Atsigręžta į  medžius

birželio 14, 2018
Lietuvos zoologijos sodas švenčia 80-čio jubiliejų
birželio 11, 2018
Tarptautinis Anykščių miško festivalis
birželio 18, 2018

 

Sujudusi visuomenė vis garsiau kalba apie beatodairiškai kertamus miestų ir gyvenviečių medžius gatvėse, parkuose bei prie gyvenamųjų namų. Visuotinai kilęs nepasitenkinimas pasiekė ir Aplinkos ministeriją. Ji taip pat pradėjo antrinti apie nevaldomą procesą, kai Susisiekimo ministerija ar savivaldybės, įgyvendindamos savo  projektus, iškerta ištisus plotus gražiai žaliuojančių sveikų medžių ar alėjų. Pagaliau buvo atnaujintas ilgai derintas teisės aktas dėl saugotinų medžių.

Vyriausybė  nutarimu  patikslino kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Šiuo teisės aktu, kuris įsigalios nuo 2018 m. liepos 1 d., pakoreguota, kokie želdiniai dėl atitinkamų parametrų, ekologinės ar estetinės vertės yra svarbūs visuomenei bei vietos bendruomenėms ir kuriems kirsti ar genėti būtinas savivaldybės leidimas. Sprendimai dėl saugotinų medžių kirtimo, jų genėjimo ar želdynų pertvarkymo turės būti priimami kolegialiai, dalyvaujant savivaldybių specialistams, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir visuomenės atstovams.

Saugotini medžiai – ir privačiose namų valdose

Gedimino kalno nuplikinimas, Lukiškių aikštės pertvarka pašalinant didelį skaičių liepų, medžių iškirtimas Kauno gatvėse  – tai atvejai, kurie perpildė visuomenės kantrybės taurę ir paskatino žmonių protestus.  Akcijos dėl Lukiškių aikštės liepų, Kaune plačiai nuskambėjęs advokato Sauliaus Dambrausko pasipriešinimas dėl kertamų sveikų medžių šiek tiek suaktyvino ir Aplinkos ministerijos norą stabdyti masišką bei nemotyvuotą jų naikinimą. Nors šios ministerijos kompetencija būtent ir yra užtikrinti želdynų apsaugą, tačiau iki šiol nebuvo atnaujintas Želdynų įstatymas, o teisės aktas „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ rengiamas keletą metų.

Tad ką šis Vyriausybės patvirtintas naujas dokumentas duos visuomenei, kaip jis bus kontroliuojamas aplinkosaugos specialistų, pagaliau ar bus nustota beatodairiškai  mojuoti kirviais?

Teisės akte saugotinais medžiais skelbiami didesnio skersmens medžiai ir privačiuose sklypuose bei kaimo teritorijose. Pagal patikslintus kriterijus sugriežtėjo medžių kirtimo reglamentavimas namų valdose, bet tik senesnių, storesnių nei 30 cm, t. y. ankstesnės kartos sodintų ir didesnę ekologinę, socialinę ar estetinę vertę turinčių želdinių.

Vyriausybė aiškina, kad nauja tvarka siekiama surasti balansą tarp privataus sklypo savininko ir viešojo intereso, be to, sklypų savininkams paliekamas ilgesnis laikotarpis apsispręsti, kuriuos želdinius pripažinti saugotinais, o kuriuos pašalinti. Vis dėlto naujame teisės akte,  skirtingai nei buvusiame, saugotinais pripažįstami ir privačioje namų valdoje esantys atitinkami želdiniai, o jų savininkai, norėdami tvarkyti medžius, turės gauti leidimą bei norėdami iškirsti – sumokėti atkuriamąją vertę.

Teisės akte invaziniai medžiai ir krūmai pripažinti nesaugotinais ir juos bus galima tvarkyti savo nuožiūra. Leidimo nereikia ir  šalinant nudžiūvusius, apdegusius, nulaužtus ar ant pastatų, inžinerinių statinių nuvirtusius, energetikos objektų teritorijose esančius medžius.

Ką saugosime vandens telkinių pakrantėse?

Teisės akte asmeniškai aš pasigedau aiškesnio reglamentavimo dėl vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje augančių medžių.  Net  4 pozicijose dėstoma, kokie pakrantės medžiai  saugotini išvardijant konkrečias skirtingų skersmenų medžių rūšis. Manau, kad juos buvo galima suskirstyti į kietuosius, minkštuosius lapuočius ir spygliuočius medžius bei pasirinkti bendrą skersmenį visoms rūšims. Aplinkos ministerijos aiškinamajame rašte labai išsamiai paaiškinta, kad 20 cm skersmens medžiai jau yra apie 20-30 metų amžiaus ir yra tapę svarbiu vizualiniu akcentu kraštovaizdyje, bet per daug dideli, kad juos saugiai būtų galima persodinti ir jie prigytų. Šie kriterijai ir galėtų būti pagrindas nustatant, kada medis tampa saugotinu. Taip pat nelabai suprantama, kodėl  beržai ir gluosniai saugotinais tampa tik 30 cm skersmens. Kuo jie prastesni už juodalksnius, miškines obelis ar kriaušes, kurie saugotini jau nuo 20 cm skersmens?  Medžių rūšių išvardijimas ir nurodyti skirtingi medžio kamieno skersmens dydžiai, nuo kurių jie tampa saugotinais, itin apsunkina kriterijų nustatymą bei praktinį akto taikymą.

Nustatant kriterijus saugotiniems medžiams nėra paminėti kapinių teritorijose augantys medžiai. Dėl kapinių viešumoje dažnai diskutuojama, kai jose beatodairiškai iškertami brandūs medžiai, kurie kapinėms suteikia  sakralumo ir yra išskirtinė jų dalis.  Besivaikydami nežinia kieno primestų įžvalgų, kad ir piliakalniai, ir kapinės turi būti be medžių, dažnai sunaikiname tai, kas gražiausia.

Nuolaidos Susisiekimo ministerijai

Teisės akte liko ir daug kartų kritikuota nuostata, kad medžio skersmuo nustatomas ne bet kaip, o tik 1,3 m aukštyje. Aplinkosaugos specialistų nuomone, kol kas nėra metodikos, kaip tokiame aukštyje apskaičiuoti medžio skersmenį,  jei medis nukirstas ir liko vien kelmas. Miškininkų naudojama metodika atskiriems medžiams netinka, o metodikos apskaičiuoti skersmenį 1,3 m aukštyje saugotiniems medžiams kol kas nėra. Tokiais atvejais, kai skundas atsiduria teisme ir kai teisėjas paprašo pagrįsti, kokiu metodu naudotasi nustatant, ar buvo nukirstas saugotinas medis, aplinkos apsaugos inspektoriai ne visada tai gali įrodyti.  Taip pralaimima ne viena byla.

Teisės akto derinimo procese sau išskirtines sąlygas išsiderėjo ir Susisiekimo ministerija. Iki šiol tvarkant jai priklausančius kelius, visus darbams trukdančius medžius buvo galima iškirsti pagal jos nuožiūrą. Dabar pakelės ar kelio zonoje esantys medžiai nuo 20-30 cm skersmens bus saugotini ir  norint juos tvarkyti reikės gauti atitinkamos savivaldybės leidimą. Tai turėtų pristabdyti ir nepateisinamą senųjų medžių alėjų naikinimą.

Derinant teisės aktą dėl saugotinų medžių Susisiekimo ministerijos specialistai aršiai gynė savo pozicijas tvarkyti pakelių želdinius taip, kaip tai darė ilgą laiką. Dėl to Aplinkos ministerija pažadėjo,  jog kituose teisės aktuose bus numatyta, kad Susisiekimo ministerijai nereikės į savivaldybių specialiąją  aplinkos apsaugos rėmimo sąskaitą  sumokėti kompensacijos už iškirstus saugotinus  medžius. Bus apsiribota tik tuo,  kad pakelių saugotinų medžių tvarkymui  iš savivaldybės reikės gauti leidimą.

Teisės aktas – tik proceso pradžia

Vargu, ar galima tikėtis, kad naujai nustatyti saugotinų medžių kriterijai visiškai apsaugos gatvių, parkų, skverų želdinius nuo naikinimo. Juk leidimus dėl jų kirtimo išduos savivaldybės. Būtent savivaldybių kompetencijoje  nuspręsti,  kurie želdiniai yra vertingi arba „įsipaišo“  į rengiamus projektus,  o kurie  – ne.

Šiemet į mane kreipėsi Vilniaus miesto Pilaitės bendruomenė dėl miško laukymėje 5 ha plote iškirstų saugotinų medžių. Vos prieš keletą metų Vyriausybei patikėjimo teise savivaldai perdavus miestų teritorijose esančius miškus, Pilaitės miške esanti laukymė, t. y. miško paskirties žemė,  kaip mat Miškų kadastre virto  kitos paskirties žeme. Savivaldybė, naudodamasi minėta teise, išdavė leidimą iškirsti medžius visame plote  ir jokio viešo aptarimo su gyventojais nesurengė.  Kaip teigia advokatas S. Dambrauskas, įstatymų bei kitų teisės aktų lyg ir pakanka,  tačiau nėra institucijų, kurios užtikrintų reikiamą kontrolę.

Želdynai  – ne ta sritis, dėl kurios vyktų dažnas aiškinimasis tarp politikų. Tačiau į ką pavirstų mūsų gyvenimas,  jei jų nebūtų. Želdynai ne tik teikia estetinį pasigėrėjimą, vėsina mus karštą dieną, teikia poilsį, bet ir valo orą, užtikrina mus supančios aplinkos bioįvairovę.  Laikui bėgant jie prisitaikė ir prie agresyvėjančios aplinkos, ir prie asfalto, išgyveno užkloti plytelėmis ar nuvažinėti. Gaila, kad daugeliu atvejų žaliesiems draugams nepavyksta atsilaikyti prieš pinigus – Europos Sąjungos skiriamas lėšas infrastruktūrai ir yra sunaikinami, nors galėtų mus džiuginti dar daugelį metų. Viliuosi, kad Vyriausybės patvirtintas teisės aktas dėl saugotinų medžių yra tik proceso pradžia, kuomet jie bus vertinami ir jų svarba matuojama ne pagal aikščių tvarkymo, naujų kvartalų statybų ar kelių tiesimo projektus, o pagal reikšmę kraštovaizdžiui, kultūros paveldui, bendruomenės istorijai ir žmogui.

Seimo narys Kęstutis Bacvinka

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin