Biokuras Lietuvoje – kaip išlaikomas tvarumas?

Biokuras Lietuvoje – kaip išlaikomas tvarumas?

Darnios energetikos plėtrai pasauliniu mastu itin svarbūs trys pagrindiniai aspektai: energijos prieinamumas, efektyvus energijos naudojimas ir iškastinio kuro pakeitimas atsinaujinančiais energijos ištekliais. Du pastarieji  yra svarbūs ir Lietuvai, tad atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas – vienas pagrindinių darnios energetikos plėtros aspektų. Be to, biomasės energetikos reikšmė tolydžiai auga didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitą skatinančių emisijų į atmosferą (Marčiukaitis et al., 2016).

Biomasė energijos gamybai gali būti naudojama tiek iš pirminių išteklių (pavyzdžiui, auginamų energetinių augalų), tiek iš įvairių atliekų (kirtimų, stichijų metu susidarių  likučių – šakos, pjuvenos, nuolaužos, taip pat lentpjūvystės ir medienos apdirbimo atliekų, kurios jų nepanaudojant biokuro sektoriuje  paliekamos pūti miške) (Papoutsidakis et al., 2018, R. Lapinskas). Šiandien energetikoje naudojama biomasė dažniausiai  ruošiama iš miško ir apleistų teritorijų (melioracijos grioviai, pakelės, apleisti žemės ūkio paskirties plotai) tvarkymo liekanų bei medienos pramonės atliekų, o tai užtikrina tiek aplinkos apsaugą, tiek ekonominį gerbūvį (R. Lapinskas – Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas).

Biomasė energijai – draugiška aplinkai

Biomasė laikoma vieninteliu atsinaujinančios energijos šaltiniu, kurį naudojant CO2 yra išmetamas į aplinką. Tačiau išmetimas kompensuojamas fotosintezės metu augalo sugeriamo CO2 kiekiu – brandi biomasė fotosinteze  kaupdama energiją sugeria anglies dvideginį, o augaluose esantis pigmentas chlorofilas sugeria saulės energiją, CO2 ir vandenį, paversdamas juos organinėmis medžiagomis. Deginant susidariusias medžiagas, CO2 ir vandens garai  vėl išskiriami į aplinką kaip šalutiniai produktai (Siram & Shahidehpour, 2005). Toks pat procesas vyksta ir pūvant medienai. Taigi  grąžinamas į atmosferą CO2 kiekis yra praktiškai vienodas tiek palikus medį pūti, tiek jį sudeginant. Dėl šios priežasties biomasės energetika yra laikoma CO2 neutralia – tvariai naudojant atsinaujinančios biomasės išteklius nė viename biomasės augimo cikle papildomų anglies emisijų nėra (Manomet, 2010).Vis dėltoyra viena labai reikšminga sąlyga – būtent metinis medienos prieaugis turi būti didesnis už metinį medienos suvartojimą. Lietuvoje atliekami tyrimai kol kas patvirtina, kad šios sąlygos palaikomos (R. Lapinskas). Per paskutinius 15 metų biomasės naudojimas energetikoje itin išaugo, tačiau medienos paėmimas jai iš miško liko beveik nepakitęs. Tai patvirtina, kad biomasės energetika nėra miško kirtimų “varomoji jėga” – ji naudoja kitų miško pramonės šakų liekanas. Tad biomasė energijos gamybai gali būti naudojama aplinkai draugišku būdu (Bioenergy Europe manifesto).   

Lietuva – pavyzdys

Lietuva yra pavyzdys kitoms pasaulio valstybėms pagal lentpjūvystės ir miško kirtimo atliekų naudojimą, kurios anksčiau didelėmis krūvomis buvo paliekamos supūti arba keldavo gaisrų pavojų (R. Lapinskas). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo Lietuvos sėkmę centralizuotame šilumos ūkyje gamtines dujas keičiant biokuru, kas leido ne tik smarkiai sumažinti anglies dvideginio išmetimus, bet ir atpiginti šilumos kainas (nuo 2012 m. centralizuota šiluma atpigo iki 40 proc. ) (M. Nagevičius – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, R. Lapinskas). Biokuro naudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje  taip pat užtikrina šalies finansinių resursų taupymą dėl tris kartus mažesnės kainos, palyginti su iškastiniu kuru. Be to, pinigai, sumokėti už kurą, didžiąja dalimi lieka valstybėje.  Be abejonės, biokuro naudojimas Lietuvoje teikia ir socialinę naudą – sukuriamos naujos darbo vietos (šiuo metu net apie 7 500 žmonių dirba biokuro sektoriuje).  Naudojant vietinius išteklius užtikrinama, kad kuriamos darbo vietos (ypač regionuose) ir mokesčiai lieka šalyje ir  neiškeliauja svetur.

Koją kiša baltarusiškas biokuras

Nepaisant ilgą laiką buvusio stabilaus Lietuvos biokuro sektoriaus, per pastaruosius metus biokuro importas (didžiąja dalimi iš Baltarusijos) išaugo nuo 15 iki 30 proc., kas sudaro apie 20 mln. eurų,   kurie nelieka šalies viduje ir neprisideda prie ekonomikos augimo. Itin padidėjusią biokuro pasiūlą kaimyninėje Baltarusijoje lėmė intensyvūs miško kirtimai dėl medžių ligų (M. Nagevičius). Dėl konkurencijos su skurdžia planinės ekonomikos valstybe, iš kurios biokuras importuojamas praktiškai dempingo kainomis, kyla pagrįstas pavojus, kad visos miškų kirtimo atliekos Lietuvoje liks nepanaudotos. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, buvo nenupirkta ir miške supuvo miško kirtimo atliekų už maždaug 2 mln. eurų. Be to, labai svarbu paminėti, kad dėl  baltarusiško biokuro importo didėjimo ėmė  nykti darbo vietos regionuose, ypač pirminėje atliekinės medienos ruošimo grandyje. Dėl aukštesnio pragyvenimo lygio biokuro kainos Lietuvoje yra aukštesnės, tačiau jo naudojimas leidžia išlaikyti vietinį verslą bei sudaro galimybes žmonėms dirbti ir gyventi regionuose. Žaliavos kaina sudaro apie 50 proc. ar daugiau  biokuro savikainos. Kitos išlaidos – darbo užmokestis, amortizacija, sandėliavimas, transportavimas, administravimas. Pagal tai  Lietuvos verslas negali tinkamai konkuruoti su žemesnio pragyvenimo lygio šalimi. Toliau augantis biokuro importas sugriautų Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų sektorių – didelė dalis Lietuvoje veikiančių gamintojų turėtų nutraukti savo veiklą, nesugebėdami konkuruoti su importuojamos žaliavos kaina. Be to, didėjant importui, Lietuva tampa vis labiau energetiškai priklausoma nuo kaimyninių šalių, o dažnas biokuro transportavimas dideliais atstumais nėra tvaru  (V. Gaubytė – Asociacijos LITBIOMA direktorė).

Sveiki subrendę medžiai – ne biokurui

Nė vienas subrendęs sveikas medis Lietuvoje, kaip ir visose Europos šalyse,  nėra nukirstas, kad iš jo būtų pagamintas biokuras. Iš esmės miškas  kertamas dėl rąstų medžio apdirbimo pramonei ir dėl popiermedžių, eksportuojamų celiuliozės gamybai. Biokuras – tai malkinė mediena, šakos, viršūnės, liekančios po miško kirtimo, taip pat medienos apdirbimo pramonės atliekos (M. Nagevičius). Pasaulyje žinomi faktai, kai jaunuolynų ugdymo metu iškirsti stiebai naudojami medienos granulių gamybai, tačiau tai vyksta šalyse, kuriose plačiai plėtojama plantacinė miškininkystė – jos tikslas ir yra greitas medžių auginimas pramonės poreikiams, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje. Tačiau toks medienos naudojimo būdas iš principo neįmanomas Lietuvoje, todėl  turėtume aiškiai suvokti, kad Lietuvoje kokybiškų stiebų mediena biokurui nėra naudojama, o  biokuro paklausa niekaip nelemia miškų kirtimo apimčių (R. Lapinskas). Kai Aplinkos ministerija nutarė didinti miško kirtimo apimtis, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA bei Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija LAIEK net priešinosi šiems sprendimams. Viena to priežasčių – esamų kirtimo apimčių visiškai pakanka biokuro paklausai  šalyje patenkinti. Lietuvos biokuro gamintojai yra vienoje pusėje su dėl tvaraus miškų naudojimo susirūpinusia visuomene (M. Nagevičius).

Litbioma inf.