Ar Lietuva gali žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą?

Ar Lietuva gali  žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą?

Seimo narys Kęstutis Bacvinka

Jau pora mėnesių tęsiasi įnirtingas mėginimas leisti natūraliose žemės gelmėse laidoti pagrindines klimato kaitą sukeliančias dujas – daugiausia pramonės bei energetikos įmonių išmetamą anglies dioksidą (CO2). Seimui pradėjus svarstyti naujos redakcijos Žemės gelmių įstatymą kartu su Aplinkos ministerija pasiūliau, kad būtų uždrausta jį laidoti žemės gelmėse. Tuomet negalėjau net pagalvoti, kad iš pirmo žvilgsnio pakankamai nekaltas ir racionalus pasiūlymas sukels tokią audringą reakciją ir dėl šios priežasties įstatymo priėmimas galimai bus nukeltas į rudens sesiją.

Kodėl žemės gelmėse, kurios dėl jose esančio geoterminio vandens yra neišsenkamas gamtos resursų šaltinis, norima laidoti taršios pramonės išmetimus? Kodėl nenorima apsaugoti geriamojo vandens, kurio kaina ateityje gali būti aukso vertės? Tokius klausimus kelia Aplinkos ministerija ir  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuriam priklausau ir aš, nariai.

Tačiau jau ne vieną kartą tiek minėto Aplinkos apsaugos komiteto, tiek  Seimo frakcijų duris varsto Energetikos ministerijos atstovai ir maldauja politikų, kad šie neprieštarautų dėl anglies dioksido laidojimo naftos gręžiniuose.

Net jei Vyriausybė pritartų JAV investicijoms dėl dujinės elektrinės statybos, vis dėlto neaišku,  kodėl skubos tvarka pirmiau reikia pritarti šios dar tik planuojamos įmonės išmetimų laidojimui nepateikus dėl tokio abejotino projekto išsamios analizės. Aktyviai piršdami tokius investicinius projektus Energetikos ministerija bei Konservatorių partijos atstovai neteikia jokios informacijos,  ar pasiteisintų tokios elektrinės statyba, ar tai būtų dar viena investicija, kokią Lietuva patyrė nuomodama dujų terminalą. Manau, siūloma nauja investicija žymiai pavojingesnė, nes gali būti nesugrąžinamai užterštos žemės gelmės.

Lietuva jau šiuo metu turi elektros gamybos pajėgumų perteklių. 2012 m. pradėjo veikti 455 megavatų galios Elektrėnų kombinuoto ciklo energoblokas, kuris kainavo 400 mln. eurų. Ši moderni jėgainė dėl brangių gamybos kaštų nėra pilnai panaudojama. Tad kam Lietuvai reikalinga  dar viena brangi ir nekonkurencinga jėgainė?

Seimo Aplinkos apsaugos komitete Aplinkos ministerijos ir Valstybinės geologijos tarnybos specialistai ne kartą aiškino, kad palaidojus anglies dioksidą naftos gręžiniuose šių atliekų iš ten jau niekada nebus galima pašalinti.

Tuose sluoksniuose, kuriuose numatyta laidoti anglies dioksidą pajūryje, yra geoterminis vanduo ir tik laiko klausimas, kada jį bus galima sėkmingai panaudoti įvairiems tikslams. Kaip teigia Aplinkos ministerijos specialistai, pradėjus laidoti pramonės atliekas jau niekuomet iš ten nebus galima naudoti geoterminį vandenį. Aplinkos ministerija primena, jog Lietuva neturi tokios taršios pramonės, kad reikėtų naudoti gręžinius jos atliekų laidojimui ir sukelti pavojų geriamojo vandens klodams.  Be to,  gręžinių ertmėse galima palaidoti labai nedidelį  atliekų kiekį.

Kuomet pasaulio ekologai, kiti mokslininkai ir visuomenė ieško būdų, kaip sustabdyti klimato kaitą sodinant kuo daugiau miškų, kurie ne tik neleistų plisti sausroms, bet ir sugertų pramonės išmetimus, mūsų politikai eilinį kartą pataikauja ar galimai parsiduoda stambių užsienio korporacijų norams tvarkytis mūsų teritorijoje taip, kad parastume vertingiausias savo vertybes  – aukštos kokybės geriamą vandenį ir žemės gelmių turtus.