Ar daugiau medienos perdirbsime ir sunaudosime Lietuvos rinkoje? (papildyta Konkurencijos tarnybos ir STT išvadomis)

Ar daugiau medienos perdirbsime ir sunaudosime Lietuvos rinkoje? (papildyta Konkurencijos tarnybos ir STT išvadomis) 

Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma, kad pirmenybę įsigyti valstybinės žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų per elektroninę prekybos sistemą ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti aukcionuose turėtų įmonės, veikiančios Lietuvoje ir perdirbančios didžiąją dalį įsigytos medienos bei neturinčios skolų nei pardavėjui, nei valstybės biudžetui, nei “Sodrai”. Tokį ministerijos siūlymą trečiadienį pasitarime planavo svarstyti Vyriausybė, tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika paprašė šio klausimo svarstymą atidėti  iki pirmadienio (sausio 20 d.) Vyriausybės pasitarimo. Pateikiame ministro pasirašytą Aiškinamąjį raštą dėl  Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnio pakeitimo projekto.

Lietuvos Konkurencijos tarnybos išvada “DĖL PREKYBOS VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE PAGAMINTA ŽALIAVINE MEDIENA IR MIŠKO KIRTIMO LIEKANOMIS TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO PROJEKTO” 

Dėl prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimo projekto

• Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pakartotinai pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo  (toliau – Aprašas) patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Projektas) Nr. 18-15466(3) ir pagal kompetenciją teikia pastabas dėl pirkėjams nustatytų kriterijų dalyvavimui aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti.
• (2)               Aprašo 13 punktu, be kita ko, siūloma įtvirtinti socialinės ir ekonominės naudos šaliai kriterijus, pagal kuriuos būtų patvirtinami pirkėjai, siekiantys įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą medieną[1]: per paskutinius 3 kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti būti panaudojus ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos medienos, taip pat Lietuvos Respublikoje sukurti ne mažiau kaip 5 darbo vietas, tiesiogiai susietas su gaminių iš medienos gamyba. Vadovaujantis Aprašo 17 punktu, į aukcioną registruojami nustatytą socialinės ir ekonominės naudos kriterijų atitinkantys pirkėjai.
• Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje viešojo administravimo subjektams nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudimas priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
• Konkurencijos tarybos vertinimu, Projektu patvirtinus teikiamus siūlymus, dalyvavimui aukcione dėl ilgalaikių ir pusmetinių sutarčių būtų sudarytos išskirtinės galimybės tik (2) punkte nurodytus kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams. Kitaip tariant, galimybę dalyvauti aukcione turėtų tik nuolatiniai pirkėjai, turintys bent 3 metų medienos įsigijimo istoriją, gaminantys gaminius iš medienos ir gamyboje panaudoję apibrėžtą kiekį, t. y. ne mažesnį kaip 80 procentų anksčiau įsigytos medienos bei vykdantys darbuotojų skaičiumi apibrėžtos apimties veiklą.
•  Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlymas teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1 straipsnį, siekiant užtikrinti racionalų miško išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.  Atkreipiame dėmesį, jog šioje įstatymo nuostatoje nėra nustatyta sąlygų aukcione įsigytos medienos įsigijimui ir panaudojimui. Be kita ko, miškų urėdijos vykdoma didmeninė prekyba žaliavine ir miško kirtimo mediena Lietuvos Respublikoje, aptariama ir Miškų įstatymo 7 straipsnyje, numatant, jog ji vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą, organizuojant aukcionus ilgalaikėms, pusmetinėms ir trumpalaikėms sutartims sudaryti, bet taip pat neįtvirtina išskirtinių sąlygų dalyvavimui aukcionuose dėl šių sutarčių sudarymo. Atitinkamai, ūkio subjektams, siekiantiems dalyvauti medienos įsigijimo aukcionuose taikant (2) punkte aptartus kriterijus, juos atitinkančių ūkio subjektų grupės būtų privilegijuojamos, o kiti ūkio subjektai diskriminuojami, o šių kriterijų taikymas galėtų sąlygoti konkurencijos sąlygų skirtumus atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
• Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[2]. Taigi, siekiant įtvirtinti skirtingas veiklos sąlygos, jos turi būti patvirtintos įstatymų leidėjo, objektyviai pagrįstos ir proporcingos.
• Konkurencijos taryba pažymi, jog siūlymai dėl palankesnių medienos įsigijimo sąlygų atskiroms ūkio subjektų grupėms nėra nauji. Tokio pobūdžio siūlymai buvo svarstyti tiek Miškų įstatymo projektuose, tiek poįstatyminių teisės aktų projektuose (pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių miškų urėdijų pagamintos žaliavinės medienos pardavimo tvarkos nustatymo“ projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas ir pan.). Dėl visų siūlymų tobulinti prekybos mediena reglamentavimą, Konkurencijos taryba yra teikusi pastabas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai bei Aplinkos ministerijai.
• Konkurencijos taryba ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, jog sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra konstitucinė vertybė, kurios saugojimas laiduoja efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, optimalų kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina investicijas, taigi užtikrina bendrą tautos, o ne atskirų subjektų ar jų grupių, gerovę. Todėl siekis užtikrinti konkrečių ūkio subjektų interesų tenkinimą parduodant jiems valstybinių miškų medieną savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą, šiuo atveju, riboja ūkio subjektų, galinčių įsigyti žaliavinę medieną ilgalaikių sutarčių pagrindais ratą, suteikiant konkurencinį pranašumą kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams.
• Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą taip darant poveikį ūkio subjektų veikimo rinkoje galimybėms, Projekto rengėjai privalo atlikti jo vertinimą remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu  Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika^[3].
• Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Konkurencijos tarybos parengtas Viešojo administravimo subjektų sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires[4]. Šiomis gairėmis siūlytume vadovautis vertinant Aplinkos ministerijos ruošiamų teisės aktų, kuriais yra reguliuojama ūkio subjektų veikla, galimą poveikį konkurencijai.
• Jei Jums kiltų su šiuo raštu susijusių klausimų, prašome kreiptis į mūsų instituciją.

