Aplinkos ministerija: pažadėti ir atlikti darbai

Įvyko jubiliejinė 10-oji LAMMC mokslinė ataskaitinė konferencija
28 sausio, 2020
Fondas garantuoja: šis miškas niekada nebus kertamas
30 sausio, 2020

Aplinkos ministerija: pažadėti ir atlikti darbai

Praėjusieji, 2019-ieji, metai Aplinkos ministerijai buvo gausūs įvykių ir permainų. Balandžio 3-ąją Seimo  Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika paskirtas aplinkos ministru, o  šio mėnesio 16 d.  Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Seimo 2017-ųjų liepą skubos tvarka priimtos Miškų įstatymo pataisos, leidusios pradėti miškų urėdijų pertvarką, prieštarauja Konstitucijai (tiesa, po ilgų diskusijų Seimas pernai šią pataisą įteisino pagal KT reikalavimus). Atmintina ir rugpjūčio 1 d. – nuo šios datos pirmasis naujai įsteigtos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Marius Pulkauninkas pasitraukė iš užimamų pareigų, o  laikinai kurį laiką įmonei vadovavo jo pavaduotojas Valdas Kaubrė, vėliau ministro paskirtas VMU vadovu.

Kur įsikurs urėdija?

Praėjusių metų pavasarį imta kalbėti, kad Lietuvos valstybinius miškus valdančios VĮ Valstybinių miškų urėdijos administracija įsikurs Kazlų Rūdoje,  buvusios Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos patalpose, kur  šiuo metu yra VMU Kazlų Rūdos  regioninio padalinio, sujungusio Kazlų Rūdos ir Marijampolės miškų urėdijas, būstinė.

„Politinis sprendimas priimtas, bet dar liko detalės  – turi būti pateikti galutiniai skaičiavimai. Svarstyta keletas alternatyvų, viena iš jų – Kazlų Rūda.  Dėl vietos keltos kelios sąlygos: kad nereikėtų vykdyti plyno lauko statybų ar labai didelių rekonstrukcijų, t. y.  nereikalautų didelių kaštų, taip pat buvo vertinama pačių pastatų būklė. Kazlų Rūdoje puikūs pastatai, mokomoji laboratorija, pakanka  vietos darbuotojams įsikurti. Iš čia geras ir greitas susisiekimas – automagistralė, geležinkelis, arti Kaunas, netoli ir VDU miškininkystės studijų bazė, svarbu, kad kompetencija ne mažėtų, o didėtų.  Be to, Kazlų Rūdos savivaldybė yra viena iš miškingiausių, joje veikia ne viena miško pramonės įmonė“, – tuomet kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Deja, VMU perkėlimas į regioną nė kiek nepajudėjo – šiandien ji dar tebėra Vilniuje, nuomojamose patalpose. Įmonė turi jau ir naują vadovą – 2019 m. lapkričio 14 d. VMU pradėjo vadovauti Valdas Kaubrė. Aplinkos ministras K. Mažeika sako, kad šiuo metu atnaujinama įmonės strategija, rengiamas naujasis  ministerijos lūkesčių laiškas VMU. „Galutinį sprendimą, kur bus perkelta VMU administracija, priims įmonės valdyba. Tikiuosi, kad sprendimai bus paskelbti šių metų pirmaisiais mėnesiais“, – teigia ministras.

Dėl medžioklės elektroninės registracijos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Aistė Gedvilienė įregistravo Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą, kuris sudarys sąlygas atsirasti ir veikti elektroninei medžiotojų ir medžioklių registracijos sistemai.

Įstatymo pataisos numato, kad medžiotojai individualiai arba per medžiotojų organizaciją, kuriai jis priklauso, Aplinkos ministerijos numatyta tvarka, ne vėliau kaip per 24 valandas po medžioklės pabaigos, pateiktų informaciją apie medžiotojo medžioklės laiką, atvykimą ir išvykimą iš medžioklės plotų bei apie medžioklėje sumedžiotus gyvūnus. Įstatymo projektas įpareigotų Aplinkos ministeriją užtikrinti šios informacijos viešumą visuomenei. Šiuo metu centralizuotos medžiotojų ir medžioklių registracijos sistemos nėra.

Pasak K. Mažeikos, jau nuo praėjusių metų rudens vyksta tarpinstitucinės konsultacijos, kokiu efektyviausiu būdu  sukurti elektroninę medžiotojų ir medžioklių registraciją (nekuriant naujos informacinės sistemos). Taip pat diskutuojama apie galimybę tam tikrai daliai duomenų būti viešiems, kiek tai neprieštarauja Duomenų apsaugos reglamentavimui. „Jei būtų priimti Seimo narių ar Vyriausybės pasiūlymai dėl įpareigojimo viešinti medžioklių duomenis, aš, kaip ministras ir medžiotojas, pasisakyčiau už tai. Nes dabar esanti sistema sudaro prielaidas interpretacijoms, atrodo neskaidri, o tai neprisideda prie medžioklių įvaizdžio gerinimo – tik priešingai“, – tikina ministras.

Medienos kainos

VMU parduotos medienos kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., smuko net 40 proc. Kritus žaliavinės medienos kainai, buvo perskaičiuota ir nenukirsto miško kaina, kuri vidutiniškai sumažėjo 35 proc. Tokia kaina galios visus šiuos metus. VMU prognozuoja, kad dėl atpigusios žaliavinės medienos 2020 m. ji gaus 35,1 mln. eurų pajamų mažiau nei pernai.

„Medienos kainos rinkoje keičiasi cikliškai ir iki 2018 m. jos augo, 2018-aisiais pasiekė piką, o 2019 metais krito stipriai. Tai nėra labai išskirtinis atvejis, panašiai kainos buvo kritę ir prieš dešimtmetį. Tai nėra vien Lietuvos fenomenas – dėl masiškai džiūstančių medynų visoje Europoje, o ypač mūsų kaimyninėse  valstybėse, ženkliai padidėjo medienos pasiūla ir atitinkamai krito jos vertė. Tokioje situacijoje kainos augimo bent artimiausiu metu nėra kaip prognozuoti. Tad situacija miškų ūkyje bendrai, o kartu ir Valstybinių miškų urėdijoje yra pakankamai sudėtinga, –  komentuoja aplinkos ministras. – Aplinkos ministerija tai supranta ir atitinkamai koreguoja lūkesčius šiai įmonei. Suprantama, kad svarbu išlaikyti ilgalaikį įmonės stabilumą, o to pagrindas yra miškuose dirbantys miškininkai ir patys miškai. Net ir esant sudėtingai ekonominei situacijai urėdijoje, negali būti taupoma žmonių ir miškų sąskaita. Reaguojant į situaciją, 2020 m. urėdijai patvirtintos kiek sumažintos privalomųjų miško darbų normos, tačiau visi būtinieji palikti, jie turės būti atlikti. Suprantant padėtį  Aplinkos ministerija iš Valstybinės miškų urėdijos nesitiki pelningos veiklos esant tokioms medienos kainoms, todėl atitinkamai koreguojami lūkesčiai pelningumui“.

Dėl 5 proc. mokesčio miškų savininkams

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) nuolat kelia klausimą dėl praėjusią Seimo kadenciją socialdemokrato Algimanto Salamakino iniciatyva įvesto papildomo mokesčio privačių miškų savininkams – privalomųjų 5 proc. atskaitymų nuo veiklos (nuo galutinės pardavimo kainos už parduotą nenukirstą mišką ir apvaliąją medieną) –  panaikinimo.

Aplinkos ministerija, pasak K. Mažeikos, niekuomet nesiūlė atsisakyti 5 proc. mokesčio, kurį moka medieną pardavę privačių miškų savininkai ar valstybinių miškų valdytoja VMU.

„Šio mokesčio lėšos naudojamos bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, įskaitant tokias svarbias reikmes, kaip visų nuosavybės formų miškuose esančių miško kelių remontas ir priežiūra, visų miškų priešgaisrinė apsauga bei apsauga nuo masinio miškų kenkėjų išplitimo, miškų inventorizacija ir miškotvarka, naujų miškų įveisimas, taikomojo miškų mokslo darbai ir pan. Atsisakius šio mokesčio neliktų finansavimo šaltinio šioms svarbioms reikmėms ir būtų sugriautos dabar veikiančios sistemos, kitaip sakant – miško savininkas liktų pats vienas kovoti su miško gaisrais ar kenkėjais, nesulauktų pagalbos tvarkant miško kelius, nekalbant jau apie bendrai vystomas informacijos apie miškus sistemas, – teigia ministras. – Šiuo metu Vyriausybė yra pateikusi Seimui Aplinkos ministerijos parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame mokesčio neatsisakoma, tačiau išplečiamos galimybės daugiau panaudoti šio mokesčio lėšų ir privačių miškų bendrosioms reikmėms. Tikėtina, kad šio pakeitimo svarstymai vyks jau pavasario Seimo sesijoje“.

Rasa Liškauskaitė

Nuotraukos Dainiaus Šerono

http://miskininkas.eu/aplinkos-ministras-laukia-auditas-istrige-teises-aktai-ir-5-proc-mokescio-privaciu-misku-savininkams-atsaukimas-%ef%bb%bf/