Ar daugiau medienos perdirbsime ir sunaudosime Lietuvos rinkoje? (papildyta Konkurencijos tarnybos ir STT išvadomis)
Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma, kad pirmenybę įsigyti valstybinės žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų per elektroninę prekybos sistemą ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti aukcionuose turėtų įmonės, veikiančios Lietuvoje ir perdirbančios didžiąją dalį įsigytos medienos bei neturinčios skolų nei pardavėjui, nei valstybės biudžetui, nei “Sodrai”. Tokį ministerijos siūlymą trečiadienį pasitarime planavo svarstyti Vyriausybė, tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika paprašė šio klausimo svarstymą atidėti iki pirmadienio (sausio 20 d.) Vyriausybės pasitarimo. Pateikiame ministro pasirašytą Aiškinamąjį raštą dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnio pakeitimo projekto.
Lietuvos Konkurencijos tarnybos išvada “DĖL PREKYBOS VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE PAGAMINTA ŽALIAVINE MEDIENA IR MIŠKO KIRTIMO LIEKANOMIS TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO PROJEKTO”
Dėl prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimo projekto
[1] Aprašo 4.2 punktas apibrėžia, jog „mediena“ – tai kiekvieno sortimento ir miško kirtimo liekanų kiekio, skaičiuojamo kartu su pusmečio pradžiai turimais pagamintos žaliavinės medienos ir(ar) miško kirtimo liekanų, likučiai.
[2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03.
[3] 2003 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta „Numatomo teisinio reguliavimo vertinimo metodika“, Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.814F485EB18B/TAIS_474315
[4] Prieiga per internetą: https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/news_2012-06-11_gaires.pdf
Lietuvos STT antikorupcinio vertinimo išvada DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 M. LAPKRIČIO 30 D. NUTARIMO NR. 972 „DĖL PREKYBOS VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE PAGAMINTA ŽALIAVINE MEDIENA IR MIŠKO KIRTIMO LIEKANOMIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTO”
2019 m. gegužės 29 d. Nr. 4-01-5010 |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario kreipimasis, kuriame atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ketinamą priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 18-15466(3)[1] (toliau – Projektas) ir prašoma atlikti jo antikorupcinį vertinimą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į prašomo įvertinti teisės akto projekto svarbą su miškų ūkiu susijusiai visuomeninių santykių sričiai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis atliko Projekto antikorupcinį vertinimą.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto nuostatos gali būti naudingos atskiroms interesų grupėms, o dalis juo siūlomų nuostatų gali prieštarauti galiojantiems teisės aktams. Taip pat dalis Projekto nuostatų gali sudaryti sąlygas medieną įsigyjančių asmenų nesąžiningam elgesiui.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarstytina, ar minėtos Projektu siūlomos nuostatos dera ir su Projektu siūlomo teisės akto 38 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad medienos pradinę kainą aukcionui nustato pardavėjas[2], o medienos pradinė kaina yra lygi paskutiniojo įvykusio aukciono parduoto atitinkamo sortimento ar miško kirtimo liekanų vidutinei svertinei kainai.
Be to, šie Projekto siūlymai galimai neužtikrina Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų[3], suponuojančių nuomonę, kad valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavinė mediena ir miško kirtimo liekanos aukcionuose parduodamos siekiant gauti didžiausią kainą, įgyvendinimo.
Taigi, jeigu Projekto siūlymais siekiama išspręsti medienos pasiūlos ir (ar) paklausos problemą, Projekto nuostatos vertintinos jų tikslingumo aspektu, kadangi siūlomas reglamentavimas medienos pardavimo rinkos problemos neišspręstų ir galimai sudarytų sąlygas papildomų nuostolių (dėl neparduotos medienos arba vertingiausios medienos pardavimo ženkliai mažesnėmis kainomis) atsiradimui.
Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projektą tobulinti plačiau reglamentuojant su garantijos pateikimu ir iš to kylančiais padariniais susijusius klausimus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos yra svarstytinos kelias aspektais:
Šiuo atveju svarstytina, ar Projekto 3.5 ir 13 punkto (13.1–13.3 papunkčių) nuostatos tarpusavyje dera.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šie Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, siūlome Projekto nuostatas sukonkretinti.