---

[1] Aprašo 4.2 punktas apibrėžia, jog „mediena“ – tai kiekvieno sortimento ir miško kirtimo liekanų kiekio, skaičiuojamo kartu su  pusmečio pradžiai turimais pagamintos žaliavinės medienos ir(ar) miško kirtimo liekanų, likučiai.

[2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03.

[3] 2003 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta  „Numatomo teisinio reguliavimo vertinimo metodika“, Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.814F485EB18B/TAIS_474315 

[4] Prieiga per internetą: https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/news_2012-06-11_gaires.pdf

Lietuvos STT  antikorupcinio vertinimo išvada  DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 M. LAPKRIČIO 30 D. NUTARIMO NR. 972 „DĖL PREKYBOS VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE PAGAMINTA ŽALIAVINE MEDIENA IR MIŠKO KIRTIMO LIEKANOMIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTO”

2019 m. gegužės  29   d. Nr. 4-01-5010

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario kreipimasis, kuriame atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ketinamą priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 18-15466(3)[1] (toliau – Projektas) ir prašoma atlikti jo antikorupcinį vertinimą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į prašomo įvertinti teisės akto projekto svarbą su miškų ūkiu susijusiai visuomeninių santykių sričiai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis atliko Projekto antikorupcinį vertinimą.

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto nuostatos gali būti naudingos atskiroms interesų grupėms, o dalis juo siūlomų nuostatų gali prieštarauti galiojantiems teisės aktams. Taip pat dalis Projekto nuostatų gali sudaryti sąlygas medieną įsigyjančių asmenų nesąžiningam elgesiui.

Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekte siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 972 (toliau – Vyriausybės nutarimas) papildyti 2 punktu ir nustatyti, kad „2019 metų II pusmečiui vykdomuosiuose aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti pradinė žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kaina yra lygi paskutiniojo įvykusio pusmetinio aukciono parduoto atitinkamo asortimento ar miško kirtimo liekanų vidutinei svertinei kainai, sumažintai 20 proc.“

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1. Vyriausybės nutarimu numatomas tam tikrų žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimų liekanų pradinės kainos aukcionuose sumažinimas konkrečiam laikotarpiui projektą lydinčiuoju dokumentu grindžiamas aplinkybėmis, kad  2019 metų pradžioje ženkliai sumažėjo žaliavinės medienos ir miško kirtimų liekanų kainos (pavyzdžiui, atskirų asortimentų kainos sumažėjo iki 40 procentų), todėl minėtais projekto siūlymais siekiama išvengti papildomų pakartotinių aukcionų organizavimo bei sumažinti su tuo susijusių pirkėjų ir pardavėjų administracinę naštą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarstytina, ar minėtos Projektu siūlomos nuostatos dera ir su Projektu siūlomo teisės akto 38 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad medienos pradinę kainą aukcionui nustato pardavėjas[2], o medienos pradinė kaina yra lygi paskutiniojo įvykusio aukciono parduoto atitinkamo sortimento ar miško kirtimo liekanų vidutinei svertinei kainai.

Be to, šie Projekto siūlymai galimai neužtikrina Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų[3], suponuojančių nuomonę, kad valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavinė mediena ir miško kirtimo liekanos aukcionuose parduodamos siekiant gauti didžiausią kainą, įgyvendinimo.

1. Pagal minėtas nuostatas Vyriausybės nutarimu numatoma žemesnė kaina būtų taikoma tik konkretiems žaliavinės medienos sortimentams ir miško kirtimų liekanoms. Viešosios informacijos analizė leidžia daryti prielaidą, kad galimai šalies rinkoje žaliavinės medienos pasiūla yra didesnė negu jos poreikis. Tikėtina, kad esant tokiai situacijai medienos pirkėjai perka (ar pirko) tik vertingiausius ir paklausiausius žaliavinės medienos sortimentus. Priėmus Projektą, parduodant būtent tokią (paklausiausią ir vertingiausią) žaliavinę medieną jos pirkėjams būtų sudaromos sąlygos ją įsigyti už (galimai daug) žemesnę kainą (pavyzdžiui, pradinė medienos pardavimo kaina aukcionuose vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2 punktu būtų mažinama 20 procentų, tačiau pagal Projekto 20.2 papunkčio nuostatas pirkėjas galėtų siūlyti dar mažesnę – iki 20 procentų mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta, kainą), tuo tarpu kitos (ankstesniuose aukcionuose neparduotos, todėl galimai mažiau vertingos ir nepaklausios) medienos kaina išliktų aukštesnė.

Taigi, jeigu Projekto siūlymais siekiama išspręsti medienos pasiūlos ir (ar) paklausos problemą, Projekto nuostatos vertintinos jų tikslingumo aspektu, kadangi siūlomas reglamentavimas medienos pardavimo rinkos problemos neišspręstų ir galimai sudarytų sąlygas papildomų nuostolių (dėl neparduotos medienos arba vertingiausios medienos pardavimo ženkliai mažesnėmis kainomis) atsiradimui.

