Ąžuolai Kudirkos Naumiestyje įamžina Lietuvos prezidentus

Ąžuolai Kudirkos Naumiestyje įamžina Lietuvos prezidentus

Kokiais laikas gimė graži tradicija reikšmingas datas, įvykius ar žmones įamžinti pasodinant ąžuoliuką, klausimas retorinis. Kaip bebūtų atėjusi ši tradicija, ji byloja apie mūsų protėvių meilę savo kraštui, žemei, gamtai ir norą palikti tvirtą atminimo ženklą būsimoms kartoms. Koks jis gyvas ir prasmingas, puikiai galime įsitikinti pasižvalgę po Kudirkos Naumiestį.

Žymi paminklo atidengimą ir miesto vardą

Kudirkos Naumiestyje, prie pat skulptoriaus Vinco Grybo paminklo Lietuvos himno autoriui, lietuvybės puoselėtojui Vincui Kudirkai, akis pamalonina stiprus, išvaizdus ąžuolas. Akivaizdu, kad jis dar nesenas, tačiau labai tvirtas ir išlakus – aukštai viršūnę iškėlęs, į šonus išsikerojęs. Prie jo užrašas skelbia, kad jį 1934 m.  pasodino Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

To meto spauda rašė, kad 1934 m. birželio 10 dieną Naumiestyje nuo pat ankstyvo ryto rinkosi organizacijos su savo vėliavomis, būrėsi minios raitųjų ir pėsčiųjų. Į miestą plūdo sausakimši autobusai žmonių, sunkvežimiai – studentų ir ekskursantų. Atvyko ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, lydimas ministrų, viceministrų, kitų aukštų valstybės pareigūnų, karininkų.

Pirmasis kalbėjo Naumiesčio burmistras Z. Skirgaila. Jis priminė V. Kudirkos darbus, o baigdamas kreipėsi į prezidentą A. Smetoną ir vyskupą Mečislovą Reinį: „Turėdamas mūsų miesto, Šakių apskrities tarybos ir plačios visuomenės pritarimą, drįstu visų vardu kreiptis į Jus, mūsų Tautos mylimas Vade,  ir prašyti įamžinimui Didžiojo Varpininko vardo suteikti mūsų miesteliui Kudirkos Naumiesčio vardą ir atidengti šį paminklą, o Jus, Ekscelencija Ganytojau, jį pašventinti.“

Po Lietuvos prezidento kalbos paminklas buvo atidengtas ir pašventintas. Po to vyko paradas…Smetona tą šventinę dieną pasakė net tris kalbas ir pasodino ąžuoliuką. Jis tapo ypač pastebimu, gražiu ir neginčijamu tų įvykių simboliu – iš nedidelio sodinuko per nepilną šimtmetį išbujojo į galingą, už paminklą daug aukštesnį galiūną. Žvelgiant į jį ir kitus aikštės medžius  galima puikiai įsivaizduoti, kaip stiebiasi gerai prižiūrimi medžiai.

Istorinės peripetijos prie ąžuolo

Šiam ąžuoliukui teko matyti įvairių istorijos peripetijų, tačiau ant pjedestalo iškalti V. Kudirkos  Tautinės giesmės posmai išliko nesunaikinti, nors patį paminklą, anot vietinių gyventojų, kelis kartus buvo planuota nugriauti.

„Nei karo, nei pokario metais, sovietmečiu, kai buvo tautinių, nepriklausomybės laikus liudijančių paminklų naikinimo vajus, V. Kudirkos paminklas nebuvo apleistas ir nenukentėjo. Kelis kartus buvo bandoma jį nugriauti. Baigiantis Antrajam Pasauliniam karui rusai surinko visus apylinkėje žuvusius karius ir palaidojo abipus V. Kudirkos paminklo, o priešais jį pastatė obeliską. Tokio pat dydžio,  kaip V. Kudirkos paminklas. 1947 m. pirmąkart mėginta nugriauti V. Kudirkos paminklą. Bet  artėjo rinkimai, tuometinis komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus,  kilęs iš šio  krašto, Būblelių kaimo Šakių r.,  buvo atvykęs, jis patarė  neskubėti to daryti.  1948 m. prie paminklo buvo atvairuotas ir traktorius „Stalinec“, bet  neatsirado žmonių, kurie būtų drįsę paminklą versti. Taip jis ir liko stovėti, o po mėnesio buvo įtrauktas į saugomų paminklų sąrašą. Ir tuometinis  sovietinės Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis kažkaip tam padėjo“, – pasakoja Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė.

