Baltakamieniai beržai

gegužės 23, 2018
LMS prezidentas dr. M. Kavaliauskas: “Reikia harmonizuoti darbą viduje naujomis sąlygomis”
gegužės 22, 2018
„Plieno bebrai“ ąžuolo rąstus verčia skulptūromis
gegužės 25, 2018

Beržai – viena dažniausių vietinių Lietuvos medžių rūšių, labai vaistingi ir įvairiai naudojami augalai. Lietuvoje natūraliai paplitusios keturios beržų rūšys: karpotasis (Betula pendula), plaukuotasis (Betula pubescens), liekninis (Betula humilis) ir keržas keružis (Betula nana), beje, dvi paskutinės yra retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Vaistams naudojami karpotasis  ir  plaukuotasis beržai.

Auga išskirtinai greitai

Beržai yra vieni iš greičiausiai augančių medžių, intensyviausiai aukštyn jie stiebiasi būdami 20–30 metų amžiaus, o po 50–60 metų augimo tempas sulėtėja. Paprastai tai 15–25 metrų aukščio medžiai. Beržynai Lietuvoje užima 375, 2 tūkstančius hektarų, apie penktadalį visų medynų ploto.

Daugiausia beržynų yra Vidurio žemumos šiaurėje ir šalies šiaurrytinėje dalyje: Pakruojo miškų urėdijų miškuose – 39, 6 proc., Kėdainių – 37, 6 proc., Panevėžio –  37, 1 proc.

Beržai – vieni atspariausių ligoms ir kenkėjams medžiai, šviesamėgiai, lengvai atpažįstami iš balto liemens. Tačiau balti jie būna ne visada: jaunučių beržų tošis dažnai turi rusvą atspalvį, o senų žievė patamsėja, sukietėja ir sueižėja.

Gyvena beržai neilgai, iki 150 metų. Jų mediena yra stipri, be branduolio, legvai poliruojama, todėl naudojama baldams, fanerai, sportiniam inventoriui gaminti. Iš beržų tošies daromos plūdės tinklams, varomas degutas. Kaimo žmonės vertina beržines malkas, nes jos ilgai išlaiko šilumą, iš beržų šakų rišamos šluotos ir vantos. Seniau buvo naudojami iš beržų tošies padaryti indai. Esą gerai tokius indus uždengus, į vidų nepatenka nei vanduo, nei oras.

Senovės lietuviai beržus, kaip ir kitus anksti pavasarį atbundančius medžius, labai gerbė. Todėl anksti išsprogusios beržų šakelės šventintos ir tebešventinamos Verbų sekmadienį kartu su kadagių ir žilvičių, jų prisilietimas esą gali apsaugoti nuo įvairių negandų; per Sekmines beržų šakelėmis buvo apkaišomi namai ir kiemas, jomis puoštos ir karvių galvos. Šeimininkės už karvių apvainikavimą atsilygindavo piemenėliams kiaušiniais, sviestu, sūriu, pyragu.

Sula – pavasario skonis

Mūsų proseneliai mėgdavo sakyti, kad nepajusi pavasario, nepaskanavęs beržų ar klevų sulos. Kaip uogų vasarą reikia iki soties prisivalgyti, taip ir sulos būtina kuo daugiau šviežios gerti.

Atitirpus įšalui, beržai ima siurbti dirvos syvus ir pradeda tekėti sula. Žmonės mėgsta beržų ir klevų sulą dėl jos skonio ir kūną gaivinančių savybių. Suloje yra iki 2,5 proc. gliukozės ir fruktozės, obuolių rūgščių, vitaminų C, PP bei ištirpusių, labai lengvai pasisavinamų mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies ir kt.) ir aktyvių gamtinių junginių, skatinančių augimą.

Beržų sula valo, stiprina ir gaivina organizmą, teikia energijos, maitina ląsteles organinėmis mineralinėmis druskomis, rūgštimis ir kitomis vertingomis medžiagomis. Jos patartina vartoti sergantiesiems reumatu, artritu, inkstų ligomis, ištikus infarktui ir insultui, siekiant tirpdyti druskų nuosėdas bei sklerozei gydyti. Sula, tik vartoti jos reikia saikingai, tinka ir sergantiesiems cukriniu diabetu.

Vaistinės savybės

Vaistams dažniausiai naudojami beržų pumpurai ir lapai, iš jų paruošti preparatai skatina tulžies ir šlapimo skyrimąsi, gerina kraujotaką, jais gydoma lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, reumatas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, aterosklerozė. Beržų preparatai naudojami kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė, todėl tinka sergant ir kvėpavimo takų ligomis – laringitu, bronchitu, tracheitu.

Beržų pumpurus patariama rinkti su visomis šakelėmis ir surišus padžiauti pavėsyje atvirame ore arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti pumpurai nubraukiami ar nukuliami, tada perrenkami, kad nebūtų jokių priemaišų.

Beržų lapai renkami gegužės mėnesį iki Sekminių ir džiovinami. Jie – puiki priemonė nuo druskų susidarymo organizme. Jų preparatai taip pat gydo avitaminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Beržų lapuose gausu rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C bei kvapiųjų medžiagų – fitoncidų, naikinančių daugelį ligas sukeliančių bakterijų ir virusų.

Beržų pumpurų ir lapų nuoviru galima skalauti galvą – jis dezinfekuoja odą, naikina pleiskanas ir stiprina plaukų šaknis.

Vonios ir vantos

Liaudies medicinoje plačiai naudojamos beržų lapų vonios (voniai reikia 100–150 g lapų) sergant radikulitu, podagra, artritu, alerginiu dermatitu ir kitomis ligomis. Daromos ir sausos beržo lapų vonios, kurios gali būti bendrosios, sėdimosios ir skirtos kojoms.

Pasak pirtininkų, beržinės vantos – klasikinės, nepakeičiamas pirties atributas, geresnio masažo nė nesugalvosi: daug negalavimų „išplaka“, sąnarių skausmus nuima. Šios vantos padeda nuo šimtų ligų, žvalina, ramina depresiją, peršalimo, nervų, odos ligas, atpalaiduoja raumenis ir slopina jų skausmus, padeda sveikti, tinka kosmetikos tikslais. Puikiai tinka ne tik vanoti, bet ir masažuoti, glostyti, trinti, valyti odą. Beržų vanta prie pagalvės – puiki priemonė nuo nemigos. Sergant reumatu, radikulitu ir kitokiems skausmams malšinti labai tinka baržų vantos, į kurias įmaišyta šviežių dilgėlių šakelių.

Beržų pumpurų antpilas

 

  1. Valgomąjį šaukštą džiovintų beržų pumpurų užpilkite stikline verdančio vandens ir, įstatę indą į vandens vonelę, kaitinkite 15 minučių. Atvėsintą antpilą nukoškite. Gerkite jo 3 kartus per dieną prieš valgį.
  2. Galima pasigaminti ir tokio antpilo: valgomąjį šaukštą beržų pumpurų užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite apie 20 minučių ir leiskite atvėsti. Nukošę  gerkite po trečdalį stiklinės 3–4 kartus per dieną.
  3. Liaudies medicinoje kaip vaistas dažnai vartojami beržo pumpurai, užpilti degtine. Apie 100 g beržų pumpurų užpilkite puse litro degtinės ir, palaikę tamsioje vietoje dvi savaites, turėsite vaistą nuo skrandžio ir kasos veiklos sutrikimų. Po arbatinį šaukštelį antpilo užsigerdami puse stiklinės vandens gerkite 3 kartus per dieną prieš valgį.

Šviežių lapelių antpilas

Vieną valgomąjį šaukštą šviežių beržų lapelių užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30 minučių pritraukti. Nukoškite ir gerkite kaip arbatą su medumi.

Džiovintų lapų antpilas

Valgomąjį šaukštą džiovintų lapų užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikykite 30–40 minučių pritraukti. Nukošę gerkite šiltą arba šaltą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Plačiau – Daivos Červokienės knygoje „Kaip gydo medžiai“.

Ją galima įsigyti iš autorės susisiekus epaštu daiva.cervokiene@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin