvairovės pokyčiai, vyksta gamtosauginiai renginiai, propaguojamos tradicijos. Čia tvarkomos biologinei įvairovei svarbios teritorijos: atkuriamas hidrologinis režimas, buveinės, augavietės, vykdoma rūšių stebėsena ir kt.

Visi šie pasiekimai yra tikslingo, nuoseklaus, nenuilstamo saugomų teritorijų sistemos darbuotojų rezultatas, įrodantis, kad regioniniai parkai turi daug vertybių, kurias būtina išsaugoti ateities kartoms. SAUgoma ir TAU!