Atlyginimų žirklės VMU Trakų regioninio padalinio darbuotojus varo į neviltį

Atlyginimų žirklės VMU  Trakų regioninio padalinio darbuotojus varo į neviltį

Vienas iš Valstybinių miškų urėdijos (VMU) reformos tikslų buvo suvienodinti atlyginimus tų pačių pareigybių darbuotojams. Vis dėlto urėdijos Trakų regioniniame padalinyje iki šiol tarp didžiausio ir mažiausio girininko pavaduotojo atlyginimo tėra net  482 eurų skirtumas, tarp girininkų – 290 eurų, medienos meistrų – 275 eurai.

Pagal VMU pateiktus duomenis, Trakų regioniniame padalinyje buhalterio mažiausias ir didžiausias atlyginimas siekia 1470 ir 1563 eurus, eigulio – 936 ir 1170, girininko – 1607 ir 1897, girininko pavaduotojo – 1044 ir 1526, medienos meistro – 1265 ir 1540 eurų.

Vieninga sistema atlyginimus suvienodino ne visur

„Po valstybinių miškų reformos 2018 metais įkūrus Valstybinių miškų urėdiją, nuėjome ilgą kelią nuo pradžios kurdami įmonės veiklos principus, procesus, turėjome centralizuoti medienos ruošos ir prekybos veiklą, suvienyti net 43 skirtingas apskaitos ir darbo užmokesčio apmokėjimo sistemas, pradėti kurti IT sistemas. Įdiegti vieningą darbo užmokesčio sistemą visiems darbuotojams buvo vienas prioritetinių tikslų, kurį pavyko įgyvendinti ir sistemą mes toliau tik tobuliname“, – tvirtino VMU urėdas Valdas Kaubrė.

Pasak jo, iki 2019 m. kovo mėnesio, kol nebuvo įdiegta vieninga VMU darbo užmokesčio mokėjimo sistema, atlyginimai buvo skaičiuojami remiantis 43 darbo užmokesčių sistemos principais: buvo mokami skirtingo dydžio priedai, skyrėsi pastoviojo darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Sujungus urėdijas ypač svarbu buvo sukurti bendrus ir aiškius darbo  apmokėjimo principus, kurie leistų mokėti vienodą darbo užmokestį tokį pat darbą atliekantiems specialistams.

Įdiegus vieningą sistemą buvo suvienodinti tos pačios pareigybės baziniai darbo užmokesčiai, nustatyta kompetencijos individualioji dalis (KID), priklausanti nuo darbuotojo turimos kompetencijos. Be to, atsižvelgiant į regioninio padalinio darbo apimtis, priskirta veiklos individualioji dalis (VID).

„Dvi sudedamosios pastoviojo darbo užmokesčio dalys (KID ir VID)  tos pačios pareigybės  darbuotojams gali skirtis, todėl bendras darbo užmokestis taip pat gali būti skirtingas.

 Vienas iš principų, kuriais vadovavomės diegiant darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą – atlyginimai darbuotojams negali mažėti ir jie nemažėjo. Siekėme, kad mažiau uždirbantiems  atlyginimas didėtų daugiausiai. Atlyginimų kilimas buvo planuojamas iki 20 proc. Nuolat stebime darbo užmokesčio rinką ir kasmet dalyvaujame Korn Ferry tyrime. Siekiame, kad VMU taptų patraukliu darbdaviu ne tik jauniems specialistams, bet ir nepakeičiamu esamiems darbuotojams“, – tvirtina V. Kaubrė.

Klausdavo apie ratus, atsakydavo apie batus

Galbūt VMU ir yra patraukli jauniems specialistams, tačiau ne visi dabartiniai Trakų regioninio padalinio darbuotojai ją įvardija kaip nepakeičiamą. Ne vienas jaučia apmaudą dėl skirtingo  darbo užmokesčio.

Antanas (vardas pakeistas, tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) patikino, jog jam puikiai žinoma, kad darbo užmokestis susideda iš trijų dalių. „KID priklauso nuo stažo, išsilavinimo, galbūt atsižvelgiama į tai, kad turi kokių nors pasiekimų, o VID – nuo darbo apimčių. Viskas būtų lyg ir gerai, logiška, tačiau akivaizdu, kad taip nėra. Darbuotojams, kuriems prieš sujungiant į vieną urėdiją atlyginimai buvo dideli, tokie ir liko. Be to, dar yra kažkoks koeficientas, apie kurį niekas nešneka. Aš negaliu įrodyti, kad taip yra iš tikrųjų, nes matau tik savo lapelį. Tačiau esu girdėjęs, kad girininkų pavaduotojų didžiausias ir mažiausias atlyginimas padalinyje skiriasi trečdaliu, girininkų – šiek tiek mažiau. Mes prašėme profsąjungos, kad raštu paaiškintų tą skirtumą, bet visada sulaukdavome atsakymo, kad darbo užmokestis susideda iš trijų dalių ir vienodas negali būti“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Portalo www.miskininkas.eu duomenimis, yra dvi šios srities atstovus vienijančios profsąjungos, tačiau iš abiejų būdavo sulaukta atsakymo, kurį Antanas apibūdino vaizdžiai: „Mes klausiame apie ratus, o jie atsako apie batus“.

