Audra “Laura“ išvertė daugiau nei 100 tūkst. kietmetrių medienos, miškininkai tvarko vėjovartas

Prasidėjo laukinių paukščių tuoktuvės
19 kovo, 2020
Miško gėrybės botaniko akimis
19 kovo, 2020

Audra “Laura“ išvertė daugiau nei 100 tūkst.  kietmetrių medienos,  miškininkai tvarko vėjovartas

Valstybinių miškų urėdija (VMU) įvertino praėjusią savaitę praūžusios audros „Laura“ padarinius valstybiniuose miškuose – skaičiuojama, kad iš viso išversta arba išlaužyta daugiau nei 100 tūkst. kubinių metrų medienos. Labiausiai uraganinis vėjas niokojo miškus Kretingoje, Šilutėje, Panevėžyje, Raseiniuose ir Ukmergėje. Miškininkai šalina medžius nuo kelių bei tvarko vėjovartas.

Išverstos medienos kiekis tikrai didelis  – 100 tūkst. kietmetrių prilygsta 4 tūkst. pilnai prikrautų miškovežių. Plynai vėjas išvartė maždaug 45 futbolo stadionų dydžio miško masyvus, be to,   audra išvertė daug medžių, kurie galėjo dar ilgai augti.

„Mūsų žmonės jau nuo praėjusios savaitės dirba miškuose, pirmiausiai atlaisvindami medžiais užverstus kelius. Dabar vyksta  vėjovartų tvarkymas, bet darbus apsunkina tai, kad daugiausia vėjovartų ir vėjolaužų yra sunkiai prieinamose ar  drėgnesnėse vietose. Visus  tvarkymo darbus stengsimės atlikti kuo greičiau“, – tikina VMU direktorius Valdas Kaubrė.

Labiausiai Lietuvoje nukentėjo medžiai su paviršine šaknų sistema, ypač  eglės, taip pat medžiai su tankia ir masyvia laja, daugiausia jų išversta drėgnesnėse vietose, šalia proskynų, elektros linijų. Uraganiniam vėjui medžius išversti lengviau, kai nėra įšalo ir dirvožemis minkštas.

VMU Kretingos regioninio padalinio teritorijoje daugiausia miškų pažeista Mikoliškių ir Darbėnų girininkijose, kur vyrauja eglynai ir pušynai,  Panevėžio padalinyje daugiausia nukentėjo eglynai.

Mažiausiai audra žalos padarė pajūrio ir Kuršių nerijos pušynams,  nes čia augantys medžiai  prisitaikę  prie  stipresnių vėjų, susiformavusi stipresnė jų šaknų sistema. Tačiau audra nusiaubė  paplūdimius, kopagūbrį, dėl to ateityje suintensyvės pajūrio miškų užpustymas smėliu.

Privačių miškų savininkai  taip pat raginami  sutvarkyti vėjovartas ir vėjolaužas savo miškuose, nuo kelių patraukti užvirtusius medžius.

Primename, kad 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m  medienos. Vėjavartos likviduotos  miškų urėdijų jėgomis. Tiesa,  po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.

2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m.  medienos (apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Ypač nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių. Tuomet uraganas stipriai nuniokojo  ir Švedijos, Latvijos, Vokietijos, Austrijos miškus, dėl to  urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Nepaisant sunkumų,  jie likviduoti ir pas mus.

2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos  – Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų.  Labiausiai nukentėjusios urėdijos pagelbėti pasitelkė medienos ruošos rangovus bei kitas urėdijas  – padariniai buvo likviduoti per pusmetį.

Parengta pagal VMU inf.