Ar padarysime viską, kad šilumos kainos būtų įkandamos vartotojams?

Ar padarysime viską, kad šilumos kainos būtų įkandamos vartotojams?

Nors šilumos kainos šią žiemą ne tik kad  nustebino,  bet ir pribloškė daugelį  jos vartotojų,  vis dėlto kai kurių Lietuvos rajonų šilumininkams  pavyko  drastiškai jų nepakelti.  Nieko ypatingo lyg ir nereikėjo nuveikti,  tik vadovautis sena liaudies išmintimi: „Vasarą ruošk roges žiemai“.

Regionų šilumininkų pastebėjimai

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas sakė, kad net ir pabrangus šildymui Tauragė šilumos kainų lentelėje išlieka vienu  iš pigiausių rajonų šalyje. Anot  D. Kaminsko, šilumos kaina daug kur išaugo nuolat kylant  biokuro kainoms. Siekdama užtikrinti kuo mažesnį kainų šuolį, savivaldybės  bendrovė sumažino pelną, pastovias ir kintamąsias sąnaudas. „Šildome biokuru, kurį perkame vasarą, krauname į sandėlius, tad ir kaina yra pigiausia, bet ekonomiškai pagrįsta“, – teigė  meras.

Tačiau UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ vadovas Edgaras Balšaitis aiškino, kad šiluma pabrango, nes apie 50 proc. augo žaliavos kaina, be to, jos nebuvo galima pakankamai  gauti ir dėl pasaulinių tendencijų, o ne tik mistiškai paaugusios biokuro kainos. Sandėlių, kur galėtų būti kaupiamas kuras, vilkaviškiečiai šią žiemą dar neturėjo, bet kitai jau ketina pasiruošti taip, kaip ir tauragiškiai. „Mūsų šilumos kaina paaugo trečdaliu, nors nuo to laiko, kai ūkį perėmėme iš UAB „Litesko“, tokios pigios dar nebuvo. Nuo 2010-ųjų šiemet šilumos kaina Vilkaviškio rajone mažiausia. Mes esame sąlyginai naujas žaidėjas, nes 22-jus metus buvome išnuomavę šilumos ūkį. Dabar patys savo rajone tvarkomės su savo pinigais savo kišenėse. Mes numušėme kainą, bet nuo 2021 metų rugpjūčio ji pradėjo kilti, nes pabrango biokuras ir elektra. Tie du veiksniai kėlė  kainas į viršų. Dujos kainavo 25 eurus už megavatvalandę, dabar kainuoja 80 eurų… Be abejonės, jos bus dar brangesnės. Šiek tiek neramūs laikai dėl žaliavų ir kainų, tad kitam šildymo sezonui reikia ruoštis  atsakingai”, – apie ateitį  kalbėjo E. Balšaitis.

Daugelio šalies savivaldybių vadovai tikisi  valstybės paramos ne tik gyventojams išmokamomis kompensacijomis, bet ir investicijoms  – pasižadėjimo remti naujų nedidelės galios biomasę naudojančių technologijų (biokuro kogeneracinių jėgainių, didelio efektyvumo biokuro katilų su šilumos siurbliais ar talpykloms, pritaikytų deginti miško kirtimo liekanas – SM3 kokybės biokurą) diegimą bei  jau esamų modernizavimą.

Katilai turi būti pritaikyti deginti prasčiausią (SM3) biokurą

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA vienija virš 40 įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos bei tiekimo, biokuro technologijų (biokuro katilų, katilinių gamybos ir statybos), šilumos energijos gamybos srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“,  Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiauja  su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos plėtrai Lietuvoje.

Paklausta apie biomasės svarbą šalies energetikos sektoriui  LITBIOMA direktorė Vilma Baturo  sakė,  kad Lietuvoje  biokuras iš medienos biomasės bei miško kirtimo liekanų išlieka svarbiausiu kuru centralizuotai  tiekiamos  šilumos gamyboje.  

Be to, verta  priminti, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos veiksmų plane numatyta, jog Lietuvoje 2030 metais iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta šiluma turi sudaryti 90 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos.  

„Akivaizdu, kad nenaudojant biomasės tokių rodiklių nebus įmanoma pasiekti, – įsitikinusi LITBIOMOS direktorė V. Baturo. – Taigi, kaip matome, biokuro naudojimas Lietuvoje yra labai svarbus, o tinkamam jo panaudojimui reikalinga paspirtis ir iš valstybės. Pirmiausia, ką turėtume išskirti – Lietuvos katilų parko, kuris jau gerokai nusidėvėjęs ir baigia savo gyvavimo laikotarpį,  atnaujinimą. Ten, kur išties reikia, būtina diegti biokogeneraciją, o kur situacija kitokia – palikti šilumos katilus. Naujai statomi katilai turi būti pritaikyti deginti prasčiausią (SM3) Lietuvoje gaminamą biokuro žaliavą. Taigi, katilų parko atnaujinimui reikalingas finansavimas ir iš valstybės“.

Pasak asociacijos LITBIOMA prezidento Mariaus Valukyno,valstybė turėtų skatinti vietinio prasčiausio biokuro ( SM3)  naudojimą šilumos gamybai. „Reikia ne tik užtikrinti, kad bendrame kuro balanse ne mažiau kaip 30 proc. biokuro sudarytų miško kirtimo liekanos, tačiau ir skatinti šilumos gamybą iš jų, kad šilumos gamintojai būtų suinteresuoti pirkti prasčiausios kokybės žaliavą. Turi būti užtikrinta  reikiamo kiekio gamyba  ir atlikta studija,  kuri aiškiai deklaruotų, kokius kiekius, esant 30 proc. miško kirtimo liekanų bendrame kuro balanse, turėtų pagaminti Valstybinių miškų urėdija  (VMU) bei atitinkamai sunaudotų Lietuvos šilumos tiekėjai“, –  konkrečius siūlymus pateikė pašnekovas.

Valstybė privalo nedelsiant rūpintis įrenginiais

Rodos,  nėra nė vieno prieštaraujančio, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojantys įrenginiai reikalingi. Tai ypač aktualu ir svarbu šiandien,  kai kasdien kalbama ne tik apie šilumos ir   dujų brangimą, bet ir sudėtingą geopolitinę situaciją. „Valstybė turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų ir užtikrinti tokių įrenginių išlaikymui skirtų sąnaudų dengimą per reguliuojamą tarifą“, – ragina biokuro gamintojai ir tiekėjai.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos nariai turi ir daugiau konkrečių pasiūlymų, kaip gyventi ir dirbti šiandien, dabar ir ateityje, taip pat  dėl medienos aukcionų organizavimo tobulinimo bei SM3  biokuro naudojimo skatinimo.  Biokuro gamintojų ir tiekėjų nuomone,  miško kirtimo liekanų, konkrečiai SM3, pasiūlos didinimas turėtų būti neatsiejamas nuo  paklausos didinimo, nes jeigu šilumos gamintojams  šios žaliavos nereikės, t. y., šilumos gamybos įmonės ir toliau stengsis pirkti tik kokybiškesnę SM2 žaliavą, prastesnės kokybės biokuro pasiūla neduos tos apčiuopiamos naudos, kurios siekiama. Atsižvelgiant į tai, asociacijos įsitikinimu, miško kirtimo liekanų naudojimo didinimas turi būti tampriai susijęs ir su Energetikos ministerijos tobulinamo  Šilumos ūkio įstatymo naujomis nuostatomis,  kuriose turėtų būti numatytas aiškus prioritetas tvaraus SM3 naudojimo skatinimui.  Biokuro gamintojų  ir tiekėjų nuomone, tai  galima būtų daryti per šilumos supirkimo eilės, nustatytos dabar galiojančio Šilumos ūkio įstatymo nuostatose,  koregavimą – numatyti,  kad,  pavyzdžiui, esant vienodai kainai, pirmenybė būtų  teikiama tiems ūkio subjektams, kurie didžiąja dalimi naudoja SM3 kokybės žaliavą.

