Biokuro tvarumo reikalavimai įsigalios netrukus. Atgarsiai iš gamintojų ir „Baltpool“

Biokuro tvarumo reikalavimai įsigalios netrukus. Atgarsiai iš gamintojų ir „Baltpool“

Po naujųjų įsigalios priemonės, kuriomis nuo 2023 m. sausio 1 d. bus siekiama įgyvendinti Atsinaujinančių energijos išteklių (RED II) ir Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) direktyvas, susijusias su naujais biokuro sertifikavimo reikalavimais. Kaip praneša UAB „Baltpool“ ir Aplinkos ministerija, pagal ATLPS direktyvą įgyvendinančius reikalavimus šilumos gamintojai įpareigojami nuo 2023 m. sausio 1 d. naudoti sertifikuotą biokurą, o RED II direktyvos reikalavimai pilna apimtimi įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d.

Biokuro gamintojai piktinasi buvę suklaidinti, nes įgyvendinti ATPLS direktyvos reikalavimus, kaip ir RED II, jie ruošėsi nuo 2023 m. gegužės 1 d. Tačiau Aplinkos ministerija šį terminą netikėtai paankstino ir jiems liko vos pusė mėnesio parengti oficialius dokumentus apie tiekiamo biokuro kilmės šalį bei žaliavos rūšį. Tuo tarpu portalo kalbintas UAB „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis biokuro gamintojus ir šilumos tiekėjus ramina – laikotarpis tarp 2023 m. sausio ir gegužės bus laikomas pereinamuoju.

Gamintojai: buvome suklaidinti ir ne visi tam pasiruošėme

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) prezidentas Marius Valukynas sako, kad RED II direktyvos įgyvendinimas turėjo būti pradėtas dar praėjusiais metais, tačiau Lietuva ne visai spėjo paruošti schemos perkelti direktyvos į Lietuvos teisę ir visa tai nusikėlė į 2023 m. gegužę, kam ir ruošėsi biokuro gamintojai.

„Man tikrai nesinori kritikuoti valdžios, bet aš niekaip nesuprantu, kaip bendradarbiauja Energetikos ir Aplinkos ministerijos. Anksčiau Energetikos ministerija buvo pranešusi, kad direktyvos reikalavimai įsigalios nuo 2023 m. gegužės ir biokuro gamintojai tam atsakingai ruošėsi.  Tačiau tarsi nieko apie tai nebūtų girdėjusi, Aplinkos ministerija neseniai išplatino pranešimą, kad reikia laikytis ATPLS reikalavimų ir nuo 2023 m sausio 1 d. turi būti tiekiamas tvarus biokuras.  Kiek žinau, tikrai ne visi gamintojai šimtu procentų tam pasiruošę. Vien atlikti auditus, tam tikras procedūras ir parengti dokumentus, kad gautum tvarumo sertifikatą, reikia mažiausiai trijų mėnesių“, – teigia M. Valukynas.

Portalo kalbintas pašnekovas sako, kad dėl paspartintų terminų ramūs nesijaučia ir kai kurie šilumininkai. „Iš energijos gamintojų tenka girdėti, kad kai kurie jų nuo sausio 1 d. jau nebedirbs, nes nebus tiekėjų, kurie tieks vadinamąjį tvarų biokurą. Kaip ir mes ruošėmės atitikti biokuro tvarumo direktyvų reikalavimus, taip ir jie ruošėsi. Galingesnės katilinės privalo turėti taršos leidimus, naudoti tvarų biokurą, o tai liečia ir jų kaštus“, – mano biomasės energetikos asociacijos prezidentas.

„Baltpool“ ramina: bus pereinamasis laikotarpis

„Baltpool“ atstovas V. Jonutis sako, RED II direktyva Lietuvoje įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d., kaip yra suplanuota. Tačiau yra ir ATLPS direktyva, kuri turi nuorodą į RED II. „ATLPS direktyva nurodo, kad Lietuvoje tiekiamas biokuras turi būti tvarus ir jis bus su nuoroda į RED II direktyvą. Europos komisija yra surašiusi dokumentą, kuris leidžia už 2022 m. biokuro tvarumo ATLPS direktyvos prasme nevertinti visiškai. Tačiau 2023 m. susidarys tokia situacija, kad atsiras trijų mėnesių laikotarpis, kai viena direktyva jau galioja, o pagal kitą direktyvą, jos įgyvendinimas yra atidėtas“, – sako „Baltpool“ atstovas.

Tarptautinės biokuro biržos prekybos skyriaus vadovo  teigimu, veikiausiai dėl šio biurokratinio niuanso ir kilo nepasitenkinimas iš kai kurių biokuro gamintojų. Tiesa, V. Jonutis ramina, kad didelė tikimybė, jog iki gegužės 1 d. visas lietuviškas biokuras bus laikomas tvariu.  „ATPLS dokumentas yra svarbesnis, nei RED II, jau yra įgyvendintas tik nepadengia šio trijų mėnesių laikotarpio. Tarp teisininkų vyksta diskusijų, kaip pasielgti šiuo atveju, kai „pakimba“ tie mėnesiai. Mano manymu, bus žiūrima lanksčiai, nes RED II direktyva numato, kad galimi pereinamieji laikotarpiai jos įgyvendinimo metu. Esu tos nuomonės, kad  šie mėnesiai, kai persidengia dvi direktyvos ir bus skaičiuojami kaip pereinamasis laikotarpis ir kol kas darysime prielaidą, kad visas lietuviškas biokuras yra tvarus. Kuo aš net neabejoju ir taip, nes Lietuva ne ta šalis, kur nelegaliai būtų naudojami miško ištekliai“, – mano V. Jonutis.

M. Valukynas: data dar nereiškia tvarumo

LITBIOMA atstovas mano, kad skubant buvo nueita lengvesniu keliu ir dėl to turįs abejonių, jog iki kitų metų gegužės direktyva bus įgyvendinama tik formaliai. „Norint atitikti visus direktyvos reikalavimus, reikėjo atsakingai tam pasiruošti, o ne skubėti. Kalbėdamas apie pasiruošimą, omenyje turiu ne tik gamintojus, šilumininkus, bet ir pačią „Baltpool“. Su jos atstovais esame ne kartą tai aptarinėję. Jie atsakingi už nacionalinės schemos bei programos parengimą ir patvirtinimą nacionaliniu mastu, o dar reikės, kad tą schemą patvirtintų ir Europos Komisija“, – teigia M. Valukynas.  

Pašnekovas sako, kad pats biokuro tvarumo reikalavimas yra tikrai sveikintinas, jei valstybė iš karto jo laikytųsi. „Paskelbėme, kad Lietuva nuo 2023 m. sausio 1 d. neva laikysis tvarumo reikalavimų, nors kai kuriais atžvilgiais iki to tvarumo dar „toli šviečia“. Tiesiog neįmanoma per porą savaičių viską paruošti be skrupulų. Mano nuomone, jei direktyva ko nors reikalauja, reikėtų iš karto pilnai tai ir įgyvendinti, o ne atmestinai“, – skubėjimą jau nuo naujųjų įgyvendinti ATPLS reikalavimus kritikuoja LITBIOMA prezidentas.

Kaip veiks schema

V. Jonutis mano, kad biokuro tvarumo reikalavimus gamintojai nesunkiai atitiks, nes lietuviškas biokuras ir iki tol buvo tvarus. Reikės tik surinkti tai įrodančius dokumentus. Pasak jo, atsiradus tvarumo reikalavimams, visi, tiek kuro, tiek šilumos gamintojai neš bendrą atsakomybę, kad už neatitikimus gali būti pašalinti iš sistemos.

„Nacionalinė sistema bus paremta tuo, kad tiekėjai privalės pateikti tam tikrus dokumentus, įrodančius biokuro kilmę ir teisėtą jo panaudojimą. Aš neabejoju, kad visi juos turi, tik anksčiau jų niekur nereikėdavo suvedinėti. Dabar visus turimus dokumentus reikės pateikti į bendrą sistemą ir jie periodiškai bus dar kartą patikrinami auditorių, jei pasimatys galimybių atsirasti kažkokiai rizikai. Pavyzdžiui, jeigu sistemos auditorius pamatys, kad kažkas įtartinai pigiai moka už kurą, arba kirtimo leidimas išduotas 200 kub. m., o faktiškai vien tik kirtimo liekanų iš kirtavietės išvežama 200, bus nuvažiuota ir patikrinta. Nors aš manau, kad ir dabar viskas vyksta teisėtai, kiek direktyva reikalauja“, – apie numatomas tvarumo patikras kalba „Baltpool“ atstovas.

Lietuvoje pagamintas biokuras atitinka RED II

M. Jonutis sako, kad Lietuvai svarbiausia yra ATPLS direktyva, o į RED II kviečia pažvelgti kiek globaliau. „Mes, lietuviai, įgyvendindami kokį nors tarptautinį dokumentą kartais klaidingai galvojame, kad jis sukurtas tik mūsų šaliai. Iš tikrųjų, RED II direktyva sukurta visai Europai, kurioje yra didžiulių katilinių, importuojančių biokurą iš Lotynų Amerikos ar Indonezijos. RED II direktyva yra skirta surinkti oficialius duomenis, ar gamindami ir transportuodami biokurą, nesukuriame papildomai didelio kiekio CO2. Pavyzdžiui, jeigu biokurą pradėtume vežti iš Lotynų Amerikos, manytume, kad esame labai atsakingi prieš gamtą. Tačiau priešingai, gabenant kurą tokiais atstumais, į gamtą išmetama dar daugiau CO2, nei gaminant jį vietoje“, –  apie tarptautinį dokumentą aiškina V. Jonutis.

Pasak jo, kadangi Lietuva yra palyginti maža valstybė, mūsų šalies atstumais transportuojamas lietuviškas biokuras direktyvos prasme iš esmės jau yra tvarus. „Vežant biokurą iki 300 km atstumu, CO2 kiekis yra per mažas, kad direktyva apskritai „domėtųsi“, kiek ten iš tikrųjų nuvažiuota tų kilometrų. Kaip mažiausią atstumą dėl taršos direktyva yra numačiusi 300 km ir mes po ta riba visada ir pateksime. Kitaip tariant, pagal RED II direktyvą pakanka žinoti, kad biokuras pagamintas Lietuvoje“, – sako V. Jonutis.

Jis taip pat prideda, Lietuvoje dalis katilinių išvis net nepapuola po RED II direktyva, nes yra per mažo galingumo. Taip pat turime per mažai eksportuotojų, kurie vežtų biokurą dideliais atstumais. „Mano akimis žiūrint, Lietuvos gamintojams nebus sunku įgyvendinti RED II reikalavimus ir tai neturės esminės įtakos biokuro kainai. O tie, kas norės eksportuoti turės gauti europinius sertifikatus, nors manau, kad dauguma tokių įmonių tuos dokumentus jau turi“, – nebijoti biokuro tvarumo reikalavimų ragina „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Andrius Nenėnas