Aplinkos kūrimas savo rankomis – prestižinis užsiėmimas

Pirmaisiais gėlyne pražydusiais augalais, iš jų žiedų bitučių suneštu medumi didžiuojasi šalies Prezidentė, Seimo Pirmininkas priverstas šiek atsitraukti nuo mėgstamų žemės darbų, didelės įmonės vadovas neslepia savo namų kieme puoselėjantis rožes, žinomos poetės ar aktorės didžiuojasi šiltnamyje užaugintomis daržovėmis. Akivaizdu, kad aplinkos tvarkymas savo rankomis, augalų puoselėjimas jau tapo prestižiniu užsiėmimu.

Smalsioji kraštovaizdžio architektė

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) lektorė, kraštovaizdžio architektė Vaida Vaitkutė Eidimtienė turi be galo daug idėjų. Jos veiklos sritis – želdynių dizainas, sklypų planavimas, augalų komponavimas.

Galima būtų ilgai vardinti, ką Vaida moka, gali, žino ir dirba. Labai daug dirba. Kad savo patirtimi galėtų dalintis su kitais, krimto daug mokslų. Pradėjo studijas Kauno aukštesniojoje meno mokykloje. Šiandien prisipažįsta visai ne todėl, kad taptų kraštovaizdžio architekte. Tiesiog patiko dailė. Toliau mokėsi rekreacijos ir turizmo Klaipėdos universiteto (KU) Gamtos ir matematikos mokslų fakultete,  vėliau toje pačioje mokslo įstaigoje įgijo magistro laipsnį – gavo kraštovaizdžio architektės diplomą. Tapusi kraštovaizdžio architekte ir įgijusi praktinės patirties, nuo 2014-ųjų  rugsėjo gilina kraštovaizdžio architektūros žinias KU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) jungtinėse doktorantūros studijose.

„Nuo 2005 metų dirbu Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje lektore. Dėstau piešimo ir braižybos, kraštovaizdžio architektūros pagrindų, kompozicijos ir maketavimo bei  želdynų įrenginių dalykus. Skaitau paskaitas bendruomenių nariams, vedu sodo dizaino kursus, su nuostabiais kolegomis ir draugais dalyvauju įvairioje projektinėje veikloje, rengiu želdinimo projektus, organizuoju parodas kolegijoje, dirbu su diplomantais ir Erasmus studijų studentais, taip pat domiuosi žemės menu. Esu Erasmus + dėstytojų mainų dalyvė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos asocijuota narė, Lietuvos dendrologų draugijos narė“, – vardija Vaida.

Želdintojų – tiek dizainerių, tiek įrengimo specialistų darbo diena niekada nesibaigia. Naujakuriai, kurių kieme suverstos žemių krūvos, laukti negali. Jiems rūpi kuo greičiau įsikurti jaukioje aplinkoje. Kraštovaizdžio specialistai reikalingi čia ir dabar. Vienus pašnekovė „užveda ant kelio“, parodo kaip panaudoti turimo sklypo privalumus, planuoti erdves, ką ir kur sodinti. Kiti, jau įsikūrę, nori kuo daugiau sužinoti apie aplinkos kūrimo subtilybes, mokosi sodo dizaino kursuose, kuriuose paskaitas skaito lektorė V. Vaitkutė Eidimtienė.

Bendruomenėms skirtas festivalis-paroda „Flora EXPO LT 2017“

Senovėje, lietuviai kurdami sodybą gerai apgalvodavo erdvių planavimą, atstumus, formas, medžiagas, spalvas, augalų rūšis, skrupulingai parinkdavo jiems vietą. Šiandien vėl vertinamas regionų savitumas, vietinės medžiagos, suvokiama, kad vis mažiau lieka iš ko pasisemti patirties, tad vis daugiau besidominčiųjų suplaukia į pačias įvairiausias parodas ir muges.

Dažnas klausia, kas yra šiuolaikiškas apželdinimas. Kad atsakymų į visus, ne tik į šį, klausimus būtų daugiau, Kauno Nemuno saloje gegužės 19–21 dienomis vyks festivalis-paroda „Flora EXPO LT 2017“ . Renginys kultūrinis, edukacinis, pirmą kartą organizuojamas Lietuvoje, skirtas kauniečiams bei miesto svečiams. Ateityje jis galėtų tapti ne tik Lietuvos, bet tarptautiniu, kasmetiniu, prestižiniu renginiu, organizuojamu mūsų šalyje, kaip pvz., Suomijoje (Helsinkis) „Kevätmessut“, Italijoje (Komas) „Orticolario“ ir kiti.

Parodos metu bus pristatomos naujausios želdinių priežiūros ir įrengimo technologijos, gražiausios gėlės, krūmai, medeliai, poilsiui bei vaikų žaidimams skirti įrenginiai, sodo puošybos elementai ir t.t. Taip pat stenduose vyks įrangos demonstracijos.

