Konkurencijos kovoje Kauno apskritis neatsilieka, bet pasitempti dar yra kur

birželio 22, 2018
Lietuvos zoologijos sodas švenčia 80-čio jubiliejų(papildyta)
birželio 20, 2018
Atsargiai: Joninių laužai gali tapti labai rimtu pavojumi miškui
birželio 22, 2018

Kauno regionas pagal konkurencingumo rodiklius nusileidžia tik Vilniaus apskričiai, tačiau potencialo augti jis dar turi apsčiai. Apie galimas ekonominio augimo perspektyvas, orientuojantis į žaliojo verslo sritį, birželio 19 d. Raudondvario dvare diskutavo apskrities savivaldybių vadovai, žaliosios politikos ir finansų ekspertai bei verslo atstovai.

Žaliosios politikos instituto bei Kauno rajono savivaldybės surengtoje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Kauno regionui“ aptarti ne tik Lietuvos regionams kylantys iššūkiai, bet ir globalios problemos. Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas atkreipė dėmesį į pavojingą klimato kaitą bei paakino ieškoti sprendimų, kurie padėtų prisidėti prie jos stabdymo.

„Pasaulinė patirtis bei konkretūs pavyzdžiai Lietuvoje rodo, kad sprendimai egzistuoja, tereikia valios ir ryžto imtis juos diegti. Juolab kad tokiu būdu galime ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir mažinti nedarbo rodiklius – plėtodami žaliąją ekonomiką prisidedame prie naujų darbo vietų kūrimo“ ,- teigė R. Lapinskas.

2016 m. pasaulyje žaliųjų tiesioginių užsienio investicijų įplaukos siekė 1,75 trilijono dolerių. Patarimais ir trijų žingsnių programa, kaip kuo daugiau tokių investicijų pritraukti į Lietuvą, dalijosi „Investuok Lietuvoje“ atstovas Laurynas Suodaitis. Jo teigimu, svarbiausia regionams identifikuoti savo potencialą, gerinti investicinę aplinką ir pardavimus vykdyti proaktyviai.

 

Kaunas – sėkmės pavyzdys?

Kauno apskritis yra kitų Lietuvos regionų priešakyje ir nusileidžia tik Vilniaus apskričiai. Indrės Genytės-Pikčienės pateikti statistiniai duomenys atskleidė, kad rajone nedarbo lygis mažėja, o algos kyla koja kojon su šalies vidurkiu, tačiau reikšmingam proveržiui reikalingi didesni pokyčiai. Svarbiausi regionų augimo recepto ingredientai, anot analitikės, yra gyvenimo kokybė, verslo klimatas, infrastruktūra ir logistika bei žmogiškasis kapitalas.

„Kauno regionas maloniai stebina – tiek gerėjančiu gyventojų užimtumu, tiek augančiais pritraukiamų investicijų rodikliais. Tačiau kaip ir kiekvienam regionui, taip ir Kauno apskričiai dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, Raseinių rajonas yra žemės ūkio kraštas, čia intensyviai plėtojama maisto pramonė, dėl kurios susidarančios atliekos blogina vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Deja, konferencijoje dalyvavusios Raseinių rajono savivaldybės atstovės teigimu, rajone nėra nė vienos kogeneracinės biodujų jėgainės, utilizuojančias žemės ūkio ir maisto perdirbimo įmonių atliekas, taip atsikratant atliekų ir gaminant reikalingą energiją. Tai tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kad  ir Kauno apskričiai darnių sprendimų dar trūksta“, – kalbėjo konferencijos iniciatorius R. Lapinskas.

Kauno rajono savivaldybės atstovai džiaugėsi pokyčiais daugiabučių namų renovacijos, šilumos ūkio, atliekų tvarkymo srityse bei dėl maitinimo organizavimo ugdymo įstaigose. Tačiau užsiminus apie planuojamą regioninio Zabieliškio sąvartyno plėtrą, užvirė diskusijos. R. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad remiantis atliekų tvarkymo hierarchija, atliekų šalinimas sąvartynuose yra paskutinė ir mažiausiai priimtina išeitis, todėl turi būti skatinamas atliekų perdirbimas ir pakartotinis žaliavų panaudojimas.