„Jaučiu nuoskaudą, manau, kad atlyginimas turėtų priklausyti nuo išsilavinimo ir kaip tu dirbi, o ne nuo to, kur dirbai prieš tai. Manau, kad Vilniuje administracija gauna atlyginimus nepriklausomai nuo to, iš kur jie atėjo. Galbūt  tik mūsų padalinyje tokie dideli skirtumai, kitur tokių nėra ir kitiems tai neaktualu“, – svarstė pašnekovas.

Antanas teigė suprantąs, kad viską lemia anksčiau gautas atlyginimas, kurio pagal įstatymą sumažinti nebuvo galima. „Tačiau per trejus metus juos buvo galima sulyginti. Kad taip bus padaryta, kalbėjo tiek ankstesnis VMU direktorius Marius Pulkauninkas, tiek buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas, bet taip neatsitiko“,  – teigė specialistas.

Pasigenda ir demokratijos

Kitas pašnekovas Romas (vardas pakeistas, tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) taip pat patvirtino, kad pažadas suvienodinti atlyginimus taip ir liko pažadu. „Nesujungtose urėdijose niekas nesikeitė: darbuotojai liko urėdijos ribose, dirba tą patį darbą ir gauna tą patį atlyginimą. Skirtumai atsirado sujungtose, į kurias žmonės atėjo su savo atlyginimais. Po sujungimo kai kuriose darbų apimtys kartais padidėjo  net dvigubai, o atlyginimai labai skiriasi: gaunantiems mažesnius nedaug padidėjo, koeficientas neatsveria skirtumo. Pažadus dalijo ne tik buvęs VMU direktorius, bet ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Susitikimuose jis tvirtino, kad tiems, kurie įvykdžius reformą turės toliau nei iki tol važinėti į darbą, nuostoliai bus kompensuojami. Vienas kolega išėjo iš darbo, nes tiek, kiek atlyginimą padidino, tokią sumą jis išleisdavo kelionei į darbą“, – aiškino Romas.

Jis taip pat užsiminė apie koeficientą, kuris, jo žodžiais – mistinis.  Net dalis VID yra „iš lempos“, tik dalis – pagrįsta, nes vienas darbuotojas per metus sukaupia daugiau patirties nei kitas per trejus, tas pats ir dėl išsilavinimo.

„Buvo ir geresnių, ir blogesnių urėdijų, geresnių ir blogesnių vadovų, tačiau iki reformos buvo demokratija, galėjai išsakyti savo nuomonę. Dabar demokratija dingo“, – teigė pašnekovas.

Parengė kreipimąsi

Diana Raitelaitienė,  Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė sakė, kad šiuo metu ji nėra gavusi nusiskundimų dėl nevienodo darbo užmokesčio. „Yra dar viena profsąjunga, galbūt jos pirmininkui buvo adresuotas šis klausimas“, – patikslino ji.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys patvirtino, kad išties sulaukė keleto nusiskundimų.

„Mes atstovaujame Trakų regioniniam padaliniui, esame gavę nusiskundimų, į juos gilinamės. Suprantame, kad darbo užmokesčio skirtumai padalinyje tarp tų pačių pareigybių yra galimi, nes atlyginimai prieš sujungiant buvo skirtingi. Tačiau buvo pažadėta, kad darbo užmokestis bus suvienodintas, klausimas, kokiu spartumu ir iki kada tai bus padaryta – tebėra aktualus. Finansai visuomet jautrus dalykas, stengsimės padėti žmonėms, kurie jaučiasi nuskriausti. Rengiame kreipimąsi į VMU vadovus dėl  šio ir kitų klausimų, deja, šiemet jo išsiųsti, matyt, jau nespėsime“, – teigė profsąjungos vadovas.

Pasak, V. Laukio, judesys siekiant suvienodinti atlyginimus tame pačiame padalinyje vienodoms pareigybėms turėjo būti didesnis. „Gal tų galimybių ir nėra daug. Mus, kaip profsąjungą, džiugina, kad nebuvo nueita kitu keliu – siekiant išlyginti skirtumą nemažintas užmokestis tiems, kurie gauna didesnį. Tai būtų buvusi ne pati geriausia išeitis, nes žmonės būtų dar labiau supriešinti“, – akcentavo LAASDPS pirmininkas.

„Suvienodinti darbuotojų, atliekančių tokius pat darbus toje pačioje įmonėje ir gaunančių tokius pačius rezultatus, atlyginimus buvo vienas iš reformos tikslų. Kol kas nesu gavęs signalų, kad yra kitaip. Į svečius susipažinti yra pasiprašiusi viena profsąjunga, manau, kad aptarsime visus rūpimus reikalus – tiek dėl atlyginimų, tiek  kitų dalykų“, – patikino naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Augustė Teiberytė