Biomasės inžinerija perspektyva nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms

gegužės 24, 2019
VMU pajamas ir pelną smukdo kritusios medienos kainos
gegužės 21, 2019
Miško darbų rangovų Rezoliucija: ignoruojama visuma veiksmų, leidžiančių sėkmingai ugdyti miškus ir iš jų gauti atitinkamą naudą
gegužės 24, 2019

Biomasės inžinerija perspektyva nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms

Abiturientams, kurie dar neapsisprendė, kuriuo keliu pasukti, ekspertai ir specialistai pataria rinktis atsinaujinančių energijos išteklių technologijų studijų programą. Ji perspektyvumu nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms, ypač  jei žinios gilinamos antrojoje pakopoje  studijuojant biomasės inžineriją. 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas  Rolandas Domeika tvirtino, kad šios programos yra unikalios ir Lietuvoje, yra vienintelės technologijų krypčių grupių studijų programose bei nedubliuoja jokios kitos programos.

„Esame apklausę būsimuosius darbdavius ir žinome, kad šios srities specialistų paklausa yra, o ateityje ji tik didės.  Pirmosios pakopos  atsinaujinančių energijos išteklių technologijų  ir  antrosios pakopos biomasės inžinerijos  studijų programos yra panašios.  Pirmoji pakopa  platesnė, apima daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, ne tik biomasę.  Iš pradžių ši  programa vadinosi būtent taip, kaip dabar vadinama magistrantūros studijų programa“, – teigia VDU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas. 

Esant poreikiui nuspręsta šią studijų programą išplėsti iki atsinaujinančių energijos išteklių technologijų. Be to,  buvo sukurta siauresnė ir konkretesnė  antrosios pakopos biomasės inžinerijos studijų programa. Pirmoji pakopa yra pagrindas antrajai pakopai“, – aiškina Rolandas Domeika.

Dekano nuomone, šiandien bioenergetikos  srityje – didžiulis jaunų žmonių poreikis, jie šį vakuumą turėtų  išnaudoti užuot žvalgęsi į užsienį ir rinkęsi studijas ten. „Jaunimas pas mus turi puikias galimybes studijuoti, o baigę mokslus lengvai ras vietą po saule. Daugybė šalies įmonių laukia šios srities specialistų, o mes juos gerai paruošiame“,  – džiaugiasi R. Domeika.

Geros sąlygos geriems specialistams parengti

Pasinaudojus ES parama ir pasitelkus mecenatus daug metų buvo tobulinama infrastruktūra laboratoriniams darbams ir tyrimams įvairiose srityse: atsinaujinančių energijos išteklių ir biomasės gamybos, paruošimo, perdirbimo ir konversijos. Fakultetas turi šiuolaikinę  įrangą, nuolat atnaujinamos studijų ir mokslinės laboratorijos: Biodujų, Biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų, Termoenerginių procesų ir emisijos, Mašinų, technologinių sistemų ir procesų automatinio valdymo, Technologijų saugos, Biodyzelino, bioetanolio ir biologinių tepalų, Sintezės dujų, antros kartos skystųjų biodegalų ir biovandenilio bei kitos.

„Laboratorijose esama įranga naudojama studijų programos specialiųjų dalykų laboratoriniams ir praktiniams darbams bei moksliniams tiriamiesiems darbams. VDU Žemės ūkio akademijoje yra įsikūręs Nemuno slėnis, kur studentai, ypač antrosios  pakopos  gali naujausia įranga atlikti tyrimus, taip pat turime puikius ryšius su socialiniais dalininkais, dalis jų yra akademijos mecenatai –  sudaro galimybes nuolat atnaujinti įrangą, savo įmonėse priima studentus ir leidžia naudotis savo baze. Turime visas sąlygas geriems specialistams parengti“, – tvirtina  Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas. 

Programas padiktavo gyvenimas

Atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir biomasės inžinerijos  studijų programų komiteto pirmininko doc. Egidijaus Zvicevičiaus nuomone,  natūralu, kad šilumos ir elektros energijos gamybai Lietuvoje  plačiai naudojama biomasė. Vidutinio klimato platumoje, kuriai priklauso ir Lietuva, per 70 proc. kasmet atsinaujinančios energijos sukaupiama būtent biomasėje. Didžioji jos dalis užauginama žemės ir miškų ūkiuose arba susidaro žemės ūkio produktus ir medieną perdirbančiose įmonėse.

Biomasės išteklių įvairovė, sudėtinga logistika, biologinė prigimtis ir kitos savybės apsunkina įprastų ir unifikuotų technologijų pritaikymą. Siekiant efektyvios ir racionalios bioenergetikos bei kitų atsinaujinančios energijos sričių plėtros, būtini žmogiškieji ištekliai šioms technologijoms valdyti, kurti ir diegti.