Realius pavyzdžius, kaip atliekos gali būti paverčiamos žaliavomis, pristatė Latvijoje veikiančios įmonės „EKO ISO“ atstovas Tomas Šamrovas. Jo vadovaujama įmonė iš neparduotų laikraščių ir kitos makulatūros gamina apšiltinimo medžiagą pastatams. Anot T. Šamrovo, 2017 m. jų įmonėje buvo perdirbta 2400 tonų laikraštinės makulatūros. „Tai reiškia, kad praėjusiais metais išsaugojome mažiausiai 30000 medžių ir prisidėjome apšiltinant daugiau nei 1800 įvairiausių konstrukcijų pastatų”, – dėstė T. Šamrovas.

Pavyzdžių, kaip naudojant atliekas tausoti gamtą ir tuo pat metu uždirbti, konferencijoje pristatyta ir daugiau. Osvaldas Markevičius, atliekų tvarkymo sektoriaus inovacijų konsultantas, demonstravo Estijos įmonės naudojamą polietileno perdirbimo technologiją, kuri leidžia panaudoti niekam nereikalingą plastiką –  iš jo gaminti lentas lauko terasoms.

Konferencijoje pranešimą skaitęs iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas Giedrius Bučas skatino visų pirma vengti atliekų susidarymo, tuomet jų mažiau nukeliaus į sąvartynus ar deginimo gamyklas. Apie saikingą ir atsakingą vartojimą kalbėjo ir daugiau nei 8000 tonų atliekų per metus surenkančios įmonės „VSA Vilnius“ vadovė Jurgita Petrauskienė bei pristatė siūlymus miesto reprezentatyvumui gerinti – estetišką miesto įvaizdį kuriančius atliekų konteinerius.

Įmonės „Optimus Monitus“ vadovė Ala Kuzmickienė papasakojo, kaip užtikrinti visapusišką tvarką miesto viešosiose erdvėse taikant Olandijos aplinkos tvarkymo modelį ir pristatė visai neseniai į lietuvių kalbą išverstus viešųjų erdvių kokybės standartus.

 

Pokyčių lyderiai logistikoje

Darnaus verslo pavyzdžiais Lietuva gali pasigirti transporto sektoriuje – Kauno krašte įsikūrusi įmonė „Elinta“ plėtoja ir gamina variklius, galios valdymo ir akumuliatorių sistemas. Įmonės atstovas Laurynas Jokužis pristatė vieną iš įmonės projektų – hibridinę komercinės paskirties transporto priemonę. Šie automobiliai žaliosiose miestų zonose iki 50 km važiuoja naudodami tik elektros energiją. Tuo tarpu standartinis dyzelinis variklis dirbdamas kartu su elektriniu varikliu mažina kuro sąnaudas iki 70 proc. ir neriboja nuvažiuojamo atstumo. Transporto priemonėse yra integruota sistema, kuri leidžia nustatyti bet kurią geografinę zoną, kurioje transporto priemonė naudoja tik elektrinį režimą.

„Matydami sparčiai augančius logistikos srautus, blogėjančią oro kokybę ir eismo įvykių dažnumą, turime ieškoti išeičių, kaip tai pakreipti teigiama linkme. Tokie pavyzdžiai kaip „Elintos“ rodo, kad sprendimai visai po nosimi, tik ar visi apie juos žinome? Geroji praktika turi būti viešinama kuo plačiau, o ir patys pokyčių lyderiai turi būti įvertinti. Žaliosios politikos institutas su partneriais Švedijoje, Vokietijoje bei Lenkijoje jau inicijavo tarptautinius Mažiau taršios logistikos apdovanojimus. Pelnyti apdovanojimą gali ne tik transporto priemonių gamintojai ar logistikos įmonės, bet ir darnius sprendimus miesto logistikoje propaguojančios savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos“,- pasakojo Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Renginį moderavęs R.Lapinskas priminė, kad verslo idėjos ir noro saugoti aplinką nepakanka, reikalingi ir finansiniai ištekliai, dėl to Aplinkos projektų valdymo agentūros projekto „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ atstovė Kristina Cijūnėlienė pristatė „LIFE“ programos galimybes žiedinės ekonomikos idėjoms finansuoti.

Kauno regiono konferencija – jau trečiasis ciklo „Žalioji strategija verslui” renginys. Jos jau  buvo surengtos Tauragės ir Panevėžio apskrityse.

Žaliosios politikos instituto inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin