Ant Siesarties kranto stiebiasi Lietuvos šimtmečio ąžuoliukai

rugpjūčio 2, 2019
Įgyk paklausią specialybę Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje
rugpjūčio 1, 2019
Ant Siesarties kranto stiebiasi Lietuvos šimtmečio ąžuoliukai
rugpjūčio 3, 2019

Ant Siesarties kranto stiebiasi Lietuvos šimtmečio ąžuoliukai

Prieš trejetą metų Lietuvos atkūrimo 100-mečiui įamžinti  Ukmergės rajono Lyduokių seniūnijoje, Slabados kaime šalia valstybės saugomo Felinkos ąžuolo pasodinta 100 ąžuoliukų. Visi medeliai prigijo, žaliuoja, džiugina svečius ir šeimininkus.

Ąžuolas kiekvienam lietuviui brangus medis, tai – stiprybės, vienybės, sakralumo simbolis. Ir šį ąžuolyną  pasodino būrys draugiškų žmonių. Šiandien  ukmergiškiai – garsus miškininkas Antanas Hofmanas ir žemės, kurioje auga ąžuolynas, savininkas Algirdas Augūnas pasakoja, kad iniciatyva priklauso Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) nariams, kurie Generalinės asamblėjos metu paskelbė akciją „Pasodinkime po 100 ąžuolų 100-ui Lietuvos valstybingumo metų“. Vieta ąžuolynui buvo parinkta neatsitiktinai. Čia, kairiajame Siesarties krante, auga garsusis Felinkos ąžuolas – valstybinis botaninis gamtos paveldo objektas. Jo skersmuo – 1,6, aukštis – 15 metrų.

Felinkos miške yra ir daugiau įspūdingų bei saugomų medžių: trys šimtamečiai uosiai ir tokio pat amžiaus maumedis, septyni šimto ir daugiau metų sulaukę ąžuolai. Respublikinės reikšmės paminklų sąraše ir dar vienas ąžuolas – Lentvorų, augantis Lentvorų kaimo kultūrinėje pievoje. Jo skersmuo – 2 m, aukštis – 20 m, garsus ir išskirtinio amžiaus Viškonių ąžuolas, augantis ties Baleliais.  

Nusipelnęs šalies miškininkas A. Hofmanas džiaugiasi, kad miško savininkai Algirdas ir Audronė Augūnai sutiko skirti plotą tokiam kilniam ir prasmingam tikslui. Jų šeimai priklauso 12 ha miško sklypas, o ąžuolynui skirta ta dalis, kurią Augūnai įsigijo gimus anūkui Danieliui  – jie pakvietė visus bičiulius atvykti prie jų žemėje augančio šimtmečio galiūno  Felinkos ąžuolo į miškasodžio talką. A. Augūnas  sako, kad be buvusio ilgamečio Ukmergės miškų urėdo, Lietuvos miško savininkų asociacijos Ukmergės skyriaus pirmininko, Ukmergės rajono medžiotojų klubo “Miškininkas” pirmininko Antano Hofmano šio  ąžuolyno nebūtų. Bajoro A. Hofmano giminės miškininkų dinastija siekia aštuonioliktą amžių. Archyvuose rasti įrašai liudija, kad prieš 300 metų jo protėvis Ernestas Hofmanas, pakviestas iš Vokietijos, Saksonijos žemės, netoli Ukmergės gyvenusiems grafams Kosakovskiams padėjo tvarkyti miškų ir medžioklės ūkį. Vaitkuškio grafai Kosakovskiai už gerą tarnybą jėgerį apdovanojo šimtu hektarų žemės, kurioje dabar ošia ir provaikaičio Antano Hofmano puoselėjamas privatus miškas. Antanas rūpinosi ne tik medelių sodinimu, bet ir sodinukais. Jie buvo išauginti Kėdainių miškų urėdijos medelyne iš Ukmergės rajone augančių valstybės saugomų gamtos paveldo objektų – šimtamečių Lentvorų, Viškonių bei Felinkos ąžuolų. Ąžuolynas vis plečiasi naujais ąžuoliukais. Šalia valstybės saugomo Felinkos ąžuolo iškilmingai atidengtas stogastulpis. Menininkų Rimanto ir Stanislovo Zinkevičių iš ąžuolo masyvo sukurtas paminklas žymi vietą, kur pasodintas ąžuolynas, skirtas Lietuvos valstybingumo 100-mečiui.

A.Augūnas puoselėja mintį Felinkos ąžuolą ir šalia augantį ąžuolyną paversti labiau visuomenės lankoma vieta.  Juolab kad šalia  ošiančiame Felinkos miške yra ką apžiūrėti, o ir plaukiantys Siesarties upe baidarininkai  gali  čia sustoti pailsėti. Beveik trečdalis Ukmergės rajono – valstybės saugomos teritorijos. Tai ne tik 746 ha užimantis, 1992 m.  įsteigtas Siesarties kraštovaizdžio draustinis, bet ir Armonos geologinis, Dukstynos entomologinis, Plaštakos hidrografinis, Šventosios ichtiologinis, Žuvintės kraštovaizdžio, Barnėnų telmologinis, Smiltynės botaninis-zoologinis draustiniai bei daug kitų išskirtinių objektų.

Pirmas didelis viešas renginys visuomenei Siesarties kraštovaizdžio draustinio teritorijoje netoli Lietuvos šimtmečio ąžuolyno ir Felinkos ąžuolo  šiemet vyks rugsėjo 6 – 7 dienomis. Tinklalapis www.miskininkas.eu kartu su partneriais –  Miško darbų rangovų asociacija, Lietuvos žemės ir miško savininkų asociacija, Nosted, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – čia organizuos miškininkystės parodą – festivalį “Miškai: inovacijos ir tradicijos 2019”. Ir Lietuvos miškų urėdijų šimtmečio jubiliejui skirta specializuota miškų ir medienos pramonės galimybių paroda vyks kartu su mokslinėmis konferencijomis, mokymais, seminarais, Lietuvos medžiotojų trofėjų paroda,  taip pat miškininkų, miškininkystės, miško technikos ar kitaip su mišku susijusių įmonių darbuotojų varžytuvėmis.

Rasa Liškauskaitė