„Dėl to 2011 m. tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete pradėta vykdyti pirmosios pakopos studijų programa „Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos“, kurių trukmė – 4 metai.  Po  studijų suteikiamas technologijų mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Studijų programa skirta rengti technologus–inžinierius, gebančius dirbti alternatyvios energetikos ir augalinės biomasės ruošimo bei perdirbimo srityje“, – pasakoja Egidijus Zvicevičius.

Ugdomas kritiškai mąstantis specialistas

Pasak jo, greta studijų pagrindinių dalykų studentams suteikiama žinių apie saulės, vėjo, geoterminės energijos ir bioenergijos išteklius, jų gamybos ir konversijos technologijas, miškų ūkio valdymą, energetinius augalus ir kitą biomasę. Vyresniuose kursuose sudaromos sąlygos iš dalies specializuoti studijas ir pasirinkti gilesnes vienoje iš biomasės konversijos sričių: biodujų, biokuro, biodegalų-biotepalų arba bioproduktų. Taip pat ugdomi studentų gebėjimai vertinti biomasės ir jos konversijos produktų kokybę, organizuoti ir valdyti technologinį procesą.

„Baigę šias studijas absolventai dirba alternatyviosios energetikos ir šilumos bei elektros gamybos ir tiekimo; miško ruošos ir energetinių augalų bei biomasės gamybos ir perdirbimo; biokuro, biodujų, biodegalų bei biomedžiagų gamybos; miško ruošos ir energetinių augalų bei biomasės gamybos ir perdirbimo technologine įranga prekiaujančiose įmonėse, taip pat  ministerijose, savivaldybėse ir kitose institucijose, konsultavimo ir projektavimo įmonėse ar savarankiškai užsiimti verslu“, – platų  veiklų spektrą vardija E. Zvicevičius.

VDU Žemės ūkio inžinerijos fakultete yra sudarytos sąlygos atsinaujinančių energijos išteklių ir bioenergetikos srityje studijas pratęsti pagal antrosios pakopos studijų programą „Biomasės inžinerija“.

„Studijų metu toliau ugdomas absolvento specialybės savarankiškumas ir gilinamos žinios bei gebėjimai bioenergetikos ir bioproduktų srityse. Taip pat formuojami jo įgūdžiai eksperimentiniams tyrimams planuoti, juos atlikti, rezultatams analizuoti bei apibendrinti. Baigę studijas absolventai geba identifikuoti ir spręsti kylančias technologines bei inžinerines problemas, vertinti biomasės ir jos konversijos technologijų efektyvumą ir tvarumą, projektuoti ir tobulinti biomasės konversijos technologijas, atskirus technologinius procesus ir energijos tiekimo sistemas. Taip ugdomas kritiškai mąstantis specialistas inžinerinei-technologinei ir/arba mokslinei veiklai biomasės-bioenergetikos srityje“, – aiškina E. Zvicevičius.

Po trejų studijų programų gyvavimo metų jas vertinę ekspertai pripažino kaip ypač geras, joms skirtas maksimalus šešerių metų akreditacijos laikotarpis. Šios srities specialistų poreikį ir galimybes įsidarbinti įvertino ir jaunimas, tad stojančiųjų kasmet daugėja.

Atsinaujinanti energetika vyraujanti  ir Lietuvoje

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidento Remigijaus Lapinsko nuomone, abi VDU studijų programos labai perspektyvios. „Atsinaujinanti energetika yra vyraujanti energetikos rūšis visame pasaulyje bei Lietuvoje.  Investicijos į atsinaujinančią energetiką jau viršijo investicijas į tradicinę, gamybai vartojančią iškastinį kurą. Vėjo, saulės, biomasės, geoterminės energijos jėgainės – pagrindinė plėtros kryptis ir perspektyva. Bet kuriuo atveju išsilavinimas šioje srityje leistų garantuotai gauti darbą pagal išsilavinimą ir įgytą specialybę, o tai labai naudinga“, – įsitikinęs Remigijus Lapinskas.

Jo tvirtinimu, biomasės energetika šiandien Lietuvoje turi labai tvirtas pozicijas. 2018 m. 70 proc. centralizuotos šilumos  šalyje buvo pagaminta naudojant biomasę – ji tapo vyraujančia ir pakeitė iškastinį kurą bei dujas. Biokuro birža  BALTPOOL kasdien parduoda iki 300 sunkvežimių biomasės: tokį kiekį jos reikia pagaminti ir nuvežti į energijos gamybos centrus.

„Šis skaičius liudija, kad tai  vienas didžiausių gamybos ir logistikos projektų Lietuvoje, kuris turi būti plėtojamas  visuose  regionuose su centralizuotais šilumos gamybos tinklais. Be abejo, didiesiems miestams tenka liūto dalis, tačiau būtina pabrėžti, kad bioenergetika suteikia darbo vietas ir periferijoje, nes biomasė miestuose neauga“, – šmaikštauja Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas.

