Baltijos šalių miškininkystės meistriškumo čempionate įgijome patirties

1 gegužės, 2019
Per Nacionalinį miškasodį pasodinta apie 100 ha miško (Papildyta)
1 gegužės, 2019
Pasistengėme: ES direktyva dėl diržų skaičiaus galioja tik Lietuvos medienos vežėjams
1 gegužės, 2019

Baltijos šalių miškininkystės meistriškumo čempionate įgijome patirties

Latvijoje, Uogrės technikume balandžio 11-13 d. vyko 55-asis tradicinis Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionata, kuriame, kaip ir kasmet, dalyvavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) studentų komanda, vadovaujama kolegijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjo Nerijaus Marcinkevičiaus.

Daugelis kolegijos komandos narių tokiose varžybose dalyvavo pirmą kartą, todėl didelių tikslų nekelta, svarbiausia – įgyti patirties, susipažinti su varžybų specifika, pabendrauti, ypač su čempionate taip pat nuolat dalyvaujančių Latvijos Uogrės technikumo (Ogres tehnikums) bei Estijos Luua miškų mokyklos (Luua Metsanduskool) komandų nariais.

Žinių demonstravimo estafetė

Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionatas vyko net tris dienas – pirmąją dieną Uogrės technikumui priklausančiame pušyne vyko miškininkystės žinių estafetė. Šioje estafetėje reikėjo pademonstruoti įvairias praktines miškininkystės, miško taksacijos, biologijos žinias: apskaičiuoti medžių skaičių hektare, atpažinti įvairių miškuose gyvenančių gyvūnų rūšis pagal kailio, kaukolės, ragų ir kitus požymius, įvertinti mišraus medyno rūšinę sudėtį, nustatyti medyno ir atskiro medžio amžių, pagal įvairių medienos pažeidimų pavyzdžius nustatyti miško kenkėjus ir ligas, vizualiai įvertinti medynų taksacinius rodiklius bei atskirų medžių aukštį, skersmenį ir apskaičiuoti tūrį, įvertinti atstumą iki medžio ir kt. Visa tai reikėjo atlikti per kuo trumpesnį laiką ir nesinaudojant jokiais prietaisais. Viena iš sudėtingesnių buvo dendrologinė užduotis, kurioje miško medžių rūšis reikėjo atpažinti tik pagal žiemojančių ūglių morfologinius požymius – žievės spalvą, pumpurų išsidėstymą ir kt. Smagu, kad mūsų kolegijos komanda (estafetėje dalyvavo keturi mūsų studentai – Tautvydas Grimaila, Martynas Drungilas, Tautvydas Burokas ir Karolis Adomonis) šioje rungtyje savo žiniomis nenusileido Latvijos ir Estijos komandoms.

Čempionato antrąją ir trečiąją dieną netoli Rygos esančiame parodų centre „Ramava“ vyko medkirčių varžybos, kur varžėsi ne tik visų trijų Baltijos šalių miškininkystės mokyklų studentai, bet ir profesionalūs sportininkai (Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Baltarusijos suaugusiųjų komandos varžėsi vykusiame atvirame Latvijos medkirčių čempionate), tad studentams tikrai buvo iš ko pasimokyti. Medkirčių profesinio meistriškumo rungtyse studentai ir profesionalūs sportininkai varžėsi medžio vertimo, grandinės keitimo, kombinuoto bei tiksliojo pjaustymo ir genėjimo rungtyse. Šiose rungtyse mūsų kolegijai atstovavo Tautvydas Grimaila, Martynas Drungilas, Edvinas Lisauskas ir Karolis Petrusevičius. Nors čempionais ir netapome, mūsiškių rezultatai tikrai nenuvylė, parsivežėme šūsnį gerų emocijų, įspūdžių ir patirties. Be to, Latvijoje įgyta patirtis neabejotinai pravers siekiantiems daugiau!

