Algirdas Butkevičius: metai po urėdijų reformos – ar ji pavyko?

6 balandžio, 2019
Miškasodis – su dideliais klaustukais 
6 balandžio, 2019
Žaliame pastate – gamtą mylinti bendruomenė
6 balandžio, 2019

Algirdas Butkevičius: metai po urėdijų reformos – ar ji pavyko?

Labai svarbu, kad būtų kuo mažiau emocijų ir vyktų konstruktyvus dialogas susėdus už vieno stalo politikams, verslininkams ir visuomenininkams bei diskusijose ieškoti bendro sutarimo, koks miškų ūkis Lietuvoje turėtų būti. Antras dalykas – dėl miškų urėdijų reformos: turime būti vakarietiški ir išmokti vertinti prieš vienerius metus prasidėjusią reformą. Praėjus metams turėtume aiškiai įvertinti, ar einame teisingu keliu, kokios išryškėjo problemos ir ką reikėtų pakoreguoti, teigia Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

„Bet Lietuvoje jau taip: tikslas – priimti įstatymą dėl reformos, po to girtis ir nekalbėti apie pasekmes bei poveikį tiek regioninei politikai, tiek darbuotojams, kurie toje sistemoje dirba. Mane labai jaudina, kad šiandien susiskaldymas miškų sektoriuje labai stiprus. Daug emocijų, bet mažai racionalaus grūdo“,- pažymi Seimo narys.

Buvęs Vyriausybės vadovas trumpam grįžta į praeitį. „Jeigu valstybės valdomos įmonės, ypač miškų urėdijos, nebūtų buvusios pertvarkytos pagal EBPO rekomendacijas, šiandien Lietuva nebūtų EBPO narė. EBPO narystė rodo, kad valstybė turi demokratinį ir ekonominį stabilumą, tarptautinėje arenoje pripažįstama kaip rimtas partneris, kurio patikimumu neabejojama. Tai suteikia ne tik prestižo, bet ir apčiuopiamos naudos. Be to, EBPO rekomendacijos yra paremtos pažangiausių šalių praktika, kurios negalime neigti. Taigi reforma neabejotinai buvo reikalinga. Klausimas tik – kokia? – akcentuoja Algirdas Butkevičius.

Anot jo, EBPO nekėlė reikalavimų dėl konkretaus modelio, t. y. kad struktūra turi būti konsoliduota iki 1 ar 10 urėdijų. EBPO akcentavo valdymo principus – efektyvumą, skaidrumą, t. y. kokius uždavinius turime įgyvendinti.

„Mano vadovaujama Vyriausybė svarstė keletą variantų. Iš pradžių ketinta 12-14 nuostolingai dirbančių miškų urėdijų prijungti prie stipresnių. Vėliau apsistota prie kito modelio, suderinto su EBPO, kurį ir teikėme Seimui – sustambinti į 9 juridinius vienetus. Tačiau tuomet politinės valios Seimui nepakako“,- primena buvęs premjeras.

Per didelė hierarchinė struktūra žalinga

Pašnekovas prisipažįsta, kad Vyriausybės pateikto ir Seimo priimto dabartinio miškų reformos varianto jis nepalaikė – balsavo prieš. Kodėl?

„Mes sąmoningai siūlėme tarpinį variantą – palikti daugiau juridinių vienetų – dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai regioninė politika. Kiekviena darbo vieta regione nepaprastai svarbi, ypač turint galvoje, kad tai aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos. Regionuose iš žmonių atimdami galimybę įrodyti, kad jie patys gali puikiai tvarkytis, kartu atimame iš jų pasitikėjimą savimi užuot skatinę tobulėjimą. Kita priežastis, kodėl pasisakėme už didesnį urėdijų skaičių – jei efektyvumas priklausytų tik nuo juridinių vienetų skaičiaus, tai galėtume visas šalies valstybės įmones sujungti į vieną ir skinti efektyvumo vaisius. Tačiau per didelė hierarchinė struktūra nutolina vadovą nuo eilinių darbuotojų, blogina žinojimą apie realią situaciją, lėtina sprendimų priėmimą, pagaliau kuria susvetimėjimo mikroklimatą. Ypač turint galvoje, kad įmonės padaliniai išsidėstę visoje Lietuvoje. Trečia priežastis – pernelyg radikalus modelis. Aš visuomet pasisakau už palaipsnius pokyčius su tarpiniu rezultatų įvertinimu“,- aiškina A. Butkevičius.

Vis dėlto šiandien, jo nuomone, reikia daugiau kalbėti apie dabartį ir ateitį, įvertinti rezultatus, ar miškų valdymo reforma iš principo pavyko, ar pasiekė savo tikslus, ar miškų valdymas tapo skaidresnis ir efektyvesnis, ar urėdijos pasiekė geresnių finansinių veiklos rezultatų ir kieno sąskaita. Labai svarbu atsakyti, koks socialinis reformos poveikis ir poveikis smulkiojo verslo konkurencingumui, ar padidėjo visuomenės pasitikėjimas šia sistema?

Įvertinimą turi pateikti Aplinkos ministerija

Kas turėtų tokį vertinimą atlikti, sudėlioti tiek ekonominius, tiek socialinius atsakymus ir pateikti visuomenei?

Tai, A. Butkevičiaus manymu, turėtų būti naujojo aplinkos ministro bei jo komandos atsakomybė, nes būtent ministras atsako už Vyriausybės programoje nubrėžtą strategiją ir užduotis.

„Aplinkos ministras turi bendrauti su visuomenininkais, verslininkais, mokslininkais, o jų diskusijose turi atsirasti racionalūs pagrindimai, racionalus grūdas. Dabar dažnai įvairūs susitikimai, sambūriai virsta politikavimu. Labai negražiai atrodo, kai be jokio mokslinio pagrindimo skamba raginimai: „Mes uždrausim, mes neleisim“. Kai be jokio pagrindimo daromos tokios išvados, organizuojamos įvairios akcijos, deja, dažnai net jų iniciatoriai po kurio laiko aiškina, kad neturėjo tikros informacijos, kad kažkas suklaidino ar apgavo. Šiuolaikinėje modernioje demokratinėje valstybėje mes rodome, švelniai tariant, žemą kompetenciją ir gebėjimus“,- apgailestauja politikas.

Būtent dabar, prabėgus metams nuo realios urėdijų reformos pradžios, ji Aplinkos ministerijos iniciatyva turėtų būti įvertinta ir išvados pateiktos visuomenei. Tuomet galbūt ir aistros dėl miškų kirtimo ar jų išsaugojimo bei pan. nebus tokios aštrios ir priešinančios įvairias žmonių grupes.

„Šiuo klausimu laikausi aiškios nuomonės – miškų kirtimų apimčių didinimo ar mažinimo klausimus valdžia turi spręsti atsižvelgdama į šios srities specialistų, mokslininkų rekomendacijas, kurios turi turėti tvirtą pagrindimą“,- įsitikinęs Algirdas Butkevičius.

Užrašė Angelė Adomaitienė