Edukacijų zonoje lankytojai sužinos apie įvairias natūralias arbatas, taip visų nekenčiamų piktžolių naudą, grybų auginimą ir dar daug ką. Kaip dauginti ir auginti augalus, įtaigiai papasakos lektorė Asta Doftartė, kaip įrengti nedidelius vandens telkinukus ir vertikalias žaliąsias sienas – pristatys lektorius Tautvydas Gurskas, smidrų auginimo ir net patiekalų gaminimo subtilybėmis dalinsis lektorė Ingė Auželienė, apie augalų komponavimą ir derinimą kalbės VDU Botanikos sodo kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Lankytojai, iš anksto užsiregistravę renginio internetiniame puslapyje, KMAIK stende bus konsultuojami įvairiais sklypo želdinimo klausimais. Konsultuos didelę praktinę patirtį turintys želdynų specialistai: Linas Daubaras, Ingė Auželienė, Tautvydas Gurskas.

Veiks menininkų dirbtuvės su praktiniais mokymais, kuriose „praktikantai“ galės dalyvauti konkursuose.

Ekologijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro vadovas Vilmantas Sirotka mažuosius lankytojai supažindins su  vabzdžiais – tiek kenkėjais, tiek pagalbininkais ir paaiškins, kodėl jie yra neatsiejama mūsų gyvenamosios aplinkos biologinės įvairovės dalis.

Renginyje  numatytos  maitinimo, laisvalaikio zonos. Laisvalaikio zonoje planuojamas instrumentinės muzikos valandos trukmės koncertas. Lankytojai, ypač vaikai, bus kviečiami ne tik paklausyti „gamtos“ muzikos, bet ir padėti ją kurti muzikiniame performanse, nes du svarbiausi mus supantys elementai – gamta ir menas – visada šalia.

Žaliosios aplinkos kūrimas –  meditacijos forma

Kraštovaizdžio architektė V. Vaitkutė Eidimtienė, turinti be galo daug darbų ir užsiėmimų, ėmėsi dar vieno iššūkio – inicijuoti parodą, kokios dar nebuvo. Kodėl?

„Turime labai daug idėjų, –  pats paprasčiausias paaiškinimas. – Norėjosi pabandyti parodą padaryti tiesiog kitaip. Su pramogomis vaikams, edukacijomis, profesionaliomis specialistų konsultacijoms, kūrybinėmis dirbtuvėmis, bandymu sukurti gamtos muziką. Norėtųsi,  kad šis festivalis-paroda „Flora EXPO LT 2017“ būtų tiesiog kitoks, ne mugė, ne turgus. Turi atsirasti pakankamai vietos kūrybai“.

V. Vaitkutė Eidimtienė, dažnai lankydamasi organizuojamose parodose Anglijoje, Italijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose, pajuto, kad pati gali imtis iniciatyvos, kurti, organizuoti ekspoziciją kitokią, kokios dar nebuvo.

„Džiaugiasi širdis stebint, su kokia meile ir kūrybiškumu ten sudėlioti augalai, parinktos spalvos, suderintos faktūros, kaip nuoširdžiai bendraujama su lankytojais pristatant technikos naujoves, – pasakoja pašnekovė. – Ekspozicija gali būti pateikta paprastai, bet estetiškai. Žaliosios aplinkos kūrimas – tam tikra meditacijos forma, būdas atsigręžti į gamtą, pabūti su gamta bei  mokytis iš gamtos. Naujausios, užsienyje populiarios, aplinkos tvarkymo tendencijos jau atėjo ir iki mūsų: natūralumas, ekologiškumas, tvarumas, vietinių medžiagų naudojimas, natūralią pievą  primenančios augalų kompozicijos. Tokiu būdu siekiama  saugoti natūralų kraštovaizdį, išlaikyti ryšį su aplinka bei atskleisti  regionui būdingus bruožus: per spalvų derinius, vietos augalus, smulkiosios architektūros elementus“.

Pirmą kartą, pasak pašnekovės, sunku viską aprėpti. Ateityje galima fantazuoti apie profesionalų projektų konkursą, studentų varžytuves, užsienio svečius. Suprantama, kad tam reikalingas komandos įdirbis bei didžiulės investicijos, tačiau dideliu darbu daug ir pasiekiama.

Aplinkos priežiūra bei formavimas yra vienas nuostabiausių kūrybinių procesų, kuriame kūrėju gali tapti kiekvienas žmogus, mylintis gamtą. Parodos metu ne tik pamatysite naujausias želdinių priežiūros ir įrengimo technologijas, gražiausias gėles, krūmus, medelius, sužinosite, kas kenkia jūsų sodui, kodėl kaimyno sklype žolė žalesnė, kuo mums naudingos piktžolės, galėsite paklausyti „gamtos“ muzikos.

Rasa Liškauskaitė