Lietuvoje miškininkų praktinis rengimas – su vis didesniais iššūkiais

Uogrės technikumas – vienintelė miškininkus ruošianti profesinė mokykla Latvijoje, kurios profilis pastaraisiais metais gana smarkiai išsiplėtė. Ji įkurta 1939 m. kaip Aizupės miškų mokykla, 1985-aisiais perkelta į Uogrę ir pavadinta Uogrės miškų technikumu (Ogres Meža tehnikums), iki 2011 m. ši švietimo įstaiga ruošė tik miškų ūkio specialistus.

Technikumo direktorė Ilze Brante pasakoja, kad nuo 2011 m. prie Uogrės miškų technikumo buvo prijungtos dar dvi profesinės amatų mokyklos – Uogrės vidurinė amatų mokykla bei Uogrės profesinė vidurinė mokykla, tad dabar technikumas ruošia ne tik miškininkystės specialistus bei miško mašinų operatorius, mechanikus, bet ir medienos gaminių ir baldų gamybos, interjero, reklamos bei aplinkos tvarkymo, informatikos ir elektronikos, vizualaus meno, maisto gamybos ir aptarnavimo sferos specialistus. Nuo 2019 m. rugsėjo technikumas ruoš ir profesionalius bitininkus. Šiuo metu mokyklos bendruomenę sudaro apie 150 darbuotojų (iš jų beveik 100 – pedagogai), čia mokosi apie 900 moksleivių. Mokykla turi puikią mokymo bazę – valdo ir prižiūri beveik 2400 ha miško, kuriame ūkininkauja, o iš ūkinės veiklos gautą pelną investuoja į technikumo infrastruktūrą bei mokymo bazės plėtrą. Pastaroji ypa

gerai sukomplektuota: naujausios medienos apdirbimo staklės, miško mašinų remonto klasėje „gyvi“ naujausios miško technikos atskirų agregatų pavyzdžiai, jų veikimo stendai, motorinių pjūklų remonto, kitos miško technikos klasės, modernūs darbo su miško mašinomis simuliatoriai.

Technikumas bendradarbiauja su gerai pasaulyje žinomomis miško ir žemės ūkio mechanizmų gamybos firmomis, tokiomis kaip „Konekesko“, „Ponsse“, „Husqvarna“, MTZ ir kitomis, kurios siekia, kad technikumas paruoštų gerus jų gaminamos technikos aptarnavimo bei remonto specialistus ir garsintų jų vardą – dėl to svariai prisideda prie mokyklos materialinės mokymo bazės tobulinimo. Praktikų metu moksleiviai kartu su kvalifikuotu miškininku – Uogrės technikumo Miškininkystės, medienos produktų ir medžioklės skyriaus vadovu Kārliu Ranga rūpinasi technikumui priklausančiu mišku, gyvai susipažįsta su visais miško atkūrimo, auginimo, priežiūros ir apsaugos bei eksploatacijos darbais, mokosi dirbti medkirtėmis mašinomis (harvesteriais), medvežėmis, kita miško ūkio technika.

Luua miškų mokykla – vienintelė miškininkus ruošianti profesinė mokykla Estijoje, vykdanti trijų krypčių studijas – miškininkystės, sodininkystės (labiau orientuojasi į medelynų kūrimą bei plėtrą ir želdynų dizainą) ir gamtinio turizmo. Šiuo metu mokykloje mokosi apie 500 studentų, dirba 35 pedagogai. Nuo įkūrimo 1948 m. mokykla yra išleidusi per 4000 absolventų. Kasmet įvairius Luua miškų mokyklos organizuojamus mokymus, kursus lanko per 700 suaugusiųjų. Kaip ir latviai, mokykla turi įspūdingą mokymo bazę – per 9000 ha nuosavo miško, jai taip pat priklauso 9 ha ploto sumedėjusių augalų kolekcija – arboretumas.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – vienintelė iš trijų minėtų miškininkystės specialistus ruošiančių Baltijos šalių mokyklų yra aukštoji, jai taip pat priklauso ir profesinės mokyklos statusą turintis Profesinio mokymo skyrius, kuriame ruošiami kvalifikuoti miško darbuotojai bei dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojai. Iš visų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikiančių Lietuvos švietimo įstaigų KMAIK vienintelė šalyje rengia miškininkystės, sodininkystės, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų specialistus bei hidrotechninės statybos inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro laipsnį. Kolegijoje taip pat veikia želdynų dizaino ir žemėtvarkos aukštųjų studijų programos. Švietimo įstaiga ištakas skaičiuoja nuo 1927 m., kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. 1939 m. ji perkelta į Vilnių, o 1963 m. – į Girionis (Kauno raj.). 2002 m. mokykla reorganizuota į valstybinę aukštąją mokyklą, suteikiant jai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pavadinimą. Šiuo metu KMAIK bendruomenę sudaro beveik 110 darbuotojų (iš jų 60 – dėstytojai) ir apie 800 studentų, čia dažnai organizuojami įvairūs kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kursai, mokymai miškininkams, miško savininkams, ūkininkams ir kt.

Kolegija vienintelė šalyje studentus ruošia miškininkystės profesinio meistriškumo varžyboms – jos auklėtiniai neretai užima prizines vietas tarptautiniuose turnyruose. Deja, pastaruoju metu šiek tiek silpsta moksleivių domėjimasis „žemiškomis“ profesijomis ir vis sunkiau rasti norinčiųjų pademonstruoti savo profesinius įgūdžius, juos nuolat tobulinti, dalyvauti profesinio meistriškumo varžybose. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje miškininko profesija laikoma prestižine, garbinga – toks požiūris, be abejo, įtakoja ir moksleivių nusiteikimą studijuoti, o studijų metu įgyti kuo daugiau profesinių įgūdžių. Neatsitiktinai šių šalių studentai kasmet demonstruoja vis geresnius rezultatus įvairiose miškininkystės rungtyse. Tenka pripažinti, kad atsiliekame nuo kaimynų ir miškininkų mokymo baze – jau vien tai, kad Latvijos ir Estijos mokyklos turi galimybę praktinius mokymus vykdyti savo miškuose, joms suteikia nemenką pranašumą. Neabejinga miškininkų ruošimui ir valstybė. Tokia sistema tiek latvių, tiek estų mokykloms leidžia užtikrinti aukštą profesinių miškininkystės studijų kokybę bei materialinės bazės tobulinimą, jaustis mažiau priklausomoms nuo moksleivių/studentų skaičiaus ar už švietimą atsakingų valdžios institucijų požiūrio bei sprendimų.

Lietuvoje, deja, miškininkų praktinis rengimas susiduria su vis didesniais iššūkiais – neturint mokymo bazės pagrindo – miško, švietimo įstaigai tenka nuolat jaustis priklausomai nuo miško valdytojo, savininko ar rangovų įmonių geros valios. Iki valstybinių miškų valdymo reformos kolegija glaudžiai bendradarbiavo su VĮ Dubravos eksperimentine mokomąja miškų urėdija, iš kurios sulaukdavo daug visapusiškos pagalbos. Deja, po reformos naujai įsteigtos įmonės – Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninis padalinys prarado mokomosios eksperimentinės urėdijos statusą, tad tamprūs ryšiai su mokslo ir švietimo įstaigomis pastebimai susilpnėjo. Vis tik norisi tikėti, kad ir su nauja valstybinius miškus administruojančia įmone nusistovės šilti, draugiški santykiai, nesuraizgyti teisiniais ir biurokratiniais suvaržymais, o poreikis investuoti į jaunosios miškininkų kartos ugdymą taps vienu iš prioritetinių VMU uždavinių.

Filmuota medžiaga iš Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionato medkirčių varžybų: https://www.youtube.com/watch?v=XkW5hraPG5E&feature=youtu.be

KMAIK direktorius dr. Vaidotas Lygis, Miškininkystės katedros vedėjas doc. dr. Vidmantas Verbyla, Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Nerijus Marcinkevičius