1. Aukščiau išdėstyta 2.2 pastaba leidžia teigti, kad Projekte siūlomos Vyriausybės nutarimo nuostatos galimai būtų naudingos tik tam tikros žaliavinės medienos sortimentų ar miško kirtimo liekanų pirkėjų grupei (ar grupėms), todėl jos gali būti svarstytinos išskirtinių veiklos sąlygų atskiroms interesų grupėms sudarymo aspektu.
2. Projekto 10.2 papunktis numato pirkėjo pareigą prieš aukcionus ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti į EMPS administratoriaus sąskaitą pervesti pradinį įnašą už perkamą medienos kiekį arba pateikti sutarties sudarymo garantiją, tačiau kiti su garantijos pateikimu ir atitinkamų įsipareigojimų vykdymu ir (ar) nevykdymu (ar kitais padariniais) susiję klausimai Projekte nedetalizuojami, pavyzdžiui: lieka neaišku, ar garantijos dydis siejamas su ketinamais pirkti medienos kiekiais ir juos atitinkančiais pradinių įnašų dydžiais[4] (numatytais Projekto 11 punkte (11.1 – 11.5 papunkčiuose[5]); tai nutinka, jeigu pirkėjas laimi aukcioną, tačiau sutarties per nustatytą terminą nepasirašo (ar pagal analogiją vadovaujantis Projekto 22.3 punkte nustatytomis nuostatomis turėtų kreiptis į garantiją suteikusį asmenį dėl atitinkamos sumos kaip baudos pervedimo pardavėjui) ir kt.

Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projektą tobulinti plačiau reglamentuojant su garantijos pateikimu ir iš to kylančiais padariniais susijusius klausimus.

• Projekto 13 punkte nustatoma, kad aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą medieną gali įsigyti pirkėjai, atitinkantys socialinės ir ekonominės naudos šaliai kriterijus, o 13.1–13.3 papunkčiuose reglamentuojami šie kriterijai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos yra svarstytinos kelias aspektais:

• Pagal minėtą Projekto punktą aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą medieną gali įsigyti tik pirkėjai, atitinkantys papildomus Projekto 13.1–13.3 papunkčiuose nustatytus kriterijus. Tuo tarpu Projekto 3.5 punktas reglamentuoja „Pirkėjo“ sąvoką ir nustato, kad „žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkėjas – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, arba užsienio valstybės juridinio asmens ar užsienio valstybėje įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, filialas, Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo nustatyta tvarka perkantys žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas“.

Šiuo atveju svarstytina, ar Projekto 3.5 ir 13 punkto (13.1–13.3 papunkčių) nuostatos tarpusavyje dera.

• Pagal Projekto 13.1 papunkčio nuostatas, kad galėtų aukcionuose (ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti) įsigyti parduodamą medieną, pirkėjas turi atitikti kriterijų, jog jis per paskutinius 3 kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos medienos. Šio reikalavimo atitikimo pagrindimui pirkėjas privalo pateikti EMPS administratoriui savo parengtą ir patvirtintą ataskaitą, kurioje būtų nurodyta kiekvienais kalendoriniais metais bendras įsigytas ir bendras perdirbtos medienos kiekis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šie Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:

• Galima daryti prielaidą, kad minėtais siūlymais siekiama užtikrinti šalyje medieną perdirbančių (ne užsiimančių medienos išgabenimu iš šalies siekiant ją parduoti kitose šalyse įsteigtiems gamintojams (tokią nuomonę suponuoja Projekto 13.2 papunkčiu numatomas kriterijus) asmenų interesus. Tačiau šie Projekto pasiūlymai tokių tikslų galimai neužtikrintų, kadangi šie asmenys iki 20 procentų aukcionuose įsigytos medienos galėtų perparduoti (o atsižvelgiant į tai, kad dalyvauti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti gali tik nustatytus kriterijus atitinkantys asmenys, galimai už didesnę kainą šiuos kriterijus neatitinkantiems asmenims).
  • Projekte siūlomas kriterijus siejamas su asmens veikla per paskutinius trejus kalendorinius metus. Tokio reikalavimo taikymas reiškia, kad asmuo nebūtinai visą reikalaujamą laikotarpį privalo vykdyti su produkcijos gaminimu iš įsigytos medienos susijusią veiklą, pavyzdžiui: vienus metus asmuo galės vykdyti veiklą, susijusią su produkcijos gaminimu, tačiau atsižvelgiant į Projektu siūlomas nuostatas kitais metais galėtų užsiimti išimtinai medienos perpardavimo veikla. Šiuo atveju Projekto siūlymai rizikingi keliais aspektais:
• Kadangi vykdant medienos pardavimą vertinama tik asmens veikla per paskutinį trejų metų laikotarpį, o įsigyjamos medienos kiekiai neribojami, per atitinkamą laikotarpį palyginti mažus medienos kiekius pirkę ir dalį jos panaudoję medienos gaminiams gaminti asmenys (taip užsitikrinę galimybę dalyvauti aukcionuose) gali siekti pasielgti nesąžiningai ir perpardavimui nupirkti itin didelius medienos kiekius, pavyzdžiui, taip pasielgti gali nusprendę iš medienos perdirbimo rinkos pasitraukti ketinantys asmenys ir pan.
• Projekte siūlomos Vyriausybės nutarimo nuostatos užtikrina, kad 2019 metų II pusmečiui aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti pradinė žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kaina bus sumažinta 20 proc., Projekto 20.2 papunkčio nuostatos pirkėjui sudarys sąlygas siūlyti dar mažesnę (iki 20 procentų mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta) kainą, o atsižvelgiant į 2.2 ir 2.3 pastabas galima daryti išvadas, kad kaina bus taikoma vertingiausiems medienos sortimentams. Tokios sąlygos rizikingos, kadangi siekiant pasinaudoti išskirtinėmis galimybėmis įsigyti medieną, net ir iš esmės užsiimantys produkcijos gaminimu iš medienos veikla, asmenys sieks palankiomis kainomis įgyti nepagrįstai didelius, t. y. viršijančius poreikius, žaliavinės medienos kiekius ir vėliau juos perparduoti.
  • Teisinio aiškumo požiūriu svarstytina Projektu siūloma asmeniui taikomą kriterijų apibrėžianti formuluotė, kad asmuo „Medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos medienos“: mūsų nuomone, nepakankamai aišku, ką reiškia „Medienos gaminių gaminimas“ ir, pavyzdžiui,  „medienos gaminiu“ gali būti laikoma panaudojant minimalius išteklius apdirbta ir perpardavimui paruošta žaliavinė mediena (pavyzdžiui: nužievinti ar tik iš galų apipjauti rąstai).

Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, siūlome Projekto nuostatas sukonkretinti.

• Projekte vartojama „Medienos“ sąvoka, tačiau Projektas neatskleidžia jos turinio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 13 punkto (13.1–13.2 papunkčių) nuostatomis nustatyti kriterijai nesiejami su reikalavimu, kad juos (kriterijus) pagrindžiančios aplinkybės būtų susijusios su tik aukcionuose įsigytos medienos panaudojimu produkcijai gaminti ir atitinkamai šiam tikslui sukurtų darbo vietų išlaikymu. Taigi, priėmus Projektą kriterijų įvertinimui galėtų būti naudojami duomenys, susiję su visa (ne tik aukcionuose, bet ir kitais būdais) asmenų įgyta mediena.

Be to, neaišku, kaip bus nustatoma, kad medienos gaminiams gaminti buvo faktiškai panaudoti konkretūs medienos kiekiai, pavyzdžiui, manytume, kad: iš esmės tokio paties gaminio pagaminimui taikant skirtingas technologijas gali būti panaudojami skirtingi medienos kiekiai. Taip pat manytume, kad tokia siekdami pasielgti nesąžiningai tokia situacija gali piktnaudžiauti medieną ketinantys įsigyti asmenys, EMPS administratoriui nurodydami gamybai faktiškai panaudotos medienos kiekių neatitinkančius duomenis (pavyzdžiui, kad vienai kėdei panaudojo 2 m³ medienos, nors faktiškai tokiai kėdei pagaminti reikia 0,5 m³).

Siekdami teisinio aiškumo ir sumažinti galimybes pasielgti nesąžiningai, siūlome Projektu į šį aspektą atsižvelgti.

• Galimybes pasielgti nesąžiningai išplečia Projekto nuostatos, pagal kurias asmens atitiktis nustatytam kriterijui pagrindžiama paties pirkėjo parengta ir patvirtinta ataskaita, kuri yra pateikiama EMPS administratoriui. Nors siekiant užtikrinti šių nuostatų tinkamą įgyvendinimą Projektas ir numato, kad „EMPS administratoriui pareikalavus, pirkėjas, siekdamas pagrįsti nurodytų duomenų teisingumą, privalo pateikti EMPS administratoriui nepriklausomo auditoriaus patvirtintą ataskaitą su aukščiau nurodytais duomenimis, o pirkėjui nepateikus tokios ataskaitos, laikoma, kad jis neatitinka šio reikalavimo“, Projekte neatskleidžiama, kokiais atvejais EMPS administratorius gali ir (ar) privalo tokios ataskaitos reikalauti. Siekiant teisinio aiškumo Projekte turėtų būti tai atskleidžiama.
  • Projekto 13.2 papunkčiu siūlomas dar vienas kriterijus, kurį turi atitikti asmuo, norintis įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą medieną, tačiau šio kriterijaus užtikrinimas siejamas su paties pirkėjo parengtos ir patvirtintos ataskaitos pateikimu EMPS administratoriui ir pastarojo teise pareikalauti, kad pirkėjas, siekdamas pagrįsti nurodytų duomenų teisingumą, privalo pateikti EMPS administratoriui nepriklausomo auditoriaus patvirtintą ataskaitą su aukščiau nurodytais duomenimis. Šiuo atveju minėtiems Projekto siūlymams aktualios 4.2.4 ir 4.2.5 pastabos.
• Projekto 14 punktas nustato, kad EMPS administratoriui nustačius, kad pirkėjas pateikė melagingus duomenis ir (ar) dokumentus dėl jo atitikties 13 punkte nustatytiems reikalavimams, EMPS administratorius 1 metams nuo fakto apie melagingų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimą nustatymo dienos sustabdo šio pirkėjo teisę dalyvauti visuose aukcionuose.

