Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir Aplinkos ministerija siūlo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų vykdymą bei suteikti šią kontrolę vykdantiems pareigūnams daugiau galių ir teisių, supaprastinti patikrinimų eigą ir aktų įforminimo procedūras, taip pat padidinti kompensacijų dydį už sugaištą laiką vykdant kontrolę ne darbo metu, suderinti įstatymo nuostatas su kitais veikiančiais įstatymais.

Be to, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika diskusijose su Aplinkos ministerijos specialistais siūlo peržiūrėti regionų inspektorių darbo krūvius, kai kur jų skaičių padidinti ir geriau motyvuoti realiai kokybiškesnei veiklai.

„Dabar diskutuojame apie funkcijas ir kaip realizuoti tuos norus. Tikimės iki vasaros tą jau matyti aiškiai bei įteisinti įstatymu“,– teigia Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

Anot jo, nemažai problemų kyla ir dėl to, kad regionuose aplinkos apsaugos inspektorių yra gana mažai. Pavyzdžiui, Lazdijų rajone yra apie 20 medžiotojų būrelių, apie 150 ežerų, o tik trys žmonės turi viską kontroliuoti, tikrinti ir saugoti bei atitinkamai įforminti. Fiziškai nuvažiuoti į vietas ir atlikti begalę kitų užduočių sunkiai spėjama, o lekiant ir skubant nukenčia darbų kokybė.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjas Evaldas Brusokas pasiguodė, kad dažnai tenka dirbti tik dviem inspektoriams, nes po naktinių reidų, kuriuos iš esmės turi atlikti trys žmonės, bent vienam reikia pailsėti, be to, darbo krūvis likusiems padidėja, kai kuris kolega išeina atostogų ar suserga. Pasak vedėjo, daug laiko tenka praleisti kabinete prie popierių, priimti lankytojus, atsakyti į paprasčiausius skambinančiųjų klausimus. Tokį darbą galėtų atlikti referentė, o inspektorių vieta – būti saugomuose ir kituose objektuose, objektyviai reaguoti į teršimo, žolės deginimo, barkonieriavimo bei kitus pažeidimus konkrečiose vietose. Dabar, deja, kai inspektoriai išvykę į objektus, gamtos apsaugininkų kabineto durys interesantams būna užrakintos.

„Reikia, kad aplinkos apsaugos darbų kokybė būtų sustiprinta ir inspektoriai efektyviai atliktų ne formalų, o realų darbą, juolab kad ruošiamasi padidinti įžuvinimą, kuriame privalo dalyvauti ir inspektoriai. Kontroliuoti visus įžuvinimus su mažomis pajėgomis sudėtinga. Aplinkybės natūraliai reikalauja, kad žemutinėje aplinkosaugos grandyje dirbtų daugiau žmonių“,– tikina K. Mažeika.

Kad sunku prisikviesti aplinkos apsaugos inspektorių, parlamentarui ne vieną kartą susitikimuose skundėsi žvejai ir medžiotojai. Esą inspektoriai užsivertę popieriais ar nuolat būna kokiame objekte, tad reikia spręsti klausimus ir dėl jų užimtumo, ir etatų kiekio. Be to, pagal ataskaitas matyti, kiek jie turi patikrinimų, reagavimų į įvairius įvykius, pažeidimus ir pan. – krūvis stulbinamas.

„Dėl to planuojame iš principo peržiūrėti regioninių aplinkos apsaugos departamentų ir aplinkos apsaugos inspektorių funkcijas, kai kurias veikas išplėsti, taip pat suteikti galimybę naudotis ir ginklais, stabdyti automobilius, tikrinti medžiotojų blaivumą. Einame link to, kad jie taptų įgaliais pareigūnais“,– akcentuoja Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Seimui jau pateiktose Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisose įtvirtinama galimybė aplinkos apsaugos pareigūnams paimti visus patikrinimui reikalingus dokumentus ir daiktus, patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įrašą, taip pat teisė tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, blaivumą pagal nustatytą tvarką specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurioms atlikta metrologinė patikra.

Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra nustatyta 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija už pasirengimą priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti 25 proc. minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją proporcingai laikui, kada pareigūnas buvo pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę.

Tikrinant fizinį ar juridinį asmenį pareigūnas privalės ne pateikti galias įrodantį dokumentą, o jį tik parodyti, taip pat atsisakoma reikalavimo, kad surašytą patikrinimo aktą visais atvejais privaloma įteikti patikrintiems asmenims pasirašytinai. Tokia tvarka daugeliu atvejų labai didina darbo krūvį, be to, yra nepatogi ir tikrinamiems asmenims. Kuomet patikrinimo aktas bus surašomas ne patikrinimo vietoje arba kai tikrinamas asmuo atsisakys jį pasirašyti, jo antrą egzempliorių bus galima išsiųsti registruotu laišku arba įteikti pasirašytinai.

Angelė Adomaitienė