Be miškininkystės specialistų žaliojo kurso siekių neįgyvendinsime

Teismas nusprendė- turintis 15 ha susisiekiančių sklypų žemės savininkas įgyja teisę tapti medžiotojų klubo nariu
17 vasario, 2021
Visuomenė kviečiama į diskusiją apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą
23 vasario, 2021

Be miškininkystės specialistų žaliojo kurso siekių neįgyvendinsime 

Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA) primena miškininkams keliamus ambicingus tikslus iki 2024 m.  pasiekti  35 proc. šalies miškingumą (dabar – 33,7 proc.) bei Vyriausybės programoje numatytą siekį plėtoti bioekonomiką, sukurti didesnę pridėtinę vertę panaudojant medieną bioekonomikos poreikiams tenkinti bei kitas užduotis.  Visiems šiems tikslams reikės kvalifikuotų miškininkystės specialistų, kurių rengimas apgailėtinai sumažėjęs. Asociacija kreipėsi į Lietuvos prezidentą, Seimo Ateities, Švietimo ir mokslo, Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetus, Švietimo, mokslo ir sporto, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas dėl nerimą keliančios miškininkystės specialistų situacijos.

PMSA primena, kad  pagal Vyriausybės programą 2024 m. visi visuomeniniai pastatai turės būti pastatyti bent iš 50 proc. organinių medžiagų ir medienos. Tai nebus lengvas uždavinys, nes toje pačioje programoje numatyta reikšmingai plėsti saugomų teritorijų plotus, kuriuose miškų ūkio veikla būtų apribota. Vis dėlto tai vienaip ar kitaip turės būti išspręsta, be to,  siekiant žaliojo kurso mokslinių tyrimų lyderystės jiems ir eksperimentinei plėtrai 2024 m. numatyta  skirti iki 1,5 proc. BVP.

“Visų aukščiau paminėtų siekių ir uždavinių sprendimui bus reikalingi kvalifikuoti miškininkystės specialistai, gebantys dirbti tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose. Tačiau jau dabar juntamas jų stygius.  Per paskutinius trejus metus į miškininkystės studijų programą VDU Žemės ūkio akademijoje buvo priimama po 10 studentų, o  2013-2015 m. – iki 80 studentų. Gali atsitikti ir taip, jog tinkamai nepertvarkius priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos šių specialistų paprasčiausiai nebebus. Studentų mažėjimo priežastis lemia ne tik demografinė šalies situacija, mažėjantis patrauklumas dirbti miškuose, bet ir dėl vėl vykdomų švietimo sistemos reformų atsiradusi atskirtis tarp miesto ir atokesniuose regionuose gyvenančių kaimo vaikų. Ne visose tokiose vietovėse mokiniai turi galimybę tinkamai pasirengti biologijos, matematikos ir kitų dalykų valstybiniams egzaminams, ne visi turi finansų išgales samdyti korepetitorius, kurių dažnai  ten ir nėra. Dėl to daugelis mokinių nepajėgia įveikti  minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės. Siūlome apsvarstyti atsisakyti Europoje neįprastos praktikos nustatyti minimalius konkursinio balo reikalavimus valstybės užsakymui miškų ir žemės ūkio sektoriuose. Miestų ir regionų mokyklose  skirtingas paruošimo lygis, todėl nustatytas vienodas visoms aukštosioms mokykloms ir visiems pretendentams į studijas priėmimo konkursinis balas, mūsų nuomone, prieštarauja tarptautiniuose dokumentuose ir Lietuvos teisės aktuose įtvirtintoms lygioms teisėms į aukštąjį mokslą visiems asmenims ir diskriminuoja regionų mokyklų abiturientus. Be to, priėmimo konkursinio balo centralizavimas prieštarauja universitetų autonomijos principui ir neleidžia jiems pasirinkti motyvuotų studentų, atsižvelgiant į valstybės poreikį”- dėstoma asociacijos kreipimęsi.

PMSA pateikia ir konkrečius siūlymus bei prašymus:

Miškų ir žemės ūkio sektoriams svarbių studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą;

Suformuluoti valstybės užsakymą pagal atskiras studijų kryptis ir (ar) studijų programas bei aukštąsias mokyklas ir užtikrinti valstybės asignavimus žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei, atsižvelgiant į miškų ir žemės ūkio specialistų poreikį;

Koreguoti minimalaus konkursinio balo kriterijus stojantiesiems į žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupių studijų programas, susijusias su miškų ir žemės ūkio sektoriais, įtraukiant ne tik akademinius pasiekimus, bet ir papildomą kriterijų – motyvacijos vertinimą;

Leisti universitetams priimti minimalaus konkursinio balo nepasiekusius regionų vaikus kandidatais studijuoti miškų ir žemės ūkiui svarbiose studijų programose, organizuoti jiems konkursinių dalykų papildomus kursus, o išlaikytų konkursinių dalykų egzaminų rezultatus įtraukti į konkursinį balą ir suteikti jiems studentų statusą;

Skirti tikslines skatinamąsias stipendijas pažangiems studentams, studijuojantiems žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupių studijų programas, susijusias su miškų ir žemės ūkio sektoriais, iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų valstybės asignavimų;

Skirti paramą studijų kainai padengti žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupių studijų programų, susijusių su miškų ir žemės ūkio sektoriais, studentams, studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų.

PMSA direktorius Aidas Pivoriūnas akcentuoja, kad norint išauginti gamtą mylinčius ir sveiką aplinką vertinančius piliečius, pademonstruoti tikrą regioninę lyderystę žaliojo kurso švietime,  būtina pradėti nuo specializuotų miškininkystės ir miškų pažinimo pamokų vidurinėse mokyklose.

www.miskininkas.eu inf.

Nuotrauka: https://zua.vdu.lt/pirmiesiems-vdu-zemes-ukio-akademijos-absolventams-iteikti-studiju-baigimo-diplomai/