Be to, neaišku, kaip bus nustatoma, kad medienos gaminiams gaminti buvo faktiškai panaudoti konkretūs medienos kiekiai, pavyzdžiui, manytume, kad: iš esmės tokio paties gaminio pagaminimui taikant skirtingas technologijas gali būti panaudojami skirtingi medienos kiekiai. Taip pat manytume, kad tokia siekdami pasielgti nesąžiningai tokia situacija gali piktnaudžiauti medieną ketinantys įsigyti asmenys, EMPS administratoriui nurodydami gamybai faktiškai panaudotos medienos kiekių neatitinkančius duomenis (pavyzdžiui, kad vienai kėdei panaudojo 2 m3 medienos, nors faktiškai tokiai kėdei pagaminti reikia 0,5 m3).
Siekdami teisinio aiškumo ir sumažinti galimybes pasielgti nesąžiningai, siūlome Projektu į šį aspektą atsižvelgti.
Manome, kad minėti siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte atskleisti šių nuostatų santykį.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šie Projekto siūlymai galimai neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis suponuojamo principo, kad žaliavinė mediena būtų parduodama už didžiausią kainą.
Be to, lieka neaišku, kuo grindžiama tokia galimybė pirkėjui siūlyti mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta kaina dar neįvykus aukcionui (t.y. dar nežinant, o tik preziumuojant, kad už pardavėjo nustatytą kainą mediena nebus nupirkta): atkreipiame dėmesį, kad Projekto 35 punkto nuostatos taip pat numato parduodamos medienos kainos mažinimą, tačiau tokia galimybė įgyvendinama tik pakartotiniame aukcione (kuris organizuojamas neįvykus aukcionui arba jame nepardavus medienos) ir ją mažina pardavėjas.
[1]Projektas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotas 2019-05-28 d., t.y. po Lietuvos Respublikos Seimo nario kreipimosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9f343650811b11e98a8298567570d639?jfwid=-xd0pcvrpx
[2] Pagal Projekte siūlomo teisės akto 3.3 punktą „Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjas (toliau – pardavėjas) – valstybinių miškų valdytojas, parduodantis valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas“; o pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio18 dalies nuostatas „Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.
[3] Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „<…>Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti<…>“.
[4] Tai, kad sutarties sudarymo garantijos suma siejama su atitinkamais įnašų už ketinamos įsigyti medienos kiekius dydžiais galima suprasti iš Projekto 29 punkto nuostatų, tačiau šios nuostatos taikytinos tik aukcionams trumpalaikėms sutartims sudaryti.
[5] Atkreipiame dėmesį, kad Projekte klaidingai nurodyti 11 punkto papunkčiai (vietoj 11.2.1–11.2.5 turėtų būti 11.1–11.2).
[6] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381(2) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381(3) antikorupciniuose vertinimuose (atitinkamai 2014 m. spalio 3 d. raštas Nr. 4-01-5867 ir 2015 m. sausio 14 d. raštas Nr. 4-01-265). Prieiga internete:
[7] Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba pasisakė, kad: „Konkurencijos taryba ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, jog sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra konstitucinė vertybė, kurios saugojimas laiduoja efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, optimalų kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina investicijas, taigi užtikrina bendrą tautos, o ne atskirų subjektų ar jų grupių gerovę. Todėl siekis užtikrinti konkrečių ūkio subjektų interesų tenkinimą parduodant jiems valstybinių miškų medieną savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą, nepriklausomai nuo prioriteto formos ar apimties“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/aa6455d0e71211e894a78279b4c56611?jfwid=15c4pnnddr.
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2 ir 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – padidinti valstybiniuose miškuose išauginamos medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, kaip numatoma Miškų įstatymo 1 straipsnyje.
Įstatymo projektu siūlome Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtinti konkrečius socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai pirmiausia galėtų įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir(ar) miško kirtimo liekanas. Siūlomi kriterijai iš esmės parodo ūkio subjekto dalyvavimą pridėtinės vertės kūrime, įtaką gyventojų užimtumui, taip pat tinkamą finansinių įsipareigojimų (įskaitant valstybės biudžetui) vykdymą. Tokiu būdu žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. Tai leistų geriau užtikrinti Lietuvos socialinius ir ekonominius interesus, skatintų investicijas į medienos pramonę.
