Biokuro paklausa didesnė nei įstengia gaminti

Tauragės miškų urėdija – viena iš didžiausių biokuro gamintojų valstybinių miškų valdytojų  grupėje ir šio ekologiško kuro ruošą be jokios žalos gamtai galėtų padvigubinti, tačiau apimtis riboja techninės galimybės. Biokuro ruošos ir transportavimo technikai įsigyti urėdija užpernai gavo daugiau nei 143,1 tūkst. eurų paramą iš  Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) bei tiek pat investavo savo lėšų, turi pakankamai žaliavos savo valdose, bet patenkinti didesnės paklausos negali, nes biomasės malūnas ir du skiedrovežiai įdarbinti visu pajėgumu. Tad tolesnė biokuro gamybos plėtra siejama su naujomis investicijomis ir valstybine alternatyvios energijos palaikymo politika.        

„Naujam šildymo sezonui esame visiškai pasiruošę, visa technika suremontuota ir dirba maksimaliai, esame pasirašę biokuro tiekimo sutarčių maždaug 75 proc. pajėgumų. Galėtume sudaryti sandorius ir visam galimam kiekiui, nes biokuro poreikis didesnis nei mes pajėgūs pagaminti. Vis dėlto nuostata tokia, kad tą likutį pasiliksime savaitiniams ar mėnesiniams sandoriams, t. y. nenorime prisiimti išankstinių įsipareigojimų tam tikromis sąlygomis, o turėti ir manevro laisvę“,–  aiškina Tauragės miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Edvardas Bielskis.

Anot jo, pasimokyta iš praėjusių metų, kai urėdija buvo įsipareigojusi patiekti atitinkamą kiekį skiedros, tačiau netikėtai sugedo technika ir savaitę negalėjo dirbti. „Turėjome labai didelių problemų. Kad  būtų mažiau įtampos ir galbūt per žiemos šalčius bus didesnė biokuro kaina, tai laimėtume pasirašydami trumpesnio termino, pavyzdžiui, savaitines sutartis. Tokiu būdu likusį biokurą parduotume naudingesnėmis aplinkybėmis“, – mano urėdijos specialistas.  

Tauragės miškų urėdija pagal įvairius sandorius – pusmetinius, mėnesinius, savaitinius – per metus iš viso parduoda iki 18 tūkst. kubinių metrų skiedros. Pagrindiniai sandoriai ne vien su artimiausiais Tauragės šilumos tinklais, biomasė vežama ir į Šilutės, Raseinių, Jurbarko, Ariogalos, Šilalės, Kelmės, Kvėdarnos katilines, t. y. į visus aplinkinius miestus ir gyvenvietes.

„Aptarnaujame tiek, kiek galime. Skiedrą vežame maždaug iki 70 km atstumu ir ja aprūpiname  apie dešimt katilinių, iš jų tris Tauragėje. Tačiau Tauragės rajone nesame vieninteliai tiekėjai, nes vietinių katilinių siūloma kaina kartais būna žemesnė, o mes ieškome, kur daugiau moka“, – teigia E. Bielskis.

Nuo miško – iki katilinės

Tauragės miškų urėdijos išskirtinumas, kad ji turi visą biokuro gamybos ir vežimo techniką, todėl užsakovui skiedras iš malkinės medienos bei kitą biomasę sumala ir nuveža tiesiai į katilinę. Tokią paslaugą dar gali teikti Švenčionėlių bei Valkininkų urėdijos, taip pat gavusios LAAIF paramą biokuro ruošos technikai.

Tauragiškiai biokurą ruošia iš malkų ir miško kirtimo atliekų. Miške medžius kerta ir malkas ruošia urėdijos darbuotojai bei samdomos rangovų įmonės, taip pat urėdijos darbininkai ruošia kirtimo atliekas, dalį – rangovai. Urėdija per metus kerta apie 150 tūkst. kub. metrų medienos, iš šio kiekio pusę – urėdija, kitą pusę – rangovai.

Be to, urėdija kirtimo liekanų parduoda ir kitiems gamintojams, kurie jas smulkina patys. Nemažai  malkinės medienos nuperka AB „Klaipėdos mediena“ bei kitos įmonės.

„Biokuro gamybos apimtys pastaraisiais metais panašios, nes kiekius riboja turima technika ir galimybių daugiau ką nors padaryti nėra. Tiesa, į biokuro ruošą po LAAIF projekto įgyvendinimo šiek tiek investavome dar ir patys. Biokuro rezervo aikštelei įrengti, kur saugome biokuro atsargas vienai  savaitei, skyrėme 15 tūkst. eurų, dar įsigijome hidraulinį krautuvą, kuris kainavo apie 42 tūkst. eurų. Pastarasis naudojamas ne tik skiedrai krauti, bet ir kitiems darbams – prie kelių, medelyne ir pan.“,– apie urėdijos veiklą kalba vyriausiasis inžinierius.

Pastaruoju metu prie biokuro ruošos nuolat dirba 2 vairuotojai, 2 traktorininkai operatoriai ir biokuro ruošos meistras, tiesiogiai kuruojantis gamybą – iš viso 5 žmonės. Biokuro ruoša yra kolektyvinis darbas ir šio segmento, anot E. Bielskio, negalima išskirti iš visos veiklos.

Biokuro ruoša urėdijai pelninga, iš jos praėjusiais metais gauta beveik 400 tūkst. eurų pajamų. Nors grynasis pelnas nėra labai didelis, bet be jo regione sukurtos gerai apmokamos darbo vietos,  mokami mokesčiai, prisideda ekologinė nauda, šildymui nenaudojamos dujos ar nafta, už  vietos išteklius pinigai lieka Lietuvoje ir kt.