Manome, kad minėti siūlymai svarstytini keliais aspektais:

• Iš Projekto neaiškus minėtų nuostatų santykis su Projekto 13.1 ir 13.2 punktų nuostatomis: ar melagingų duomenų pateikimu laikomas faktas, kai pirkėjui pateikus Projekto 13.1 ir (ar) 13.2 punktuose numatytas ataskaitas ir EMPS administratoriui pareikalavus pirkėjas nepateikia nepriklausomo auditoriaus patvirtintos ataskaitos (šiuo atveju abejojame dėl Projektu 14 punkto nuostatų taikymo pagrįstumo, nes melagingų duomenų pateikimo faktas nepateikus tai pagrindžiančios auditoriaus ataskaitos nebūtų patvirtintas); ar faktas, kai pirkėjo ir auditoriaus ataskaitose nurodyti duomenys skiriasi (šiuo atveju galima situacija, kada net ir esant duomenų ataskaitose neatitikimui pirkėjas iš esmės atitinka Projekto 13.1 ir 13.2 papunkčiuose nustatytus kriterijus ir gali dalyvauti aukcionuose); ar galima kita situacija.

Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte atskleisti šių nuostatų santykį.

• Minėti Projekto siūlymai gali būti suvokiami kaip konkrečios teisės ir pareigos EMPS administratoriui (pavyzdžiui, vykdyti pirkėjo pateikiamų duomenų teisėtumo kontrolę) suteikimas, tačiau Projekte tokių funkcijų įgyvendinimas (kaip ir kada EMPS administratorius šias funkcijas įgyvendina) plačiau nereglamentuojamas. Atsižvelgdami į tai, kad EMPS administratoriaus pagrindiniai veiklos uždaviniai nesusiję su tokių funkcijų įgyvendinimu ir siekdami išvengti formalaus šių nuostatų įgyvendinimo, siūlome Projekte plačiau reglamentuoti šių nuostatų įgyvendinimą.
• Projekto 20.2 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas turi teisę siūlyti iki 20 procentų mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta kaina.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šie Projekto siūlymai galimai neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis suponuojamo principo, kad žaliavinė mediena būtų parduodama už didžiausią kainą.

Be to, lieka neaišku, kuo grindžiama tokia galimybė pirkėjui siūlyti mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta kaina dar neįvykus aukcionui (t.y. dar nežinant, o tik preziumuojant, kad už pardavėjo nustatytą kainą mediena nebus nupirkta): atkreipiame dėmesį, kad Projekto 35 punkto nuostatos taip pat numato parduodamos medienos kainos mažinimą, tačiau tokia galimybė įgyvendinama tik pakartotiniame aukcione (kuris organizuojamas neįvykus aukcionui arba jame nepardavus medienos) ir ją mažina pardavėjas.

• Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas, manome, kad Projektu atskiroms interesų grupėms sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos, ir atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą[6] yra pateikusi nuomonę, kad reguliuojant žaliavinės medienos pardavimą visiems asmenims, kurių veikla susijusi su žaliavinės medienos įsigijimu, turėtų būti taikomos vienodos žaliavinės medienos įsigijimo sąlygos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos poziciją[7], kai teisės aktų projektais atskiriems ūkio subjektams buvo siūloma nustatyti palankesnes medienos įsigijimo sąlygas. Manome, kad atsižvelgiant į siūlomą teisinį reglamentavimą dėl Projekto turėtų pasisakyti ir minėta valstybės institucija.

---

[1]Projektas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotas 2019-05-28 d., t.y. po Lietuvos Respublikos Seimo nario kreipimosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9f343650811b11e98a8298567570d639?jfwid=-xd0pcvrpx

[2] Pagal Projekte siūlomo teisės akto 3.3 punktą „Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjas (toliau – pardavėjas) – valstybinių miškų valdytojas, parduodantis valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas“; o pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio18 dalies nuostatas „Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.

[3] Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „<…>Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti<…>“.

[4] Tai, kad sutarties sudarymo garantijos suma siejama su atitinkamais įnašų už ketinamos įsigyti medienos kiekius dydžiais galima suprasti iš Projekto 29 punkto nuostatų, tačiau šios nuostatos taikytinos tik aukcionams trumpalaikėms sutartims sudaryti.

[5] Atkreipiame dėmesį, kad Projekte klaidingai nurodyti 11 punkto papunkčiai (vietoj 11.2.1–11.2.5 turėtų būti 11.1–11.2).

[6] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381(2) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381(3) antikorupciniuose vertinimuose (atitinkamai 2014 m. spalio 3 d. raštas Nr. 4-01-5867 ir 2015 m. sausio 14 d. raštas Nr. 4-01-265). Prieiga internete:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/40188c604aee11e4ba2fc5e712e90cd4?jfwid=-35aaxglki;

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/84b31e909bd811e48d7bacdf30d64d66?jfwid=-35aaxglib.

[7] Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba pasisakė, kad: „Konkurencijos taryba ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, jog sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra konstitucinė vertybė, kurios saugojimas laiduoja efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, optimalų kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina investicijas, taigi užtikrina bendrą tautos, o ne atskirų subjektų ar jų grupių gerovę. Todėl siekis užtikrinti konkrečių ūkio subjektų interesų tenkinimą parduodant jiems valstybinių miškų medieną savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą, nepriklausomai nuo prioriteto formos ar apimties“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/aa6455d0e71211e894a78279b4c56611?jfwid=15c4pnnddr.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2 ir 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – padidinti valstybiniuose miškuose išauginamos medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, kaip numatoma Miškų įstatymo 1 straipsnyje.

Įstatymo projektu siūlome Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtinti konkrečius socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai pirmiausia galėtų įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir(ar) miško kirtimo liekanas. Siūlomi kriterijai iš esmės parodo ūkio subjekto dalyvavimą pridėtinės vertės kūrime, įtaką gyventojų užimtumui, taip pat tinkamą finansinių įsipareigojimų (įskaitant valstybės biudžetui) vykdymą. Tokiu būdu žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. Tai leistų geriau užtikrinti Lietuvos socialinius ir ekonominius interesus, skatintų investicijas į medienos pramonę.

