A.Tebėra: „Dešimt milijonų eurų buvo galima sutaupyti“

A.Tebėra: „Dešimt milijonų eurų buvo galima sutaupyti“

Nuošliaužų ir nuoslankų sužalotas Gedimino pilies kalnas šiuo metu  remisijos būsenoje.  Jo žaizdų  gydymas jau kainavo per 6 mln. eurų. Panašios sumos pareikalaus ir  likusios kalno dalies sutvarkymas. Lietuvos miškininkas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) docentas daktaras Albinas Tebėra, nagrinėjantis miškų įtaką  keičiant atmosferą, įsitikinęs: dešimt milijonų eurų buvo galima sutaupyti.

Du daktarai – dvi nuomonės

A. Tebėra tvirtina, jog Gedimino pilies kalno problemos akivaizdžiai liudija pažeistą miško ir hidrologinio režimo santykį. „Negali kaltinti Vilniaus miesto savivaldybės, sugalvojusios nukirsti visus želdinius. Kažkuria prasme sostinės valdininkai buvo teisūs, nes ant kalno augę želdiniai buvo persenę. Jie menkai vykdė hidrologines funkcijas. Be to, senesni medžiai jau pradeda savaime griūti, todėl jie net didina eroziją“, – sprendimą atidengti kalną iš pradžių teisino autoritetingas šalies miškininkas.

Tačiau,  jo žodžiais,  žengus pirmąjį teisingą žingsnį, reikėjo atlikti  ir antrąjį. „Jeigu mes Gedimino pilies kalne būtume auginę apie 30-40-50 metų želdinius, šiandien visiškai neturėtume tos problemos. Savo teiginį aš galiu pagrįsti stulbinančiu skaičiumi. Gerai suprojektuoti Gedimino pilies kalno želdiniai per vieną dieną iš žemės pakeltų 100 tonų vandens. Šis kiekis būtų užtikrinęs, kad erozija nepasireikš. Gedimino pilies kalnas – gyviausias pavyzdys Lietuvoje, kur veda neišmanymas. Nepasigilinę į tai, kaip sumedėję augalai veikia aplinką, patyrėme didelius nuostolius.  Kaip dabar stabilizuoti tą kalną – vienas dalykas.  Antras – estetinis vaizdas. Bet čia jau rakursas į šalį“, – svetainei www.miskininkas.eu sakė A. Tebėra.

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) inžinierius geologas daktaras Vytautas Račkauskas mano, kad nukirsti medžiai tėra šalutinė priežastis. „Ant kalno augusių medžių šaknys augo ne gilyn, o horizontaliai, žemės paviršiuje, per piltinį gruntą, nes giliau yra smėlis, iš kurios maistinių medžiagų medžiai nelabai gaudavo, be to, dauguma medžių buvo klevai, kurių šaknys ir taip būna paviršiuje. Kitaip sakant, tie medžiai „neprisegdavo“ to piltinio grunto prie kalno. Tad visa tai, taip pat ir nuolatinė vibracija  gali būti tik šalutinės priežastys, kurios galėjo turėti nežymią įtaką”, – sakė V.Račkauskas.

Priežasčių – visa puokštė

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Gedimino pilies kalnas seniau buvo be medžių, bet jais apaugo XX  a. pradžioje.  Iki XX  a. pabaigos Gedimino kalną buvo visiškai užgožę  medžiai.  Visi jie 2011–2013 m. buvo iškirsti.

Pirmieji pavojaus ženklai kilo 2016 metais.  Po įvykusių net kelių nuošliaužų deformuotas šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kv. metrų. Kas kaltas,  kilo įvairių versijų. Spėliota, ar ekstremaliai kalno būklei susidaryti įtakos neturėjo 2003 m. Gedimino kalne įrengtas funikulierius, taip pat pačioje Gedimino kalno papėdėje 2002 – 2009 m. vykdyti stambūs statybos darbai, t.y. atstatinėti istoriniai Valdovų  rūmai, transporto sukeliamos vibracijos.

2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje atlikus kalno hidrogeologinės situacijos įvertinimą nustatytos nuošliaužų susidarymo priežastys. Tyrimai parodė,  jog pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985-1990 m. ant Gedimino kalno šlaitų siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą – užpylus  6 tūkst. kubinių metrų grunto. Vietomis jo storis siekia net 3 metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis taip pat labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Architektas Ričardas Stulpinas vaizdžiai tą masę palygina su „skysta manų koše“.

LNM inžinierius geologas mano, kad Gedimino pilies kalnas pradėjo slinkti dėl kelių priežasčių: itin lietingų 2016–2017 metų,  jau įvardinto supiltinio grunto ir specifinės Gedimino kalno struktūros.

Nuošliaužų ir nuoslankų tikimybė išlieka

Pasak V. Račkausko,  nors Gedimino pilies kalno šlaitai  palyginti yra  stabilūs jau dveji metai, nuošliaužų ir nuoslankų tikimybė išlieka, kol stacionariai nebus sutvarkytas visas kalnas – tiek viršutinė aikštelė,  tiek šlaitai,  tiek Kunigaikščių rūmų pagrindai.

Pernai rugpjūtį, pasirašius sutartį,  pradėtas rengti viso Gedimino kalno galutinio sutvarkymo projektas. Šiuo metu jau  atlikti sutartyje numatyti archeologiniai tyrimai, statinių ir pastatų konstrukcijų, pamatų ir pagrindų  įvertinimo darbai, netrukus turėtų  būti  baigti ir  inžineriniai geologiniai  tyrimai. Remiantis šių tyrimų rezultatais  šiemet planuojama parengti du tvarkybos darbų projektus: pietrytinei kalno daliai ir visai likusiai kalno daliai, išskyrus 2018 m. sutvarkytam šiaurės vakarų šlaitui ir piliakalnio aikštelei.

Pagal šiuo metu vykdomas sutartis piliakalnio aikštelės darbai kainuos 2,4 mln. eurų. Tyrimai ir projektų  parengimas – 2,18 mln. eurų.  www.miskininkas.eu  primena: šiaurės vakarų šlaito tvarkyba kainavo 3,2 mln. eurų.  Pagal sutartį atliktiems darbams suteikiama iki 10 metų garantija. Ekstremalios situacijos suvaldymo darbams kitose kalno vietose  išleista 2,9 mln. eurų.

Vilma Kasperavičienė

Nuotrauka Ramūno Danisevičiaus