Apskritojo stalo diskusija:bioekonomika ir medienos pramonės galimybės

kovo 1, 2018
Vaikų vizija: „Lietuva po 100 metų“
vasario 28, 2018
Pušis – kas trečias šalies medis
kovo 4, 2018

Apskritojo stalo diskusija:bioekonomika ir medienos pramonės galimybės

Lietuvos miškuose kasmet vidutiniškai  išauginama apie 16 mln. kub. metrų medienos. Iš iškirsto jos kiekio  (2016 m. – 7 mln. kub. m.) kas penktas Lietuvoje neapdirbtas rąstas eksportuojamas. Dėl to šalis netenka milijardinių pajamų, neplėtoja medienos produktų gamybos, nekuria darbo vietų ir negaivina regionų, taip pat stipriai atsilieka bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimo srityje.      

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius ir Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas vasario 17 d. Seime surengė apskritojo stalo diskusiją  „Lietuvos medienos pramonės ir bioekonomikos klasteris: kaip galime tapti lyderiais?“ Joje bandyta išsiaiškinti, kaip optimaliau panaudoti miškų išteklius nepažeidžiant jų ekosistemų bei kaip skatinti žaliavų apdirbimą šalyje, sukuriant daug didesnę pridėtinę vertę. 

Diskusijoje, be jos iniciatorių, dalyvavo aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė, Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius (internetu),  asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinoras,  Lietuvos miško savininkų asociacijos viceprezidentas Mindaugas Šilininkas, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto  prof. Marius Kavaliauskas bei kiti asmenys.

Rąstas gali tapti keliolika kartų brangesniu produktu 

Lietuva gali didžiuotis milžiniškais medienos ir biomasės resursais, tačiau kol kas iš jų šalis neįstengia gauti optimalios naudos, ypač išvežant didžiulį medienos žaliavos kiekį perdirbti į kaimynines valstybes. Gamindami baldus, popierių ir kitus medienos produktus, juos  parduotume beveik 20 kartų brangiau, be to, sukurtume daug naujų darbo vietų.

Tuo tarpu kaimynai nesnaudžia – Lenkijoje, Suvalkuose atidaroma nauja medienos drožlių plokščių gamykla, kuri apdirbs iki 1 mln. kub. m medienos ir įsteigs 1000 naujų darbo vietų. Ji orientuojasi ir į Dzūkijos miškų medieną. Estija taip pat paskelbė planuojanti Tartu mieste statyti 1 mlrd. eurų kainuosiančią celiuliozės gamyklą.  

„Reikia kalbėti apie tai, ką galėtume pagaminti iš medienos. Medienos pramonė ypač svarbi trimis aspektais. Pirma – ji regioninė, nes kuria darbo vietas šalia žaliavos, t. y. ten, kur auga miškai. Antra – Lietuva yra energetinius išteklius importuojanti šalis. Mediena ir jos produktai, ypač celiuliozės, gali pakeisti naftos produktus – bioetanolį, kitą kurą, taip pat plastikus ir pan. Trečia – medienos pramonė paprastą rąstą paverčia produktu, kurį galime parduoti apie 20 kartų brangiau. Pagal sukuriamą BVP vien pernai kas 12-tas euras Lietuvoje „prasisuko“ per medienos pramonę“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Jis retoriškai klausė, ar mes galime turėti panašią į kaimynų gamyklą ir priminė, kad pernai  lapkričio viduryje buvo paskelbta apie medienos klasterio kūrimą bei 250 mln. eurų investicijas į medienos perdirbimą. Tikėtina, kad gamyba bus orientuota ir į importinę medieną.   

„Vyriausybė iki kovo 1 d. yra įsipareigojusi pakeisti žaliavinės medienos ir kirtimo atliekų  pardavimo tvarką, kurią aukcionuose dabar vykdo  birža „Baltpool“. Pažadėta iki to laiko ją pakeisti iš esmės, kad atitiktume kitokius  lūkesčius. Vyriausybės koridoriuose taip pat  diskutuojama, kad būtų pakeista pagrindinės miškų kirtimo normos metodika, t. y. kokį prieaugį būtų galima iškirsti, ar racionalu iškirsti tik pusę, ar racionali tvarka dėl medžio amžiaus, kuomet   leidžiama kirsti“,– priminė politikas.

Ilgesnėje perspektyvoje, anot jo, reikia kalbėti apie bioekonomikos strategiją bei kaip Lietuvoje toliau plėtosime ir skatinsime  biomasės apdirbimą.

Drastiškų sprendimų dėl kirtimų nenumatoma

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas akcentavo, kad bioekonomikos galimybės Europoje vis labiau plečiasi, tam didelę įtaką daro ir susitarimai dėl klimato kaitos. Vien bioekonomikos apyvarta ES per metus siekia daugiau nei 2 trilijonus eurų.

„Mūsų ilgalaikė strategija – noras, kad žaliavinės medienos būtų eksportuojama kuo mažiau ir kad ji būtų apdirbama čia. Kitas labai svarbus dalykas – negalime perlaužti lazdos. Šiandien šnekant apie kirtimų normas ir artėjant laikui, kai Vyriausybė jas turės patvirtinti naujam penkmečiui, tai tikrai drastiškų sprendimų nenumatoma. Vyks viešos konsultacijos su mokslininkais, kitais  suinteresuotais atstovais. Aplinkos ministerija nenumato  drastiško kirtimo normų didinimo, tai akivaizdu, nes mes esame atsakingi ir už miškų tvarumą, ekosistemų gyvybingumą. Negalime padaryti klaidų, kaip  kai kurios ES šalys“,– aiškino viceministras.  

Anot jo, akivaizdu, kad  svarbu nauda Lietuvos žmonėms čia, be to, nauda turi būti grindžiama ir ekonominiais, ir gamtosaugos svertais. Juk turizmas ir resursai miške neatsiranda iš niekur – tai nuolatinės investicijos į gamtotvarką, aplinkosaugą, rekreaciją.

Diskusijos, kaip skatinti ūkio plėtrą miškų srityje, Aplinkos ministerijoje jau vyksta. Viena iš jų, kaip daugiau medienos panaudoti statybose, kur sukasi didelės  investicijos. Tačiau tai kartu ir požiūrio klausimas, kaip mediena keisti betoną ar kitas medžiagas ir medienos dalį plėtoti.Norbuto nuomone, biokuro sektorius – jau praeitis, t. y., jame jau pakankamai padaryta, tad reikia galvoti apie kitus sektorius.

Trūksta kooperacijos, investicijų ir politinio palaikymo

VMU valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius kalbėjo apie bioekonomiką, kurios politika prasidėjo nuo klimato kaitos.

„Kas šiandien pagrindiniai teršėjai? Tai energetikos sektorius,  žemės ūkis, pramonė, o miškai absorbuoja tą išmetamą blogį. ES ir pasaulio tikslas – sumažinti išmetimų dujų kiekį skirtinguose sektoriuose bei padidinti anglies absorbavimą miškų sektoriuje. Lietuvoje medienos pramonė iš miškininkystės kasmet sukuria apie 1,6 mlrd. eurų  pridėtinės vertės, manau, šį skaičių būtų galima padidinti“,– teigė jis.  

Kodėl bioekonomika Lietuvoje nesiplėtoja? Pagrindinės priežastys, pranešėjo nuomone, nepakankamas medienos resursų panaudojimas, konkurencingumo stoka, labai trūksta kooperacijos tarp medienos gamintojų ir jos perdirbimo įmonių, taip pat trūksta  gamybinių pajėgumų ir patirties ieškant inovatyvių medienos produktų, nepakanka investuotojų, politinio palaikymo, be to, nesame tikri dėl visuomenės ir vartotojų nuomonės.

Bioekonomikos strategiją turi šešios ES šalys, Lietuvoje ji „pritraukta“ prie energetikos strategijos.

„Žinutė jums – reikia žiūrėti į bioekonomiką daug plačiau, ne vien iš miškų sektoriaus perspektyvų ir atlikti mokslinius tyrimus  bioekonomikos stretegijai kurta“,– patarė VMU valdybos pirmininkas.

Kad miško naudojimas politizuotas,  o ne paremtas mokslu, pasisakė ir prof. Marius Kavaliauskas. Anot jo, miško naudojimo  metodika jau pasenusi.

„Kiek mes kirsime? Reikia įvertinti, kad mokslas tai suskaičiavęs, technologijos yra, taip pat  kompiuterius reikėtų įsileisti į gana konservatyvią miško apskaitos sistemą. Kodėl daug medienos ekportuojame? Paprasčiausias dalykas – nėra pramonės, antra – reikia galvoti apie modernizuotą apskaitos sistemą ir pereiti prie ekonomiškai naudingo miškų naudojimo. Kartu tai pasitarnautų  ir ekologinei gerovei. Miškų apsauga turi būti subalansuota su gamybine dalimi“,– kalbėjo mokslininkas.