Šalies medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonė valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų eksporto veikla.

Pažymėtina, kad medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą – Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo virš 1000 įmonių. Žaliavinės medienos eksporto veiklą vykdančios įmonės, kurios galimai neatitiks siūlomų įtvirtinti socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijų, negali pasiekti tokių ekonominių rodiklių, kadangi jų veikla apsiriboja importo–eksporto operacijų atlikimu, kurioms aptarnauti reikia minimalaus darbuotojų skaičiaus. Siūlomas reguliavimas taip pat atspindėtų ir socialinius probleminių kaimo vietovių gyventojų interesus.

Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas taip pat atitinka ir Europos Sąjungos miškų strategiją bei jos rekomendacijas. Strategijoje siūloma medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2). 

Būtina pažymėti, kad siūlomos Įstatymo nuostatos numato konstituciškai pagrįstą diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant bendros tautos gerovės gali būti numatomas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas “Dėl kvotinio cukraus eksporto”). Atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį, taip pat atitinkamų ūkinės veiklos sąlygų nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas “Dėl kvotinio cukraus eksporto“).

Siūlomi pakeitimai svarbūs ir Lietuvos įsipareigojimų klimato kaitai švelninti kontekste, nes eksportuojant žaliavinę medieną, joje sukauptas CO₂ pagal apskaitos taisykles negali būti įvertintas, tuo tarpu iš šalyje užaugintos medienos pagamintuose medienos produktuose sukauptas CO₂ kiekis įtraukiamas į bendrą šalyje išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad valstybinių miškų išteklių panaudojimas turi būti siejamas su šalies pramone, didžiausios socialinės ir ekonominės naudos valstybei kūrimu, o siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai padėtų tai įgyvendinti.

Siūlome, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2020 m. gegužės 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Aplinkos ministerija.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu galiojančiame įstatyme siūlomi socialinės ir ekonominės naudos šaliai kriterijai, pagal kuriuos būtų suteikiama pirmenybė įsigyti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, nenustatyti.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma pakeisti 7 straipsnio 1 dalį, joje numatant, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus:

1) ūkio subjektas per paskutiniuosius trejus kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų;

2) per paskutiniuosius trejus kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki;

3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;

4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.

Tokiu būdu žaliavinė mediena pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. Tai leistų geriau užtikrinti Lietuvos socialinius ir ekonominius interesus, skatintų investicijas į medienos pramonę. Kriterijų neatitinkantys ūkio subjektai visais atvejais galėtų įsigyti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti, taip pat ir aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti tais atvejais, kai konkretaus medienos sortimento ir (ar) miško kirtimo liekanų nenupirktų kriterijus atitinkantys ūkio subjektai.

Pirmajame kriterijuje 3 kalendorinių metų laikotarpis pasirinktas prekybos mediena taisyklėse anksčiau taikytai analogiškai nuolatinio pirkėjo sampratai, suteikiant pirmenybę apsirūpinti mediena pirkėjams, stabiliai kuriantiems pridėtinę vertę ir pademonstravusiems veiklos tęstinumo galimybes bei tam tikrą patikimumą. Taip pat pirmajame kriterijuje procentinis kiekis (80 proc.) siūlomas atsižvelgiant į praktinius medienos perdirbimo įmonių Lietuvoje veiklos organizavimo aspektus, kuomet dėl kokybės, technologinių procesų reikalavimų ir kt. ne visa įsigyjama mediena gali būti apdirbama. Skirtingai nei VĮ Valstybinių miškų urėdijos vykdomoje didmeninėje prekyboje, privačių miškų savininkai dažnai parduoda visą medieną (įvairius sortimentus) kartu, iš kurių kai kurių sortimentų technologiškai įmonė negali perdirbti (arba iš tokios medienos negamina jokių gaminių), todėl yra priversta parduoti dalį įsigytos medienos. Ekspertiniu vertinimu ši dalis dažniausiai siekia iki 20 proc. nuo įsigyjamos medienos, todėl negalima nustatyti reikalavimo gaminti gaminius 100 proc. ir tam tikras lankstumas dėl šio reikalavimo yra būtinas, atitinkamai siūlomas 80 proc. yra vertintinas kaip minimalus būtinas lankstumas.

Antrajame kriterijuje reikalavimas turėti ne mažiau kaip 5 darbuotojus siūlomas nustatyti atsižvelgiant į medienos perdirbimo veiklos specifiką ir technologinius reikalavimus siekiant nediskriminuoti smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai nustatytas artimas minimaliam darbuotojų skaičiui kriterijus.

Trečiasis kriterijus nustatytas siekiant užtikrinti efektyvų valstybės turto (medienos) naudojimą ir tai, kad valstybiniuose miškuose pagaminta mediena pirmiausia būtų parduodama socialiai atsakingiems ūkio subjektams. Šiuo kriterijumi įmonės būtų skatinamos vykdyti atsakingą verslą – laiku mokėti mokesčius valstybei, laiku atsiskaityti už nupirktą medieną.

Ketvirtuoju kriterijumi bus užtikrinama, kad mediena parduodama ūkio subjektui, kuris turi galimybes šią medieną perdirbti bei tuo pačiu eliminuojami galimi piktnaudžiavimo atvejai dėl atitikties nustatomiems kriterijams siekiant įsigyti medieną ne medienos perdirbimo tikslais. Skliaustuose siūlomi nustatyti tik tie disponavimo teisėtumo pagrindai, kurie užtikrintų ilgalaikį naudojimąsi gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą medieną.

Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad didmeninė ir mažmeninė prekyba žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl detalus Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas, įvertinant bei minimizuojant galimas piktnaudžiavimo rizikas, bus reglamentuotas poįstatyminiame teisės akte. Preliminariai numatoma, kad ūkio subjektų atitiktį socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijams galėtų vertinti elektroninės medienos prekybos sistemos administratorius UAB „Baltpool“ (vykdydamas ir šiuo metu taikomą pirkėjo registravimo į aukcionus procedūrą) pagal ūkio subjektų pateikiamą informaciją (nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, registrų pažymas ir pan.), o pati prekyba vykdoma organizuojant aukcionus „dviejų ratų“ principu, kuriuose pirmą kartą skelbiamuose aukcionuose galėtų dalyvauti nustatytus kriterijus atitinkantys ūkio subjektai, kituose aukcionuose – visi ūkio subjektai be jokių apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Miškų įstatyme „ūkio subjekto“ sąvoka nevartota, ir siekiant aiškumo, Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalimi siūloma apibrėžti Įstatymo projekto 7 dalyje minimą ūkio subjekto sąvoką.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos nuo 2015 metų nuosekliai didėja (vidutiniškai po 6 proc. per metus) ir, 2018 metų duomenimis, siekia apie 25 proc. nuo visos šalyje paruošiamos žaliavinės medienos. Taigi, maždaug trys ketvirtadaliai žaliavinės medienos yra panaudojami šalyje medienos produktams gaminti. Reikšminga dalis eksportuojamos medienos jau nuo seno yra popierrąsčiai, kuriems praktiškai nėra perdirbimo galimybių Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu didėja rąstų eksportas. Daugiausia medienos eksportuojama į kaimynines šalis: Latviją ir Lenkiją.

Medienos eksportas reiškia prarastas galimybes plėtoti savo šalies medienos pramonę bei sukurti daugiau pridėtinės vertės. Lietuvos mokslininkų skaičiavimais, nesukuriama pridėtinė vertė dėl eksportuotos medienos neapdirbimo Lietuvoje sudaro 100-130 milijonų eurų kasmet.

Įstatymo projektas prisideda prie šių ir kitų susijusių klausimų (regioninė politika, klimato kaitos įsipareigojimai ir kt.) sprendimo.

Poveikis ekonominėms ir verslo sąlygoms.

Iš Lietuvos miškų kasmet rinkai pateikiama apie 7 mln. ktm medienos, iš kurių iš valstybinių miškų – apie 3,7 mln. ktm). Siūlomi nustatyti kriterijai bus taikomi valstybiniuose miškuose pagamintai aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamai medienai. Šiuose aukcionuose parduodama 80-85 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, todėl kriterijai bus taikomi ir pirmumas įsigyti medieną bus suteikiamas kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai patiekiamos medienos.

Įvertinus valstybiniuose miškuose pagamintos medienos aukcionų pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti vykdymo rezultatus, nustatyta, kad dėl kriterijų įtakos Lietuvos medienos pramonė papildomai galėtų įsigyti ir perdirbti apie 500 tūkst. ktm medienos ir papildomai sukurti apie 65 mln. Eur pridėtinės vertės. Tuo tarpu žaliavinės medienos eksportą vykdančioms įmonėms eksportuojant šį medienos kiekį sukuriama tik apie 13 mln. Eur pridėtinės vertės (skirtumas tarp medienos įsigijimo ir jos eksporto kainų). Kriterijai prisidėtų prie eksportuojamos žaliavinės medienos kiekio mažėjimo, tačiau šis sumažėjimas priklausytų nuo Lietuvos medienos perdirbimo pajėgumų ir investicijų į medienos perdirbimą Lietuvoje. Žaliavinės medienos dalis, kuri viršytų šiuos pajėgumus, būtų parduodama ir kriterijų neatitinkantiems pirkėjams.

Aukcionų organizavimo ir vykdymo principai išlieka tie patys ir mediena parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, todėl Miškų įstatymo pakeitimai papildomos reikšmingos įtakos medienos kainoms, o kartu ir valstybinių miškų valdytojų pajamoms neturės.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus viso miškų sektoriaus vietą ir svarbą bendroje šalies ekonomikoje (miškų sektoriaus sukuriama vertė yra apie 4,5 proc. bendroje pridėtinėje vertėje), galima prognozuoti, kad kriterijų nustatymo įtaka bendrai ūkio būklei ir miškų sektoriui nebus esminė, tačiau turės teigiamą postūmį šalies medienos pramonės vystymuisi, skatins investicijas šiame sektoriuje, didins sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką ir visuomenės gerovę, prisidės prie smulkaus ir vidutiniojo verslo vystymo regionuose ir kt.

Poveikis socialinei aplinkai ir regioninei politikai.

Papildomas 500 tūkst. ktm medienos perdirbimas sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje (be baldų sektoriaus). Dauguma medienos perdirbimo įmonių (apie 90 proc.) yra kaimo vietovėse, regionuose, todėl Įstatymo projekto priėmimas prisidės prie regioninės politikos įgyvendinimo, darbo vietų kūrimo regionuose.

Poveikis konkurencijai.

Įvertinus informaciją apie aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti dalyvavusius ūkio subjektus nustatyta, kad medieną pirko apie 270 (nupirko apie 70 proc. parduotos medienos) medienos perdirbėjų (iš kurių didesnioji dalis yra smulkios ir vidutinės įmonės bei veikia regionuose) ir apie 30 Lietuvoje medienos neapdirbančių ūkio subjektų (nupirko apie 30 proc. medienos). Siūlomus nustatyti kriterijus atitiks iš esmės visi medieną perdirbantys ūkio subjektai, išskyrus atskirus pavienius smulkius ūkio subjektus, o Lietuvoje medienos neapdirbantys ūkio subjektai dėl savo veiklos pobūdžio galimai neatitiks dalies kriterijų. Tokiu būdu didžioji dauguma (iki 90 proc.) medienos pirkėjų siūlomus nustatyti kriterijus atitiks ir užtikrins pakankamą konkurenciją rinkoje tarp pirmumą turinčių medienos pirkėjų.

Atkreipiame dėmesį, minėtose Lietuvoje medienos neapdirbančiose įmonėse dirba apie 300 žmonių ir, mūsų nuomone, šis skaičius yra mažiau reikšmingas lyginant su numatomomis minėtomis galimybėmis sukurti daug daugiau darbo vietų (apie 10 kartų daugiau) ir pridėtinės vertės vykdant medienos perdirbimą. Be to, kriterijų neatitiksiančios įmonės neeliminuojamos iš Lietuvos medienos rinkos, nes kriterijai bus taikomi dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai patiekiamos medienos.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad nedidelis konkurencijos sumažėjimas iš esmės neįtakos konkurencinės aplinkos ir likęs aukcionuose dalyvaujančių ūkio subjektų skaičius užtikrins pakankamai aukštą konkurencijos lygį ir medienos pardavimą už adekvačią rinkos kainą, o dėl nustatomų kriterijų sukuriama pridėtinė vertė, papildomos darbo vietos, prisidėjimas prie klimato kaitos įsipareigojimų vykdymo ir kt. teiks daug didesnę naudą šaliai ir visuomenei.

Poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijai.

Kalbant apie įtaką su klimato kaita susijusiems Lietuvos įsipareigojimams, pažymėtina, kad remiantis prognozuojamomis medienos produktų gamybos apimtimis 2018–2040 m., papildomas perdirbtos 500 tūkst. ktm medienos kiekis kasmet vidutiniškai prisidėtų nuo 360 iki 390 kt CO₂ absorbcijos arba nuo 0.7 iki 0.8 t absorbuoto CO₂/ktm, ir tai lemtų reikšmingą 20-30 proc. bendros absorbcijos medžio produktų kategorijoje padidėjimą. Tokiu būdu priėmus Įstatymo projektą būtų svariai prisidedama prie tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų vykdymo siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) balanso žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje.

Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena kaimyninėse šalyse.

Europos Sąjungos šalyse taikomos įvairios valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo sistemos ir skatinimo naudoti vietinius išteklius priemonės. Čia pateikiama kaimyninių šalių taikoma praktika parduodant valstybiniuose miškuose pagamintą medieną.

Latvijoje didžioji dalis valstybiniuose miškuose pagamintos medienos parduodama medienos perdirbėjams su pirkimo istorija. Pagrindinė valstybinius miškus tvarkanti įmonė AB „Latvijas valsts meži“ pardavimus vykdo 2 kartus per metus. 85-90 proc. medienos parduodama pagal pačios įmonės patvirtintą stabilaus pirkėjo programą, o likę 15 proc. visiems pirkėjams – trumpalaikėmis sutartimis. Pardavimai vykdomi šalių susitarimu. Pirkėjams nustatytas reikalavimas turėti nepriklausomų medienos matuotojų tūrio ir kokybės nustatymo linijas.

Estijoje valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimas reglamentuotas Vyriausybės nutarimu. Šis nutarimas visų konkrečių prekybos reikalavimų nenustato, tačiau palieka galimybę pardavėjui vertinti pirkėją pagal jo finansinę ir ekonominę padėtį, anksčiau sudarytų sutarčių vykdymo drausmę, pirkėjo materialines ir technines galimybes įvykdyti numatomą sudaryti sutartį. Pagal ilgalaikes sutartis parduodama 85 proc. visų rąstų. Likusi dalis parduodama aukcionuose. Ilgalaikės sutartys sudaromos 5 metams, kainos tikslinamos kas ketvirtį po trumpalaikių aukcionų.

Iki 2020 metų Lenkijoje mediena buvo parduodama dviem etapais aukciono būdu: pirmajame etape (vyksta vieną kartą per metus ir parduodama 80 proc. medienos) gali dalyvauti visos įmonės, kurios iš valstybinių miškų valdytojų yra ankščiau pirkusios medienos (pirkėjams su pirkimo istorija), antrajame etape (20 proc. medienos) – visi kiti pirkėjai konkrečių rūšių medienai pirkti. Pasiūlymo pirkti medieną įvertinimas grindžiamas trim kriterijais: 65 proc. už kainą, 25 proc. dėl vadinamosios prekybininko tradicijos (ankstesnių jo pirkinių istorija) ir 10 procentų kaip arti miško rajonas, kuriame verslininkas nori įsigyti medieną. Mūsų žiniomis, nuo 2020 metų Lenkijos valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo tvarka keičiama ir pasiūlymai pirkti medieną bus vertinami tik pagal kainą. Lenkijoje valstybiniuose miškuose pagamintos medienos prekybos tvarka reglamentuojama pačio valstybinio miškų valdytojo.