Specialistų reikės ir statomai kogeneracinei jėgainei Vilniuje

Šioje srityje, pasak R. Lapinsko, reikalingi tyrimai dėl biomasės augimo skatinimo, būdų atradimu, kaip išgauti didesnį biomasės derlingumą iš vieno hektaro.

„Darbo jėgos reikia biomasei surinkti, pagaminti, saugoti ir išvežioti vartotojams, eksploatuoti ir prižiūrėti šilumos gamybos įrenginius. Visoje šioje grandinėje  tikrai labai daug darbo vietų.  Be to,  šalyje statomi nauji galingi įrenginiai, pavyzdžiui,  Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri pradės veikti 2020 metais ir kurios  elektrinė galia sieks apie 90 MW, o šilumos gamybos – apie 230 MW. Vienoje moderniausių Europoje jėgainių per metus elektros energijos ir šilumos gamybai planuojama panaudoti apie 400– 450 tūkst. tonų biokuro“, – pasakoja pašnekovas.

Jo žodžiais, nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė  taip pat reikalaus išmanymo, žinių, mokslo, bus kuriamos darbo vietos. „Būtina pabrėžti, kad šis verslas turi taurų tikslą ir misiją.  Jis  padeda kovoti su klimato kaita, išsaugoti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas planetoje, išlaikyti gyvenimo kokybę. Manau, kad kiekvienas  šioje srityje dirbantis žmogus gali ir turi jaustis atliekantis reikšmingą misiją“, – pabrėžia R. Lapinskas.

Gamybininkai  jau  jaučia stygių

Bendrovė „Axies Technologies“  atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo rinkoje dirba penkiolika metų – projektuoja, stato ir įrengia biokuro katilines, šildančias vandenį gyventojams ir gaminančias  garą pramonės įmonėms. „Axies Technologies“ valdybos narys Giedrius Vaitkevičius mano, kad per pora artimiausių metų  minėti procentai mūsų šalyje ūgtelės ir  naudojant biomasę bus gaminama 80 proc. centralizuotos šilumos.

„Tai pakankamai aukštas rodiklis. Rinka šios rūšies energijai didžiulė, o kad pagaminami kiekiai būtų stabilūs ir kokybiški, labai reikia specialistų, baigusių šios srities mokslus,  pradedant miškininkais, biokuro ruošėjais ir baigiant šilumine energetika“, – pastebi „Axies Technologies“ valdybos narys.

Pasak G. Vaitkevičiaus, biokuro gamyba prasideda miške: čia kertama, čia ruošiamas biokuras. „Reikia gerai žinoti, koks biokuras turi būti.  Juk dega ne bet kas ir ne bet kokios kokybės biokuras  efektyviai sudeginamas. Minėtos specializacijos specialistų labai reikia ir būtina, kad jie turėtų aukštą kvalifikaciją“, – pabrėžia pašnekovas.

Biokuro poreikis auga ir pramonėje. Apie 50 proc. gamybos įmonių kūrena medienos atliekas ir tokiu būdu sau gaminasi energiją.

„Biokuro paklausa dar auga, nes miško kirtimo atliekos, palyginti su dujomis, yra du kartus pigesnės. Ekonomika veda link to, kad ši pramonės šaka augs. Vis dėlto augimas gali sustoti, jei neturėsime pakankamo kiekio specialistų. Tuomet susidursime su problema: matydami sprendimus, kaip pigiau gaminti energiją, turėsime butelio kakliuko situaciją dėl specialistų paruošimo“, – įžvalgomis dalijasi „Axies Technologies“ atstovas.

G. Vaitkevičius pabrėžė, kad specialistų trūkumas jaučiamas ir dabar, todėl pradedama dairytis į Skandinavijos šalis.  „Jau kuris laikas šiluminės energetikos specialistų Lietuvoje paruošiama 30–40 proc. mažiau, todėl vedame dialogą su mokslu ir mokymo įstaigomis, populiariname šią specialybę. Manau, kad verslo bendradarbiavimas su universitetais sprendžia  problemą ir kuria naujas darbo vietas“, – tikina G. Vaitkevičiaus.

Stojantiesiems į Atsinaujinančių energijos išteklių technologijų bakalauro studijų programą svarbu žinoti, kad nesurinkus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyto minimalaus konkursinio balo 5,4, kuris leidžia pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, galima gauti vieną  papildomą balą už motyvacinį testą ir pretenduoti įstoti į valstybės nefinansuojamą vietą.

Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos (bakalauro studijų programa):

Biomasės inžinerija (magistro studijų programa):

Vilma Kasperavičienė

Nuotraukos iš VDU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto archyvo