Specialisto nuomone, žiūrint valstybiškai, biokuro ruošą tikslinga palikti urėdijoms ir po jų valdymo reformos, galbūt daugiau centralizuoti, padidinti pajėgumus ir investicijas. Tauragėje, pavyzdžiui, skiedros malūnas turėtų būti daug didesnis, montuojamas ant mašinos, taip pat praverstų papildomi 2–3 skiedrovežiai, tuomet efektyviau dėliotųsi visa logistika, padidėtų mobilumas ir našumas. Dabar su traktoriumi agreguojamą malūną iš esmės galima transportuoti tik savoje teritorijoje.

Tauragės urėdija už paramą sutartį su LAAIF yra pasirašiusi penkeriems metams – per juos  įsipareigota vykdyti biokuro ruošos veiklą. Tad per artimiausius metus įsipareigojimai turėtų išlikti, o toliau dėl užduočių ir perspektyvos sprendimus priims nauja įmonės vadovybė.

Biokuras brangsta

Biomasės kaina, E. Bielskio teigimu,  priklauso nuo to, kokios sutartys sudaromos biržoje, taip pat nuo oro temperatūros. Pernai vidutiniškai urėdijoje ji buvo 138 Eur/ tne su nuvežimu į vietą, o šiemet yra sandorių ir po 165 Eur/tne. Paprastai brangesni yra trumpalaikiai sandoriai, o pusmetiniai nors ir pigesni, bet užtikrina užsakymus. 

Energetinių išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, vidutinė naujojo 2017–2018 m. sezono biokuro kaina Tauragės apskrityje buvo 145,3 Eur/tne – 9 proc. aukštesnė nei pernai, o Lietuvoje siekė 150,77 Eur/tne, arba 9,2 proc. daugiau.

Biokuro kainos, palyginti su 2016 m., kilo visame regione, ypač Latvijoje, kas įtakojo ir kainas Lietuvoje.    

UAB Tauragės šilumos tinklai 99 proc. šilumos Tauragei tiekia iš biokuro. Pagrindinė miesto katilinė kūrenti biokurą pradėjo 2003 m. – viena pirmųjų Lietuvoje. Biokurą šildymui tiekia trys tiekėjai. Iš Tauragės miškų urėdijos pagal konkurencingą kainą biržoje įsigyjama maždaug   ketvirtadalis visos reikalingos masės.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, visos urėdijos per „Baltpool“ 2014–2017 m. ( iki 05-01) sudarė 343 sandorius beveik 19,07 tūkst. tne. Lyderės – biokuro gamybos technikos įsigijusios ir pačios malkinę medieną bei šakas smulkinančios trys urėdijos. Valkininkų miškų urėdija per tą laiką biržoje sudarė sandorių 6516 tne, Tauragės – 5916 tne, Švenčionėlių – 4374 tne. 

Valstybinės miškų urėdijos biokuro masę „Baltpool“ parduoda nuo 2014 m. Įvedus privalomą prekybą tik per biržą, neliko konkurenciją pažeidžiančių susitarimų, atsirado geresnė paskata didinti šio kuro ruošą bei investuoti į naujus pajėgumus.

Rugpjūtį, šilumos gamintojams suskubus ruoštis ateinančiam šildymo sezonui, biokuro biržos apyvarta šoktelėjo 2,5 karto – nuo 2,66 mln. eurų liepą iki 6,54 mln. eurų rugpjūtį. Beveik 70 proc. sandorių – ilgalaikio tiekimo sutartys 2017–2018 m. šildymo sezonui.

Iki rugsėjo 1-osios biržoje ateinančiam šildymo sezonui įsigyta  penktadalis  reikiamo kiekio – iš jų  10 proc. vien per rugpjūtį.

2016–2017 m. šildymo sezono metu išankstiniais ilgalaikiais kontraktais buvo patiekta 49 proc. biokuro produktų, likusi dalis biokuro įsigyta trumpalaikiais sandoriais. Manoma, kad tokia tendencija išliks ir šiemet.

Biokuro naudojimas Lietuvoje  kasmet auga. 2016 m. pirmąkart biokuras šalies centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė beveik 65 proc., kai  2000 m. iš jo buvo pagaminta  vos 2 proc. centralizuotos šilumos. Tikimasi, kad po poros metų  biokuras patenkins daugiau nei 80 proc. šalies šildymo poreikio bei ateityje užtikrins beveik visą.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos duomenimis, biokuro pramonės apyvarta artėja link 0,5 mlrd. eurų  Dabar šalies metinė biokuro pramonės apyvarta sudaro daugiau nei 400 mln. eurų, iš jos eksportas siekia apie 100 mln. eurų. Užsienio vartotojams parduodamos biokuro technologijos, įranga, biomasės granulės, briketai. Metinė technologinės įrangos gamintojų dalis biokuro pramonėje siekia 165 mln. eurų, medienos skiedros gamintojų ir tiekėjų – apie 120 mln., biomasės granulių ir briketų gamybos sektoriaus – 50 mln., malkinės medienos gamybos – 75 mln. eurų. Iš viso biokuro pramonės sektoriuje dirba apie 7,5 tūkst. žmonių. Pagal šiuos rodiklius  Lietuva yra biomasės energetikos lyderė pasaulyje.

Angelė Adomaitienė

[Show slideshow]

http://taumu.lt/cms/uploaded/tauragesmu_biokuras.mp4