Biokuro sektorius: virtuvė iš vidaus ir nesuvaidintos emocijos

EWA parodoje pristatys „Massey Ferguson MF 8700S“ serijos traktorių
21 balandžio, 2022
Ant sunkvežimio sumontuotas medienos smulkintuvas – puikus kokybės ir našumo derinys
21 balandžio, 2022

Biokuro sektorius: virtuvė iš vidaus ir nesuvaidintos emocijos

Šių metų vasario 24 dienos rytas apvertė pasaulį aukštyn kojomis ir pakeitė jį negrįžtamai. Rusijos karinė intervencija į  Ukrainą nuplėšė kaukes ir parodė tikruosius veidus. Karas Ukrainoje – didelė tragedija visam pasauliui, apie kurią  privaloma kalbėti garsiai ir veikti kiek įmanoma greičiau. Karinės intervencijos fone matyti ir daug aiškesnis poreikis kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų importo. Lietuva viena iš  pirmųjų paskelbė nenaudosianti krauju išteptų dujų. Mes tapome  pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, tačiau reikia suprasti, kad visų Europos šalių dujų ir elektros rinkos yra tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad tolimesnis dujų ir elektros importas iš Rusijos ir toliau į ES vyks, ir toliau bus finansuojamas karas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius sako, kad „nepriklausomybė nuo rusiškų dujų šių dienų pasaulyje reiškia itin daug. Kiekvienas papildomas Lietuvoje suvartotas gamtinių dujų kubinis metras reiškia papildomą iš Rusijos į ES importuotą gamtinių dujų kubinį metrą. Ir taip kiekvienoje šalyje. Kuo Lietuvoje bus daugiau sunaudojama gamtinių dujų, tuo mažės mūsų galimybė perteklinį per Klaipėdos SGD terminalą importuotą gamtinių dujų kiekį reeksportuoti į tas ES šalis, kurios neturi pakankamų alternatyvių gamtinių dujų importo galimybių. Tokia situacija bus iki tol, kol visa Europos Sąjunga bendrai galės atsisakyti rusiškų dujų.“

„Panašiai netiesiogiai rusiškų energetinių išteklių importą į ES mažina ir elektros energijos importo į Lietuvą mažinimas, net jei elektra į Lietuvą iš Rusijos yra importuojama nežymiais kiekiais. Ir taip bus iki tol, kol Europos Sąjungos elektros energetikoje, apimančioje visas tarpusavyje daugiau ar mažiaus susijusias atskirų ES šalių elektros energetikos sistemas, bus naudojami iš Rusijos importuojami energetiniai ištekliai elektros energijos gamybai,“ – teigia Martynas Nagevičius.

Mes, kaip valstybė, turime įvertinti, kad Lietuva turi vietinių atsinaujinančių išteklių, tačiau jie vis dar nėra pilnai išnaudojami. Iki šiol Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje 75 proc. šilumai pagaminti sunaudoto kuro sudarė biomasės kuras, o iš apytiksliai 40 proc. vietinės elektros apie 20 proc., Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, sudarė atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Nedaugelis žino, kad Lietuvoje šilumos poreikis yra dvigubai didesnis nei elektros poreikis. Be biokuro išlaikyti tokius aukštus rodiklius ir pasiekimus šilumos sektoriuje būtų neįmanoma. Tai nėra tik skambūs žodžiai, su tuo sutiko ir Lietuvos energetikos ministerija. Pažiūrėkime į faktus: biokuras padėjo gyventojams sutaupyti daugiau nei 40 proc. šilumos kainų, dėl biokuro naudojimo sumažėjo daugiau kaip 70 proc. CO2 emisijų kiekis centralizuoto šildymo sektoriuje. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Baturo, paklausta apie biokuro svarbą pabrėžia, kad „Lietuva buvo ir yra viena tarp pirmųjų šalių, padariusi proveržį centralizuoto šildymo sektoriuje dujas pakeitusi biokuru. Mūsų šalies rezultatai biokuro sektoriuje kalba patys už save ir mes turime tuo didžiuotis. Galime turėti ir dar didesnius rodiklius, tik turime nesustoti. Biokuras yra strateginės svarbos sektorius šalies energetikoje ir svarbi ekonomikos dalis. Jis yra raktas į energetinę nepriklausomybę.“

Šiuos ir susijusius klausimus sektoriaus ekspertai renkasi aptarti balandžio 28 d. gamtos prieglobstyje šalia  Druskininkų, kur vyks konferencija ir paroda „Tvari biomasės energetika 2022“. Tai specializuota biokuro gamybos, miškų ir medienos pramonės, technikos bei perdirbimo galimybių paroda, taip pat konferencija biomasės energetikos ir šių dienų  energetikos akutualijomis.

Konferencijoje svečiai ir dalyviai galės padiskutuoti su sektoriaus ekspertais ir pasiklausyti įdomių pranešimų įvairiomis temomis: „Miškai energetinės krizės akivaizdoje“, „Galimi biokuro kainų vystymosi scenarijai“ ir kt. Pranešimus pristatys savo sektorių puikiai išmanantys ekspertai: Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“  generalinis sekretorius Jean-Marc Jossart, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miškininkystės katedros vedėjas, docentas dr. Albinas Tebėra, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Marius Valukynas bei kiti.

Parodos metu dalyvių ir svečių akims ­– biokuro gamybos ir miško technikos ekspozicija,  kuri savo galimybes demonstruos dirbanti gyvai. Kiekvienas svečias turės galimybę ne tik pasižvalgyti, bet ir su eksponuojamos technikos atstovais vietoje aptarti demonstruojamos bei atstovaujamos technikos galimybes, pardavimo sąlygas ir pan., o su biokuro gamintojais, miško darbų paslaugų tiekėjais aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Šiuo metu tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos Vyriausybė, ministerijos ir kitos institucijos renka ir teikia įvairius pasiūlymus, kaip galima greitai didinti vietinę atsinaujinančią energijos gamybą. Atsinaujinanti energetika – tai raktas į energetinę nepriklausomybę, o biomasės energetika – žemiausiai kabantis vaisius, kuris jau įrodė savo naudą ir kuriam Lietuvoje jau sukurta visa infrastruktūra. Tereikia šį vaisių nuskinti ir užbaigti kai kuriuos darbus, didinant ne tik šilumos, bet ir elektros generaciją naudojant biokurą.

Patricija Petrauskaitė ir Vilma Baturo

Daugiau informacijos apie parodą ir konferenciją „Tvari biomasės energetika 2022“ galite rasti svetainėse www.biokuras.lt  ir www.miskininkas.eu.

Renginio organizatoriai: tinklalapis www.miskininkas.eu ir Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA.