Aukšti valstybės pareigūnai apžiūrėjo Punios šilo žievėgraužio užpultus medynus

Žalvarnis – paukštis, įsikuriantis buvosiose miško gaisravietėse
13 birželio, 2020
Mitai apie Kuršių nerijos miškus (Pabaiga)
16 birželio, 2020

Aukšti valstybės pareigūnai  apžiūrėjo Punios šilo žievėgraužio užpultus medynus

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslav Neverovič, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė ir kitų tarnybų atstovai, miškininkai bei aplinkosaugininkai penktadienį  lankėsi Punios šile, kur apžiūrėjo  kenkėjų apniktus spygliuočių medynus ir kaip laikomasi miško sanitarinės apsaugos reikalavimų. Žievėgraužis tipografas Punios šile sparčiai plinta,  jau yra užpuolęs net 300 medžių,  jo židiniai išsidėstę didžiojoje Punios šilo dalyje. Didžioji dalis užpultų medžių – vėjovartos ir vėjolaužos.

Specialistai Punios šile apžiūrėjo kelias vietas, kuriose aptiktas kenkėjas, keliantis grėsmę aplinkiniams sveikiems spygliuočių medynams, taip pat įvertino medynus,  kuriuose pernai atlikti plyni sanitariniai kirtimai iškertant tik šviežiai užpultas egles bei kur laiku užkirtus kelią kenkėjo plitimui pavyko apsaugoti šalia augančius sveikus medžius. Jie taip pat apžiūrėjo žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamas specialias šių kenkėjų gaudykles, kurios leidžia prognozuoti jų gausą.

„Pažeistų medžių gausa ir plitimo mastai tikrai kelia susirūpinimą. Ypatingas iššūkis laukia ir aplink esančių privačių miškų savininkų, nes kenkėjas gali plisti toliau. Todėl specialistai turi imtis priemonių, kad  plitimą sustabdytų – savalaikė reakcija geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos. Vis dėlto svarbu rasti balansą, išgirsti mokslininkų ir specialistų įžvalgas bei rekomendacijas. Apžiūrėjęs Punios šilą galiu pasakyti, kad esu šalininkas, jog ši vieta būtų atvira visuomenei ir žmonės patys įvertintų klimato kaitos poveikį miškui bei prisidėtų prie jos medynų išsaugojimo“, – pažymėjo aplinkos ministras K. Mažeika.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo Alberto Stanislovaičio, pagal galiojančius teisės aktus II grupės miškuose kenkėjų pažeistus medynus kirsti yra privaloma.

„Džiaugiamės, kad mūsų diskusija persikėlė į patį Punios šilą, nes miškininkai šiuo metu yra atsidūrę gana dviprasmiškoje padėtyje: viena vertus taisyklės įpareigoja kenkėjų pažeistus medžius nukirsti, o kai kurių  gamtosaugininkų pozicija – net reikalauja pažeistus medžius palikti“, – teigė VMU direktorius Valdas Kaubrė.

Pasak jo, pavasarį, kai temperatūra tampa tinkama liemenų kenkėjams skraidyti, jie sparčiai išplinta aplink žiemojimo vietas ir gali apnikti naujus medynus. Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus vėjovartų ir vėjolaužų, žievėgraužio tipografo židiniai plečiasi nuo apniktų eglių ant sveikų. Tai reiškia – kitąmet bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių. Žievėgraužio tipografo apnikti medžiai paprastai išgyvena tik vienerius metus.

PasakValstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Zolubo, žievėgraužis tipografas iš esmės yra eglių kenkėjas, tačiau dėl didelės gausos Punios šile užpuolė ir pušis, kas yra neįprasta.

Kenkėjų plitimui įtakos turėjo palankios šių metų oro sąlygos – šilta žiema bei nusekę gruntiniai vandenys. Paprastai žiemą nemaža kenkėjų dalis žūsta, ypač kai sulaukiama šalčių be gilaus sniego. Tačiau šiemet dėl palankių sąlygų  jų skaičius žiemojimo vietose mažėjo neženkliai, tad  prognozuojama staigi ir didelė kenkėjų invazija. Žievėgraužis tipografas dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjovartas ir vėjolaužas.

Valstybinių miškų miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku užtikrintų  sanitarinės apsaugos taisyklių laikymąsi ir užkirstų kelią masiniam medžių kenkėjų plitimui. Vienintelis būdas sunaikinti žievėgraužį tipografą – iškirsti pažeistus medžius ir išvežti juos iš miško.

Lietuvoje fiksuojamos dvi šio kenkėjo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur po to deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, dėl to  jis tuose kraštuose padaro žymiai daugiau žalos. Jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos galima tikėtis ir Lietuvoje. Didžiojoje dalyje Europos jau dabar prognozuojamas masinis žievėgraužių kenkėjų plitimas.

Be minėtų pareigūnų, Punios šile šįkart lankėsi keliasdešimt specialistų: Valstybinės miškų tarnybos vadovas Karolis Mickevičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros vedėjas dr. Vidmantas Verbyla, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas Stasys Karazija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virgilijus Mikšys bei kiti.

Punios šilo botaninis zoologinis draustinis, apjuostas Nemuno, užima 2740 ha plotą. Visas miškas priklauso Natura 2000 teritorijai, yra vertingas retųjų rūšių gausa ir didele biologine įvairove.

Parengta pagal VMU inf.