Aplinkos apsaugos komitetas svarsto naujas Miškų įstatymo pataisas

spalio 30, 2019
“Sūduvos girios”: Ištrauka apie lietuviškos miškų administracijos sukūrimą Sūduvoje
spalio 20, 2019
IX-to suvažiavimo rezoliucija
spalio 30, 2019

Aplinkos apsaugos komitetas svarsto naujas Miškų įstatymo pataisas

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas spalio 30 d. renkasi dar į vieną posėdį, kuriame svarstys parlamentarų pateiktas Miškų įstatymo pataisas. Jos pateiktos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą, kuria nurodyta Seimui pašalinti dar 2017 metais skubos tvarka  priimtų minėto įstatymo pataisų spragas – toks skubotumas leido įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo reformą. Urėdijų reforma ir įstatymo pataisos buvo aptariamos ir prieš savaitę įvykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.   

Miškų įstatymo pakeitimo projektą yra įregistravę Seimo nariai socialdemokratai Linas Balsys ir Algimantas Salamakinas, konservatorius Jurgis Razma ir “valstietis” Kęstutis Bacvinka.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Pauliaus Saudargo nuomone, Konstituciniam teismui pripažinus, jog Miškų įstatymo pakeitimai prieštarauja Konstitucijai, reikia diskutuoti, ką vertėtų  taisyti  – tam pritarė ir komiteto dauguma.

“Norime sužinoti, kaip sekasi Valstybinių miškų urėdijai, kokie pasiekti rodikliai, kaip reforma įgyvendinta – juk iš nuogirdų žinome, kad yra įvairių problemų. Pagaliau ir šios valstybės įmonės direktoriaus pasikeitimas rodo, jog ne viskas kaip iš pypkės, – sakė Seimo narys. – Yra kolegų pataisos, siūlančios įteisinti dabartinius urėdijos regioninius padalinius kaip juridinius vienetus. Man atrodo, kad tai  logiška, nes jie vykdo didelio masto, didelės apimties ūkinę veiklą, o patys priimti sprendimų negali. Tokia situacija labai apsunkina darbus. Iš tikrųjų nieko daugiau reformuoti, struktūriškai keisti nesinorėtų, nes žmonės jau ir taip per tuos metus buvo  nežinioje, be to, yra labai daug miškininkų, kiek teko girdėti – apie 1000 žmonių, specialistų iš sistemos tiesiog išėjo nežinia kur, į gatvę. Tai nėra gerai, tos nežinomybės reikia kuo mažiau. Dėl to mes komitete sulygome, kad nereikėtų daryti  jokių didelių struktūrinių reformų. Reikia palikti taip, kaip padaryta, jau susiformavusius 26 regioninius padalinius, tačiau  jų statusas galėtų būti ir aukštesnis.

Miškininko profesija per tuos reformos metus  labai pažeminta, nuasmeninta ir tikrai norėtųsi, kad sugrįžtų urėdų pareigybė. Nėra čia ko slėpti, dabar yra proga atitaisyti tai, kas negerai padaryta. Girininkijos įstatyme turėtų būti normaliai įteisintos, grįžtų tradicinės pareigybės, tradicinės uniformos, kurios kartu ir kultūros dalis. O kad visa tai būtų, turi turėti atitinkamą statusą, o ne jaustis tik eiliniu klapčiuku, kai viskas sprendžiama Vilniuje…

Aš niekada nepritariau siūlytai urėdijų reformai, tad dabar yra proga ištaisyti klaidas negriaunant to, kas padaryta struktūriškai. Vienas iš motyvų, kodėl reikėjo imtis reformos, jog vienos urėdijos buvo didesnės, kitos – mažesnės, silpnesnės ar stipresnės. Dabar jau jos apjungtos, įkurti vienodi padaliniai ir mes to nenorime nuneigti ar griauti. Tegul taip ir lieka, bet padalinių statusas galėtų būti solidesnis”.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Kęstutis Bacvinka teigia, kad savo  pataisose nemato jokių grėsmių žmonėms. “Mes jokių suiručių neįžvelgiame, o galvojame, kad  ta reorganizacija vyktų išlaikant darbo vietas, išlaikant struktūrą, – sakė parlamentaras. – Pagrindinis mūsų noras įteisinti tokį struktūrinį vienetą kaip girininkija, kas ypač svarbu dirbantiems miškuose žmonėms, o  padaliniai, nepaisant kaip vadinsis, kad turėtų juridinį statusą – tuomet jų vadovai galėtų patys vietoje priimti sprendimus, nereikėtų dėl kiekvieno krūmo klausinėti Vilniaus. Sunku pasakyti, koks bus galutinis nutarimas, tačiau pataisas teikia įvairių partijų žmonės. Reforma vyko pagal valdančiųjų iniciatyvą, dabar matyti, kad  ir negeru keliu nueita, bet  pataisyti reikia labai nedaug – viso labo tik tiek, kad sprendimus būtų galima priiminėti vietoje. Specifika įvairiuose regionuose skirtinga –  Dzūkijoje vienokios sąlygos, Žemaitijoje – kitokios, tad užduočių dalinti vien “iš viršaus” negalima, neįmanoma. Juk vietoje dažnai staiga atsiranda visokių problemų ir spręstinų dalykų – tai ligos, tai kenkėjai. Be to,  paties padalinio darbas gerai matosi, metų  gale  –  finansinė ataskaita, pagrindinis kriterijus, kaip įmonė dirba. Dabar nieko nematysi – ponas Dievas težino”.

K. Bacvinka gerai prisimena, kaip viešai buvo juodinami jo kolegos miškininkai, tačiau ar yra  bent viena byla? “Nieko nėra – sako pašnekovas. – Mano galva, blogumas slypėjo tame, kad kai kurios urėdijos sunkokai gyveno. Ir nuo miškų, ir nuo vadovų daug kas priklausė. Patys miškininkai pripažino, kad reforma buvo reikalinga, tačiau ne tokia skubota ir nepamatuota”.

Seimo narys Jurgis Razma Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė, kad formaliai Miškų įstatymo pataisos priimti neišeina, nes tai būtų teisinis chaosas. “Kiek žinau, komitetas nusprendė teikti variantą, kuris būtų grįstas Lino Balsio ruoštomis pataisomis, kurias ir aš pasirašiau, – sakė J. Razma. – Kartu dar galėtų būti numatytas kažkoks pereinamasis laikotarpis. Nežinau, ką komiteto nariai parengs ir kuo baigsis šis svarstymas, tačiau aš nuo pat pradžių, kai tik gimė tos reformos idėja, o gal ir dėl to, kad esu periferijos žmogus, gyvenantis Rietavo savivaldybėje, labiau nei didmiesčio gyventojai jaučiu, koks skaudus savarankiškos miškų įmonės praradimas tokiai savivaldybei kaip Rietavas. Mūsų frakcija buvo demokratiška ir laikėsi tos pozicijos, nors dauguma parėmė reformą, mes keli iš jų balsavome kitaip. Tokia mano pozicija  ir išliko, nors suprantu, kad  ją ginti daug sudėtingiau, kai jau veikia viena valstybinė urėdija. Paprastai nuostatų nekeičiu, svarbu, kad būtų parengtas protingas Aplinkos apsaugos komiteto  variantas. Keturios, penkios pakankamai stiprios įmonės galėtų veikti. Matysime, ar komitetas sugebės kažką racionalaus priimti, kad sprendimai būtų  pasverti ir suderinti su Vyriausybe”.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jo nuomonė nepasikeitė ir liko tokia pati, kokia buvo iki šiol. „Atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas ir priimtus sprendimus sieksime, kad ta procedūrinė klaida būtų ištaisyta ir, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimus, ta procedūra turi būti pakartota. Tikimės, kad tai įvyks kuo greičiau“.