Miško kirtimo liekanų aukcionus reikia tobulinti

Asociacija pritaria „Baltpool“ (biokuro birža, veikianti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Danijoje bei per partnerius –  Suomijoje ir Švedijoje) medienos aukcionų organizavimo tobulinimui ir turi pastebėjimų dėl naujų medienos produktų aukcionų sistemoje. Biokuro gamintojų ir tiekėjų nuomone,  į kirtimo liekanų aukcionus reikėtų  įvesti naują produktą  –  kirtimo liekanas stačiu mišku, kurios apimtų,  pavyzdžiui, grioviuose esančias kirtimo liekanas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros linijų apsaugos zonose esančias kirtimo liekanas, žemės, skirtos miškui veisti, sutvarkymo atliekas, krūmus ir pan. Tai leistų Valstybinių miškų urėdijai pasiūlyti pirkėjams, t. y.,  biokuro gamintojams, naują produktą,  kurio paruošimu nuo pat pradžios iki pat pabaigos pasirūpintų patys pirkėjai – biokuro gamintojai. Toks siūlymas taip pat leistų VMU medienos aukcionuose pardavinėti ESO apsaugos zonose susidarančias kirtimo liekanas, kurios šiuo metu, kaip žinia, nėra galimai skiriamos biokuro žaliavai ruošti,  nors potencialas yra milžiniškas.

Didžioji dalis biokuro gamintojų bendradarbiauja su rangovais, ūkininkais,  kurie užsiima medienos ruoša, todėl  tokie  produktai, LITBIOMA  nuomone,  turėtų paklausą tarp aukciono dalyvių. Be to, tai leistų padidinti žaliavos kiekį, nes VMU regioniniams padaliniams (RP) nereikėtų rūpintis tokio produkto paruošimu – tuo užsiimtų patys pirkėjai, o RP  galėtų visą dėmesį skirti kitų ruošai. Tokio produkto kaina kiekviename aukcione turėtų prasidėti nuo 1 euro už kietmetrį, o galutinė kaina susiformuotų atsižvelgiant į paklausą ir konkurenciją.

Asociacijos narių įsitikinimu, dabartinė trumpalaikių aukcionų organizavimo sistema, kai sekančiame medienos aukcione minimali, t. y. mažiausia, medienos kaina prasideda nuo aukščiausios praėjusiame aukcione susiformavusios kainos yra visiškai nelogiška, kadangi ji neatspindi realios medienos vertės, nepagrįstai „pučia“ kainas į viršų, mažina konkurenciją ir pan. Dėl to kiekvienas trumpalaikis medienos aukcionas turėtų prasidėti „iš pradžių“,  t. y. teikiant pasiūlymus pirkti-parduoti žaliavą nuo žemiausios kainos – 1 euro už kietmetrį.

Artėjant šildymo sezonui į pabaigą  reikia prisiminti biokuro gamintojų ir tiekėjų siūlymą, kad medienos (miško kirtimo liekanų)  pusmetiniai aukcionai turėtų būti organizuojami šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiams numatant,  kad šaltasis metų sezonass prasideda einamųjų kalendorinių metų spalio 1 dieną ir baigiasi ateinančių kalendorinių metų balandžio 30 dieną, o šiltasis prasideda einamųjų kalendorinių metų gegužės 1 dieną ir baigiasi einamųjų  kalendorinių metų rugsėjo 30 dieną. Toks siūlymas leistų visiems rinkos dalyviams būti tikresniems dėl besiformuojančių SM3 kainų naujam šildymo sezonui,  būtent kuomet tos žaliavos ir reikia.

Verta pažymėti,  kad visi rinkos dalyviai maksimaliai stengiasi gerinti esamą situaciją, apsirūpinimą biokuru, kas ir lemtų mažiausias šilumos kainas vartotojams.  Rezultatai  priklausys nuo to, ar Aplinkos ir Energetikos ministerijos atitinkamai priims rinkos dalyvių siūlymus.

Rasa Liškauskaitė

Nuotraukos iš lt.wikipedia.org