Jo įsitikinimu, reikia sudaryti sąlygas pramonei kurtis, jai netrukdyti ir suteikti ilgalaikes garantijas. Be to, ypač svarbus  bendradarbiavimas –  pramoninkai, miškininkai ir mokslininkai turi dirbti kartu.       

Pramonei pakaktų „išvažiuojančios“ medienos

„Mūsų pageidavimas, kad galėtume orientuotis ne į kirtimų normų didinimą, o į tuos beveik 2 mln. kub. metrų kasmet iš Lietuvos „išvažiuojančios“ medienos.  Čia yra potencialas, nes vidutinis plokštynas jos suvartoja apie 500 kub. metrų. Jei šioje vietoje mes susitvarkytume, žaliavos užtektų“,– teigė asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius R. Beinoras.

Jis priminė, kad be ES reikalavimų egzistuoja ir elementari logika, pavyzdžiui,Vokietijoje reikalaujama, kad apvalioji mediena  nuo jos pagaminimo ir perdirbimo vietos nevažiuotų daugiau nei nustatyta kilometrų. Tokiu būdu sprendžiami du dalykai: paisoma ekologininių reikalavimų ir pramonė kuriama regione. Yra ir kitų galimybių, t. y. ne vien ES stojimo sutartis reguliuoja laisvosios prekybos santykius.

Remdamasi  Švedijos pavyzdžiu, Lietuvos vyriausybė turėtų pakeisti tvarką, kaip sekančiame „Baltpool“ aukcione, vyksiančiame gegužės mėnesį, būtų  parduota mediena iš valstybinių miškų. Nepažeidžiant ES reikalavimų, aukcionai turėtų skatinti medienos perdirbimą Lietuvoje, o ne jos eksportą.
„Medienos pramonės įmonių klasteris atsirado objektyviai, kai susiformavo grupė įmonių, kurios turi bendrą prekybos partnerį, kurio dėka išeina į pasaulio baldų rinką. Paminėta 250 mln. eurų investicija – tai tik kalbant apie vieną objektą. Baldų ir medienos produktų plėtrai esame numatę  beveik  0,5 mlrd. eurų potencialią investiciją, kuri jau čia pat, už kelių mėnesių.  Lietuvai mažiausiai  reikia dviejų plokštynų – vieno medienos drožlių, kito – medienos plaušo. Būtų gerai, kad atsirastų ir didelio tankio plaušo plokštynas – atsirastų ryšys ne tik su baldų, bet ir statybos pramone“,– kalbėjo R Beinoras ir priminė, kad, pavyzdžiui, „Senukų“ prekybos centre matome daugybę daiktų iš medienos – medienos plaušo grindis, palanges ir pan., bet tarp jų nėra nė vieno lietuviško daikto, nes pas mus negaminama jų medžiaga.

Diskusijų tema – ne nauja

Diskusijų dalyviai konstatavo, kad aptariama racionalaus medienos panaudojimo tema – ne nauja, o įvairiems pasiūlymams įgyvendinti, iš jų ir priimtiems Seime, pritrūko politinės valios.

 „Tema nėra nauja, tačiau jai trūksta proveržio. Žaliavos turime, noro investuoti yra, tačiau procesas nevyksta dėl to, kad nėra žaliavos tiekimo garantijų ir palankių ekonominių sąlygų. Nedidindami kirtimo mastų galime sukurti žymiai didesnę vertę Lietuvoje, jei sugebėtume artimiau susieti medienos augintojus su jos apdirbėjais. Ministerijų ir Valstybinės miškų urėdijos vaidmuo čia yra kertinis. Nebus pramonės, nebus pirkėjų vietinei žaliavai. Dialogas turi prasidėti“, – apibendrino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius.

Diskusijos dėl racionalaus miškų ūkio tęsis toliau. Aplinkos ministerija ir A. Stulginskio universitetas balandžio 6 d. Kaune organizuoja konferenciją-diskusiją „Racionalus miško naudojimas – darnaus miškų ūkio pagrindas“. Renginio globėjas – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Angelė Adomaitienė 

„Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su LRS nariu Simonu Gentvilu ir apmokėtas Seimo nario veiklai skirtomis lėšomis“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin