Biokuro iš Baltarusijos nebėra. Ar užteks savojo?

Svetimžemiai ir invaziniai augalai saugomose teritorijose
28 spalio, 2021
Konkurso “Kodėl noriu būti miškininku” laureatai Girionyse atidarė parodą
17 lapkričio, 2021

Biokuro iš Baltarusijos nėra. Ar užteks savojo?

Prieš pusantrų metų vietos biokuro gamintojai garsiai iš visų tribūnų kalbėjo, kad iš Baltarusijos vežamas pigus biokuras žlugdo jo gamybą Lietuvoje. Pasak smulkiųjų biokuro ruošėjų, jau teko atleisti trečdalį darbuotojų, smuko pajamos. O kokia padėtis šiandien? Baltarusijoje „skiedros“ eksportas apribotas muitais, trūkinėja verslo ryšiai. Ar užtenka vietinės žaliavos ir pajėgumų savai energijai?

Kainą diktuoja rinka

Pasak šilumininkų, jau po praėjusių metų šildymo sezono buvo aišku, kad ši žiema šalies gyventojams nebus lengva, nes paskutiniu metu biokuras tiek atpigo, kad jo gamintojai ketino nebetęsti nuostolingos veiklos.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis sako, kad išties pastaruosius porą metų importas iš Baltarusijos sudarė didžiulę Lietuvoje sunaudojamo biokuro dalį.  „Dar pavasarį, sumažėjus biokuro tiekimui iš Baltarusijos, išties buvo svarstoma, ar vietiniai tiekėjai sugebės juo aprūpinti šilumos gamintojus, nes konkuruoti su baltarusiško biokuro importo kaina buvo nerealu. Baltarusiai miškus kirto dėl vėjovartų ir kenkėjų antpuolių, todėl rinkoje laikinai  buvo atsiradęs perteklinis medienos kiekis, kurios paprastai be reikalo niekas nekirstų. Be to, žaliava sudaro  mažiau nei pusę visos kainos, o didesnę jos dalį – darbo užmokestis. Lietuvos verslas tikrai nepajėgus konkuruoti su Baltarusija, kurioje atlyginimai yra beveik tris kartus mažesni“, – primena biokuro kainos kritimą pašnekovas.

Pasak  V. Jonučio, biokuro kainos,  palyginti su praėjusiais metais, šiemet pakilo 80 procentų. „Paskutinius dvejus metus, kai skiedrų importas iš Baltarusijos buvo labai didelis,  biokuras kainavo taip pigiai, kad sustojo net jo vietinė gamyba, ji tapo nepelninga. Gaila, bet pigus Baltarusijos biokuras atsisuko prieš mus pačius – rinkoje sumažėjo konkurencija. Šiuo metu importas iš Baltarusijos yra sumažėjęs bent dvigubai, mediena pabrangusi daugiau nei 100 proc., todėl biokuro kainos kilimas 80 proc. dar nėra toks drastiškas žvelgiant į medienos rinką bendrai, nes joje kainos augo kelis kartus, –  dabartinę situaciją aiškina pašnekovas. –  Tikimasi, kad biokuro kainų augimas padidins konkurenciją, paskatins biokuro pirkėjus naudoti miško kirtimo atliekas, kurios Lietuvoje paprasčiausiai supūva, nors galėtų būti panaudotos šilumos gamybai. Be abejonės, sumažėjęs biokuro importas iš Baltarusijos Lietuvai duos ekonominės naudos – liekančios perkamo kuro iš vietinių tiekėjų lėšos prisidės prie šalies ekonomikos augimo – skatins verslą, mokesčius ir vartojimą“.

Uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos mediena“ vadovas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Marius Valukynas sako, kad Baltarusija nusprendė taikyti muitą išvežamam biokurui. „Kaina tampa tokia, kad jo jau nebeapsimoka vežti. Be to, sumažėjo ir kenkėjų suniokotos medienos, kuri buvo nukreipiama į gamybą ankstesniais metais. Baltarusiai nebeturi tiek daug biokuro, kad galėtų parduoti, tad pirmiausia jie žiūri savo šalies interesų. Lemia ir pasaulinė rinka, kuriai reikia Baltarusijoje gaminamų medienos plokščių. Lietuvai gal įtakos turi ir geopolitinė padėtis, tačiau ir rinka diktuoja sąlygas“, – tikina jis.

M. Valukyno nuomone, Lietuva yra šalis, galinti apsirūpinti biokuru pati. „Asociacija dar  pavasarį ragino ir Valstybinių miškų urėdiją pradėti rūpintis biokuru, bet to nebuvo daroma, tačiau dabar jau stengiamasi, kad atsirastų kuo daugiau žaliavos biokuro gamybai. Aš kalbu ne apie tai, kad kertama daugiau, o apie tą biomasę, kuri būdavo paliekama supūti. Tai jau žingsniukas į priekį. Gaila, kad šilumos gamintojai labai mažai naudoja pas mus pagaminto biokuro, kartais vadina jį prasčiausiu. Bet jis toks nėra. Dabar reikia siekti, kad tokios žaliavos būtų naudojama kuo daugiau. Jei šį šildymo sezoną seksis sunkiau, tai kitam tikrai galime tinkamai pasiruošti, – teigia pašnekovas. – Mums reikia pabėgti iš to apibrėžimo „prasčiausias kuras“. Tai yra kuras, dėl kurio buvo sukurta didžiausia infrastruktūra –  pastatytos naujos katilinės. Bet padėtis buvo atvirkščia – deginom brangiausią kurą, o savas gulėjo. Tas neišnaudotas kuras turi būti kūrenamas pirmiausia. Kuo daugiau jo naudosime, tuo būsime labiau nepriklausomi ir galėsime džiaugtis pigiu šildymu“.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas sako, kad negali būti taip, kad Lietuvoje nebus kuo kūrenti. „Šių dienų situacija aiškiai rodo, kad didžiausia bėda, jog už šilumą, nesvarbu kas į tą katilą įdedama, susimoka vartotojai. Mes pirmiausia turime naudoti pigiausią kurą ir kalbėti apie pigiausią šildymą. Mes galime tik džiaugtis, nes visa Europa yra priklausoma nuo dujų ir moka kelis kartus brangiau už šildymą. Nors biokuras ir pabrangęs, bet mes šildomės labai pigiai, –  neslėpia optimizmo M. Valukynas. – Dabar turime stengtis, kad mūsų resursai būtų išnaudojami. O jų tikrai yra…“

Pernykščiai pastebėjimai

Praėjusios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė, tuomet išgirdusi apie smulkiųjų vietos verslininkų bėdas, pirmoji suabejojo šviesia ateitimi: „Aš tikrai bijočiau situacijos, jeigu Baltarusija nutrauktų biokuro medienos tiekimą, o mūsų verslas jau nebegalėtų perdirbti savo medienos ir tiekti biokuro.  Padėtis būtų baisi, jei negalėtume šiuo kuru  aprūpinti savo katilinių“.

Šiandien Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė sako, kad anksčiau ar vėliau buvo galima tikėtis, kad biokuras iš Baltarusijos brangs. „Per kelerius metus, kuomet buvo importuojami dideli kiekiai pigaus biokuro, dalis lietuviškų biokuro įmonių neatlaikė konkurencijos ir nutraukė veiklą. Šiandien, kai importas sumažėjo, o Lietuvoje nebeturime pakankamai pajėgumų biokurą gamintis patys, matome kylančias kainas”, –  esamą situaciją komentuoja A. Gedvilienė.

Ne vienas miško darbų rangovas sakė, kad  mūsų miškuose ir šakos, ir pūvanti mediena – niekam ne paslaptis. „Tegul pūva viskas, lai aiškinama, kad tai dėl ekologinės įvairovės, tačiau ar teisingas požiūris paversti savo miškus šabakštynais, netvarkyti jų? Ar medžių mylėtojai ateityje  norės į tokius miškus koją kelti? Manau, saugoti ir pūdyti savo medieną – absurdiška“, –  ir anksčiau tikino verslininkas Arūnas Šeškas.

Miško darbų rangovų asociacijos valdybos narys Audrius Radvilavičius ne kartą prognozavo, kad ilgesnį laiką besilaikanti žema biokuro kaina sugriautų Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų sektorių – didelė dalis Lietuvoje veikiančių gamintojų gali nutraukti veiklą, o tai lemtų  kelių monopolinių tiekėjų rinką  bei atitinkamai išaugsiančias biokuro kainas.

 „Baltpool“ prekybos vadovo V. Jonučio teigimu, iš rugsėjo mėnesį biržoje įvykusio šilumos tiekimo aukciono pirmajam šaltojo sezono mėnesiui lapkričiui matyti, kad bendra aukcionuose dalyvaujančių miestų vidutinė šilumos gamybos kaina, palyginti su pernykščiu lapkričio mėnesiu, yra 31 proc. didesnė. „Nors kaina Kaune šiemet kilo 74 proc. (nuo 1,19 ct/kWh iki 2,07 ct/kWh), šilumos gamybos kaina čia bus mažiausia, nes didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro. Vilniuje kaina pakilo 22 proc. (nuo 2,37 ct/kWh iki 2,89 ct/kWh), Klaipėdoje – 21 proc. (nuo 2,30 ct/kWh iki 2,78 ct/kWh). Šiuo metu šilumos tiekėjai yra apsirūpinę 25 proc. biokuro poreikio šiam šildymo sezonui“, – apibūdina padėtį  „Baltpool“ prekybos vadovas.

Rūta Steponaitytė