Šalies medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonė valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų eksporto veikla.
Pažymėtina, kad medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą – Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo virš 1000 įmonių. Žaliavinės medienos eksporto veiklą vykdančios įmonės, kurios galimai neatitiks siūlomų įtvirtinti socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijų, negali pasiekti tokių ekonominių rodiklių, kadangi jų veikla apsiriboja importo–eksporto operacijų atlikimu, kurioms aptarnauti reikia minimalaus darbuotojų skaičiaus. Siūlomas reguliavimas taip pat atspindėtų ir socialinius probleminių kaimo vietovių gyventojų interesus.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas taip pat atitinka ir Europos Sąjungos miškų strategiją bei jos rekomendacijas. Strategijoje siūloma medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2).
Būtina pažymėti, kad siūlomos Įstatymo nuostatos numato konstituciškai pagrįstą diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant bendros tautos gerovės gali būti numatomas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas “Dėl kvotinio cukraus eksporto”). Atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį, taip pat atitinkamų ūkinės veiklos sąlygų nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas “Dėl kvotinio cukraus eksporto“).
Siūlomi pakeitimai svarbūs ir Lietuvos įsipareigojimų klimato kaitai švelninti kontekste, nes eksportuojant žaliavinę medieną, joje sukauptas CO2 pagal apskaitos taisykles negali būti įvertintas, tuo tarpu iš šalyje užaugintos medienos pagamintuose medienos produktuose sukauptas CO2 kiekis įtraukiamas į bendrą šalyje išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad valstybinių miškų išteklių panaudojimas turi būti siejamas su šalies pramone, didžiausios socialinės ir ekonominės naudos valstybei kūrimu, o siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai padėtų tai įgyvendinti.
Siūlome, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2020 m. gegužės 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Aplinkos ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančiame įstatyme siūlomi socialinės ir ekonominės naudos šaliai kriterijai, pagal kuriuos būtų suteikiama pirmenybė įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, nenustatyti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti 7 straipsnio 1 dalį, joje numatant, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius trejus kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų;
2) per paskutiniuosius trejus kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.
Tokiu būdu žaliavinė mediena pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. Tai leistų geriau užtikrinti Lietuvos socialinius ir ekonominius interesus, skatintų investicijas į medienos pramonę. Kriterijų neatitinkantys ūkio subjektai visais atvejais galėtų įsigyti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti, taip pat ir aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti tais atvejais, kai konkretaus medienos sortimento ir (ar) miško kirtimo liekanų nenupirktų kriterijus atitinkantys ūkio subjektai.
Pirmajame kriterijuje 3 kalendorinių metų laikotarpis pasirinktas prekybos mediena taisyklėse anksčiau taikytai analogiškai nuolatinio pirkėjo sampratai, suteikiant pirmenybę apsirūpinti mediena pirkėjams, stabiliai kuriantiems pridėtinę vertę ir pademonstravusiems veiklos tęstinumo galimybes bei tam tikrą patikimumą. Taip pat pirmajame kriterijuje procentinis kiekis (80 proc.) siūlomas atsižvelgiant į praktinius medienos perdirbimo įmonių Lietuvoje veiklos organizavimo aspektus, kuomet dėl kokybės, technologinių procesų reikalavimų ir kt. ne visa įsigyjama mediena gali būti apdirbama. Skirtingai nei VĮ Valstybinių miškų urėdijos vykdomoje didmeninėje prekyboje, privačių miškų savininkai dažnai parduoda visą medieną (įvairius sortimentus) kartu, iš kurių kai kurių sortimentų technologiškai įmonė negali perdirbti (arba iš tokios medienos negamina jokių gaminių), todėl yra priversta parduoti dalį įsigytos medienos. Ekspertiniu vertinimu ši dalis dažniausiai siekia iki 20 proc. nuo įsigyjamos medienos, todėl negalima nustatyti reikalavimo gaminti gaminius 100 proc. ir tam tikras lankstumas dėl šio reikalavimo yra būtinas, atitinkamai siūlomas 80 proc. yra vertintinas kaip minimalus būtinas lankstumas.
Antrajame kriterijuje reikalavimas turėti ne mažiau kaip 5 darbuotojus siūlomas nustatyti atsižvelgiant į medienos perdirbimo veiklos specifiką ir technologinius reikalavimus siekiant nediskriminuoti smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai nustatytas artimas minimaliam darbuotojų skaičiui kriterijus.
Trečiasis kriterijus nustatytas siekiant užtikrinti efektyvų valstybės turto (medienos) naudojimą ir tai, kad valstybiniuose miškuose pagaminta mediena pirmiausia būtų parduodama socialiai atsakingiems ūkio subjektams. Šiuo kriterijumi įmonės būtų skatinamos vykdyti atsakingą verslą – laiku mokėti mokesčius valstybei, laiku atsiskaityti už nupirktą medieną.
Ketvirtuoju kriterijumi bus užtikrinama, kad mediena parduodama ūkio subjektui, kuris turi galimybes šią medieną perdirbti bei tuo pačiu eliminuojami galimi piktnaudžiavimo atvejai dėl atitikties nustatomiems kriterijams siekiant įsigyti medieną ne medienos perdirbimo tikslais. Skliaustuose siūlomi nustatyti tik tie disponavimo teisėtumo pagrindai, kurie užtikrintų ilgalaikį naudojimąsi gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą medieną.
Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad didmeninė ir mažmeninė prekyba žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl detalus Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas, įvertinant bei minimizuojant galimas piktnaudžiavimo rizikas, bus reglamentuotas poįstatyminiame teisės akte. Preliminariai numatoma, kad ūkio subjektų atitiktį socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijams galėtų vertinti elektroninės medienos prekybos sistemos administratorius UAB „Baltpool“ (vykdydamas ir šiuo metu taikomą pirkėjo registravimo į aukcionus procedūrą) pagal ūkio subjektų pateikiamą informaciją (nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, registrų pažymas ir pan.), o pati prekyba vykdoma organizuojant aukcionus „dviejų ratų“ principu, kuriuose pirmą kartą skelbiamuose aukcionuose galėtų dalyvauti nustatytus kriterijus atitinkantys ūkio subjektai, kituose aukcionuose – visi ūkio subjektai be jokių apribojimų.
Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Miškų įstatyme „ūkio subjekto“ sąvoka nevartota, ir siekiant aiškumo, Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalimi siūloma apibrėžti Įstatymo projekto 7 dalyje minimą ūkio subjekto sąvoką.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos nuo 2015 metų nuosekliai didėja (vidutiniškai po 6 proc. per metus) ir, 2018 metų duomenimis, siekia apie 25 proc. nuo visos šalyje paruošiamos žaliavinės medienos. Taigi, maždaug trys ketvirtadaliai žaliavinės medienos yra panaudojami šalyje medienos produktams gaminti. Reikšminga dalis eksportuojamos medienos jau nuo seno yra popierrąsčiai, kuriems praktiškai nėra perdirbimo galimybių Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu didėja rąstų eksportas. Daugiausia medienos eksportuojama į kaimynines šalis: Latviją ir Lenkiją.
Medienos eksportas reiškia prarastas galimybes plėtoti savo šalies medienos pramonę bei sukurti daugiau pridėtinės vertės. Lietuvos mokslininkų skaičiavimais, nesukuriama pridėtinė vertė dėl eksportuotos medienos neapdirbimo Lietuvoje sudaro 100-130 milijonų eurų kasmet.
Įstatymo projektas prisideda prie šių ir kitų susijusių klausimų (regioninė politika, klimato kaitos įsipareigojimai ir kt.) sprendimo.
Poveikis ekonominėms ir verslo sąlygoms.
Iš Lietuvos miškų kasmet rinkai pateikiama apie 7 mln. ktm medienos, iš kurių iš valstybinių miškų – apie 3,7 mln. ktm). Siūlomi nustatyti kriterijai bus taikomi valstybiniuose miškuose pagamintai aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamai medienai. Šiuose aukcionuose parduodama 80-85 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, todėl kriterijai bus taikomi ir pirmumas įsigyti medieną bus suteikiamas kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai patiekiamos medienos.
Įvertinus valstybiniuose miškuose pagamintos medienos aukcionų pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti vykdymo rezultatus, nustatyta, kad dėl kriterijų įtakos Lietuvos medienos pramonė papildomai galėtų įsigyti ir perdirbti apie 500 tūkst. ktm medienos ir papildomai sukurti apie 65 mln. Eur pridėtinės vertės. Tuo tarpu žaliavinės medienos eksportą vykdančioms įmonėms eksportuojant šį medienos kiekį sukuriama tik apie 13 mln. Eur pridėtinės vertės (skirtumas tarp medienos įsigijimo ir jos eksporto kainų). Kriterijai prisidėtų prie eksportuojamos žaliavinės medienos kiekio mažėjimo, tačiau šis sumažėjimas priklausytų nuo Lietuvos medienos perdirbimo pajėgumų ir investicijų į medienos perdirbimą Lietuvoje. Žaliavinės medienos dalis, kuri viršytų šiuos pajėgumus, būtų parduodama ir kriterijų neatitinkantiems pirkėjams.
Aukcionų organizavimo ir vykdymo principai išlieka tie patys ir mediena parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, todėl Miškų įstatymo pakeitimai papildomos reikšmingos įtakos medienos kainoms, o kartu ir valstybinių miškų valdytojų pajamoms neturės.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus viso miškų sektoriaus vietą ir svarbą bendroje šalies ekonomikoje (miškų sektoriaus sukuriama vertė yra apie 4,5 proc. bendroje pridėtinėje vertėje), galima prognozuoti, kad kriterijų nustatymo įtaka bendrai ūkio būklei ir miškų sektoriui nebus esminė, tačiau turės teigiamą postūmį šalies medienos pramonės vystymuisi, skatins investicijas šiame sektoriuje, didins sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką ir visuomenės gerovę, prisidės prie smulkaus ir vidutiniojo verslo vystymo regionuose ir kt.
Poveikis socialinei aplinkai ir regioninei politikai.
Papildomas 500 tūkst. ktm medienos perdirbimas sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje (be baldų sektoriaus). Dauguma medienos perdirbimo įmonių (apie 90 proc.) yra kaimo vietovėse, regionuose, todėl Įstatymo projekto priėmimas prisidės prie regioninės politikos įgyvendinimo, darbo vietų kūrimo regionuose.
Poveikis konkurencijai.
Įvertinus informaciją apie aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti dalyvavusius ūkio subjektus nustatyta, kad medieną pirko apie 270 (nupirko apie 70 proc. parduotos medienos) medienos perdirbėjų (iš kurių didesnioji dalis yra smulkios ir vidutinės įmonės bei veikia regionuose) ir apie 30 Lietuvoje medienos neapdirbančių ūkio subjektų (nupirko apie 30 proc. medienos). Siūlomus nustatyti kriterijus atitiks iš esmės visi medieną perdirbantys ūkio subjektai, išskyrus atskirus pavienius smulkius ūkio subjektus, o Lietuvoje medienos neapdirbantys ūkio subjektai dėl savo veiklos pobūdžio galimai neatitiks dalies kriterijų. Tokiu būdu didžioji dauguma (iki 90 proc.) medienos pirkėjų siūlomus nustatyti kriterijus atitiks ir užtikrins pakankamą konkurenciją rinkoje tarp pirmumą turinčių medienos pirkėjų.
