Aplinkos ministras K. Mažeika: „Reikės įvairesnių miškų, nei turime dabar“

rugsėjo 20, 2019
Valstybinių miškų urėdijos valdybos vardu pirmininkė Ina Bikuvienė sveikina mielus kolegas
rugsėjo 20, 2019
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku patvirtintas Juozas Imbrasas
rugsėjo 20, 2019

Aplinkos ministras K. Mažeika: „Reikės įvairesnių miškų, nei turime dabar“

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sveikina šalies miškininkus Miškininko dienos ir urėdijų Lietuvoje įkūrimo 100-mečio proga. Kartu su linkėjimais jis sutiko atsakyti ir į keletą tinklalapio www.miskininkas.eu klausimų.

Gerbiami Miškininkai,

Per 100 metų Lietuvos miškų plotai yra padidėję ženkliai – kelis kartus. Planuojamame Lietuvos bendrajame plane numatyta, kad šie plotai turės dar išaugti.

Sprendimas šiais metais po pertraukos atnaujinti deramą visuotinį Miškininko dienos paminėjimą yra labai sveikintinas, ypač siekiant labiau suvienyti urėdijų pertvarkos metu susiskaldžiusią miškininkų bendruomenę ir matant nusilpusią Lietuvos miškininkų sąjungą.

Augantis visuomenės dėmesys miškų tvarkymui, gausėjančios iniciatyvos prieš plynuosius miško kirtimus, ypač kai tai vyksta ne vien Lietuvos mastu, bendraeuropinis siekis efektyviau kovoti su klimato kaita, geriau apsaugoti biologinę įvairovę miško ekosistemose, rodo būtinybę keisti ir pačias miškininkystės praktikas, jas geriau derinant prie besikeičiančių visuomenės lūkesčių miškui, taip pat prie besikeičiančio pačių miškų vaidmens.

Tad būkite pasveikinti Miškininko dienos proga!

Kokią įsivaizduojate Lietuvos miškų ateitį žengiant į antrąjį savarankiškos miškų administravimo sistemos  šimtmetį ir ką reikia padaryti, kad tokia vizija taptų tikrove?

– Pirmiausia, visos miškų politikos priemonės yra nukreiptos į tai, kad darniai tvarkydami ir naudodami savo miškų išteklius užtikrintume kokybiškų miškų ir miško ekosistemų išsaugojimą ateities kartoms. Tad žvelgiant į Lietuvos miškų ateitį įsivaizduoju ne prastesnius miškus visais aspektais, nei turime dabar. Jei kalbant detaliau, tai siekiant turėti rimtą miškų potencialą ateities visuomenės reikmėms užtikrinti, reikės įvairesnių miškų, nei turime dabar. Įvertinant poreikį geriau apsaugoti biologinę įvairovę, atliepti besikeičiančius visuomenės poreikius miškui, geriau prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių, suprantama, kad keisis ir pačių miškų vaizdas: mažiau turėsime vienarūšių ir vienaamžių sodintų miškų (pirmiausia turiu galvoje pušynus ir eglynus), o daugiau turėsime įvairiaamžių ir įvairiarūšių miškų, kurie yra atsparesni tiek klimato kaitos pokyčiams, tiek ir vertingesni išsaugant biologinę įvairovę. Tačiau išliks svarbūs ir ūkiniai miškai, nes miško ištekliai, o pirmiausia mediena – vienas iš svarbiausių šaltinių bioekonomikai plėtoti Lietuvoje. Labai svarbus yra ir ateityje išliks miškų, kaip svarbiausios a anglį kaupiančios ekosistemos, vaidmuo klimato kaitos švelninimo kontekste, tad ypač svarbu bus ir toliau plėsti mūsų miškų užimamą plotą, tai yra ir toliau didinti šalies miškingumą.

Kad tokia vizija taptų tikrove, reikia bendromis visų neabejingų miškams pastangomis nusistatyti aiškias miškų politikos kryptis laikotarpiui po 2020 metų ir tų krypčių laikytis nepriklausomai nuo besikeičiančių politinių vėjų.

Kokie Jūsų pagrindiniai  planai ir darbai iki likusios aplinkos ministro kadencijos (naujų Seimo rinkimų)  pabaigos  gamtosaugos ir miškininkystės srityje?

Miškų valdymo srityje greta jau minėtų miškų politikos krypčių laikotarpiui po 2020 metų nustatymo ypač svarbiu darbu iki kadencijos pabaigos įvardinčiau šiuo metu baigiamus rengti Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais keičiama miško kirtimų praktika, daugiausiai saugomose teritorijose. Planuojama didžiausią gamtinę vertę turinčiose saugomose teritorijose atsisakyti kirtimų, kurie užsibaigia visišku medyno dangos praradimu, praktikos, tik visiškai kraštutiniais atvejais leisti plynuosius kirtimus iki 1 ha plote. Taip pat Miškų įstatymo pakeitimu būtų numatomi papildomi principai, pagal kuriuos dėl naujų apribojimų ne saugomose teritorijose esančiuose privačiuose miškuose atsirandantys praradimai būtų kompensuojami privačių miškų savininkams. Kituose – ne saugomų teritorijų – miškuose jų ūkinio naudojimo nesiūloma labiau suvaržyti, kad šalies pramonė gautų pakankamai žaliavos, o Lietuva ir toliau išlaikytų konkurencingas pozicijas su mediena ir jos perdirbimu susijusiame pramonės sektoriuje.

Esate užsiminęs, kad vykdant urėdijų reformą ne viskas pavyko, kokias matote klaidas ir kaip planuojate jas taisyti, bei  kokius pagrindinius šios reformos privalumus galite išskirti, kurie davė akivaizdžios naudos…

Silpnąja urėdijų pertvarkos puse įvardinčiau nepakankamą komunikaciją proceso metu, taip pat kai kuriuos skubotai priimtus Aplinkos ministerijos politinius sprendimus, kurie lėmė dalies miškininkų pasitraukimą iš darbo bei sukėlė papildomų įtampų miškininkų bendruomenėje. Iš dalies tas klaidas taiso laikas, taip pat ir konkretūs sprendimai tiek įmonės viduje, tiek ir iš Aplinkos ministerijos, kaip įmonės steigėjos. Gražus geresnės komunikacijos pavyzdys yra ir šiais metais po pertraukos vėl organizuojamas visuotinis renginys Miškininko dienai paminėti.

Neabejotinai urėdijų pertvarka davė akivaizdžios naudos: bene labiausiai matomas ekonominis rezultatas – Valstybinių miškų urėdijos grąža valstybei 2018 m. buvo daugiau kaip 55 mln. eurų. Tai daugiausia lėmė centralizuoti konsoliduotos įmonės vadovybės sprendimai dėl kaštų mažinimo, pertvarkyti medienos ruošos koordinavimo procesai. Žinoma, prie to rezultato prisidėjo ir augusios medienos kainos, tačiau ne kaip pagrindinis veiksnys. Taip pat urėdija pradėjo daug daugiau dėmesio skirti gamtotvarkinėms priemonėms, vidinei kontrolei, o tuo pačiu metu didesniam veiklos skaidrumui užtikrinti. Suprantama, tai gali patikti ne visiems.

VMU regioniniai padaliniai visiškai prarado savarankiškumą, iniciatyvą, jie savarankiškai negali spręsti paprasčiausių klausimų, iš jų bendravimo su visuomene, žiniasklaida ir pan.  Ar nenumatote suteikti jiems daugiau atsakomybės ir veiklos laisvės bei  pavadinime sugrąžinti tradicinį, žmonėms gerai žinomą  žodį  – urėdija?

Didesnio savarankiškumo suteikimas padaliniams, deleguojant jiems sprendimo teises, o kartu ir atsakomybę – įmonės vidaus reikalas. Paprasčiausių klausimų sprendimas tikrai turi būti padalinio lygmenyje. Jei taip nėra, tai tik laiko klausimas, kuomet taip bus. Tačiau reikia suprasti, kad strateginiai klausimai turi ir bus sprendžiami centralizuotai, nes būtent toks veikimas leidžia pasiekti geresnių rezultatų, suformuoja aiškias ir visiems vienodai taikomas ir suprantamas praktikas, o tai didina tiek įmonės veiklos efektyvumą, tiek ir jos skaidrumą. Asmeniškai pritarčiau urėdijų pavadinimo padaliniams sugrąžinimui. Bet šis sprendimas naujos vadovybės ir valdybos rankose – kaip ir centrinės būstinės perkėlimo į regioną klausimas, kuris, viliuos, artimiausiu metu bus išspręstas.

Galbūt yra planų grąžinti jaunuosius miško bičiulius, kuriuos anksčiau tikrai pavyzdingai  kuravo vietinės girininkijos ir urėdijos, miškininkų globai?

Jaunųjų miško bičiulių sambūris visuomet priklausė Lietuvos miškininkų sąjungai, taigi jis ir yra miškininkų globoje. Reikia pripažinti, kad iki pertvarkos miškų urėdijos daugiau dėmesio skyrė jauniesiems miško bičiuliams, tačiau iš ministerijos ir po pertvarkos visuomet buvo raginimai urėdijai labiau prisidėti prie švietėjiškos veiklos, ypač dirbant su jaunimu. Tikiuosi, naujasis įmonės vadovas geriau supras šią svarbią misiją ir net neabejoju, kad ateityje Valstybinių miškų urėdija vėl taps svarbiausiu miško bičiulių globėju.

Kokius didžiausius iššūkius ir problemas matote  privačiame miškų sektoriuje, kaip toliau plėtotis turi valstybinių miškų administracijos ir privatininkų bendradarbiavimas, kokie bendri tikslai turi juos suartinti ir padėti spręsti konfliktus bei priešpriešą?

Jau seniai praėjo laikas, kai valstybinių ir privačių miškų miškininkai vieni kitus laikė priešais. Taip, jie yra konkurentai dirbantys toje pačioje rinkoje ir suprantama, kad tam tikri konkurentams būdingi santykiai išliks visą laiką. Tačiau pastaruoju metu augant visuomenės dėmesiui miškų tvarkymui, niekas neskirsto valdiškas ar privatus tai miškas – jei daromos klaidos, kenčia visi miškininkai ir visas miškų sektorius. Tad natūraliai didėja poreikis glaudesniam bendradarbiavimui sprendžiant bendrus iššūkius ir neskirstant jų pagal nuosavybės formą.

Kada tikitės paskirti naują Valstybinių miškų urėdijos direktorių ir kokių pokyčių valstybinių miškų sektoriaus valdyme iš jo tikitės?

Rugsėjo 26 d. vyks konkursas į Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pareigas ir po jo tikiuosi paskirti naują vadovą. Paraiškas yra pateikę du kandidatai.

Laukiami pokyčiai: stiprinti įmonės struktūrą ir kompetencijas, aprūpinti darbuotuojus reikiamomis darbo priemonėmis, subalansuoti atlyginimų sistemą nuo žemiausios iki aukščiausios grandies, užtikrinti nuolatinį bendravimą su visuomene, tuo pačiu edukuojant apie miško svarbą ir vertę.

– Ačiū už atsakymus. Jus taip pat su Miškininko diena!