Kalba apie ąžuolus aikštėje užsimezgė pastebėjus, kad 1934 m. istorinėje nuotraukoje prie paminklo žymiajam varpininkui V. Kudirkai – tuščia erdvė, o dabar jį supa gražus parkas…

Parke – dar dviejų prezidentų ąžuolai

„Šiame parke auga dar dviejų Lietuvos prezidentų sodinti ąžuolai“, – pastebėjo Vinco Kudirkos muziejaus vedėja, sutikusi www.miskininkas.eu tinklalapio žurnalistes palydėti iki jų. Netoli  gatvės priešais biblioteką stiebiasi nedidelis ąžuoliukas, prie kurio įrašas akmenyje skelbia, kad jį 2009 m. pasodino Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas. Pasak I. Zinkevičienės, tai vyko gana tyliai, be jokių iškilmių.

2014 m. kovo 10 d. ąžuoliuką netoli paminklo Lietuvos himno autoriui pasodino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tądien ji lankėsi Kudirkos Naumiestyje, bendravo su Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomene, abiturientams vedė  pilietiškumo pamoką. Prezidentė padėjo gėlių prie V. Kudirkos paminklo, aikštėje pasodino ąžuoliuką, pakalbėjo su žmonėmis. Šis faktas gyvas miestelio žmonių atmintyje, o prie ąžuoliuko dar nėra jokio tai patvirtinančio užrašo. Tikėtina, jis atsiras.

Prezidento Valdo Adamkaus ąžuolas

Kudirkos Naumiestyje, kiek atokiau nuo V. Kudirkos aikštės, stiebiasi ir 1998 m. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus pasodintas ąžuolas. Medis šaknis įleido  Kybartų gatvės pradžioje, prie UAB „Šaka“. 1998 m.  tai buvo gana plačiai nušviestas renginys – jame prezidento žmona Alma Adamkienė žiniasklaidos atstovus vaišino pačios virtais cepelinais.

„Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas mūsų mieste ąžuolo nepasodino, bet paliko kitų pėdsakų.  Jis 1993 m. įmūrijo kapsulę į statomo V. Kudirkos muziejaus pamatus, o 1998 m. gruodžio 5 dieną dalyvavo muziejaus atidaryme, vėliau – ir jo penkmečio minėjime“ “, – tęsė Vinco Kudirkos muziejaus vedėja.

Ji didžiuojasi, kad  muziejaus kieme žaliuoja ir poeto Justino Marcinkevičiaus ąžuolas. Poetas 2001 m. rudenį buvo pakviestas į susitikimą Kudirkos Naumiestyje, o atvykęs muziejaus kiemelyje pasodino  ąžuoliuką. 2011 m.,  jau po poeto mirties, į Kudirkos Naumiestį buvo atvykusi ir muziejuje lankėsi poeto žmona Genovaitė.

Medžių atmintis

„Kudirkos Naumiestyje yra buvę visi Lietuvos prezidentai, išskyrus Aleksandrą Stulginskį“, – didžiuodamasi pastebėjo V. Kudirkos muziejaus vedėja.

Mieste Lietuvos prezidentų  pasodinti medžiai dar jauni ir nėra gamtos paveldo objektai, bet jie jau tapo ir liks mūsų valstybės istorijos ir kultūros simboliais, kuriuos privalome puoselėti ir saugoti. Ąžuolai auga lėtai, į aukštį stiebiasi 150 – 200  metų, į storį – visą amžių, net 500– 1000 metų, pasitaiko ir dar vyresnių.

Daiva Červokienė

Istorinė nuotrauka: V. Kudirkos paminklas 1934 m.

Daivos Červokienės nuotraukose:  V.Kudirkos  paminklas šiandien – už jo A. Smetonos sodintas ąžuolas; V. Kudirkos muziejaus vedėja  Irena Zinkevičienė prie poeto Justino Marcinkevičiaus pasodinto ąžuolo.