Atkreipiame dėmesį, minėtose Lietuvoje medienos neapdirbančiose įmonėse dirba apie 300 žmonių ir, mūsų nuomone, šis skaičius yra mažiau reikšmingas lyginant su numatomomis minėtomis galimybėmis sukurti daug daugiau darbo vietų (apie 10 kartų daugiau) ir pridėtinės vertės vykdant medienos perdirbimą. Be to, kriterijų neatitiksiančios įmonės neeliminuojamos iš Lietuvos medienos rinkos, nes kriterijai bus taikomi dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai patiekiamos medienos.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad nedidelis konkurencijos sumažėjimas iš esmės neįtakos konkurencinės aplinkos ir likęs aukcionuose dalyvaujančių ūkio subjektų skaičius užtikrins pakankamai aukštą konkurencijos lygį ir medienos pardavimą už adekvačią rinkos kainą, o dėl nustatomų kriterijų sukuriama pridėtinė vertė, papildomos darbo vietos, prisidėjimas prie klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo ir kt. teiks daug didesnę naudą šaliai ir visuomenei.
Poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijai.
Kalbant apie įtaką su klimato kaita susijusiems Lietuvos įsipareigojimams, pažymėtina, kad remiantis prognozuojamomis medienos produktų gamybos apimtimis 2018–2040 m., papildomas perdirbtos 500 tūkst. ktm medienos kiekis kasmet vidutiniškai prisidėtų nuo 360 iki 390 kt CO2 absorbcijos arba nuo 0.7 iki 0.8 t absorbuoto CO2/ktm, ir tai lemtų reikšmingą 20-30 proc. bendros absorbcijos medžio produktų kategorijoje padidėjimą. Tokiu būdu priėmus Įstatymo projektą būtų svariai prisidedama prie tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų vykdymo siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) balanso žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje.
Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena kaimyninėse šalyse.
Europos Sąjungos šalyse taikomos įvairios valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo sistemos ir skatinimo naudoti vietinius išteklius priemonės. Čia pateikiama kaimyninių šalių taikoma praktika parduodant valstybiniuose miškuose pagamintą medieną.
Latvijoje didžioji dalis valstybiniuose miškuose pagamintos medienos parduodama medienos perdirbėjams su pirkimo istorija. Pagrindinė valstybinius miškus tvarkanti įmonė AB „Latvijas valsts meži“ pardavimus vykdo 2 kartus per metus. 85-90 proc. medienos parduodama pagal pačios įmonės patvirtintą stabilaus pirkėjo programą, o likę 15 proc. visiems pirkėjams – trumpalaikėmis sutartimis. Pardavimai vykdomi šalių susitarimu. Pirkėjams nustatytas reikalavimas turėti nepriklausomų medienos matuotojų tūrio ir kokybės nustatymo linijas.
Estijoje valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimas reglamentuotas Vyriausybės nutarimu. Šis nutarimas visų konkrečių prekybos reikalavimų nenustato, tačiau palieka galimybę pardavėjui vertinti pirkėją pagal jo finansinę ir ekonominę padėtį, anksčiau sudarytų sutarčių vykdymo drausmę, pirkėjo materialines ir technines galimybes įvykdyti numatomą sudaryti sutartį. Pagal ilgalaikes sutartis parduodama 85 proc. visų rąstų. Likusi dalis parduodama aukcionuose. Ilgalaikės sutartys sudaromos 5 metams, kainos tikslinamos kas ketvirtį po trumpalaikių aukcionų.
Iki 2020 metų Lenkijoje mediena buvo parduodama dviem etapais aukciono būdu: pirmajame etape (vyksta vieną kartą per metus ir parduodama 80 proc. medienos) gali dalyvauti visos įmonės, kurios iš valstybinių miškų valdytojų yra ankščiau pirkusios medienos (pirkėjams su pirkimo istorija), antrajame etape (20 proc. medienos) – visi kiti pirkėjai konkrečių rūšių medienai pirkti. Pasiūlymo pirkti medieną įvertinimas grindžiamas trim kriterijais: 65 proc. už kainą, 25 proc. dėl vadinamosios prekybininko tradicijos (ankstesnių jo pirkinių istorija) ir 10 procentų kaip arti miško rajonas, kuriame verslininkas nori įsigyti medieną. Mūsų žiniomis, nuo 2020 metų Lenkijos valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo tvarka keičiama ir pasiūlymai pirkti medieną bus vertinami tik pagal kainą. Lenkijoje valstybiniuose miškuose pagamintos medienos prekybos tvarka reglamentuojama pačio valstybinio miškų valdytojo.