Bronis Ropė: „Nepaleidžiu rankos ir nuo Lietuvos gyvenimo pulso“

Bronis Ropė: „Nepaleidžiu rankos ir nuo Lietuvos gyvenimo pulso“

„Beveik ketverius metus besisukdamas tarp Briuselio, Strasbūro, Vilniaus ir savo gimtojo Ignalinos krašto, spėjau susipažinti su įtakingais Europos institucijų veikėjais, įsijungti į sudėtingas ES sprendimų priėmimo procedūras, tačiau nepaleidžiu rankos ir nuo Lietuvos mažų miestų, miestelių, kaimo vietovių gyvenimo pulso. Nors darni regionų plėtra neretai stringa biurokratinių vingrybių spąstuose, Lietuvoje šią siekiamybę stengiuosi pripildyti konkrečiu turiniu“, – teigia Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijai/Europos laisvajam aljansui bei EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui atstovaujantis europarlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Bronis Ropė. 

Europarlamentaras nepraleidžia progos daryti  įtaką ir „valstiečių“ valdomam Seimui bei Vyriausybės institucijoms – siekia, kad būtų įsiklausoma į jo, kaip vietos savivaldos žinovo, nuomonę, išvengta klaidų, priimant sprendimus, kad vietoj regionų gaivinimo politikos iš inercijos nebūtų tęsiama regionų marinimo politika. 

Lietuva, kaip ES narė, greta kitų privalumų įgijo teisę į paramą įvairiems sektoriams, iš jų  regionų sanglaudai bei žemės ūkiui.

„Ryškėjant gairėms dėl naujosios ilgametės finansinės perspektyvos, t.y. įvairiems sektoriams teksiančios paramos po 2020 metų, nepaprastai svarbu ne tik išsiderėti įvairioms sritims pageidaujamą biudžetą, bet ir ES paramą panaudoti efektyviai. Ji turi padėti sumažinti atskirtį tiek tarp Lietuvos ir ES senbuvių, tiek tarp atskirų Lietuvos regionų. Mažesnių miestų  ir kaimiškųjų vietovių gyventojai neturi jaustis antrarūšiai, jiems būtina suteikti tokias pačias prieigas prie infrastruktūros, paslaugų ir galimybių užsidirbti, kaip ir didmiesčių gyventojams. ES suteikia tam puikius finansinius instrumentus, tereikia protingai ir tikslingai juos nukreipti bei paskirstyti. Ir tai yra svarbi užduotis šalies valdžiai“, – akcentuoja B. Ropė. 

Skaičiuojantiems ES paramos milijonus Lietuvos europarlamentaras ragina nepamiršti ir makroekonominės tiesos, jog pagrindinė ES nauda yra ne tiek parama, kiek galimybė dalyvauti, prekiauti ir tobulėti didžiausioje pasaulyje bendrojoje rinkoje.

„ES parama yra skirta padėti pasivyti Europos Sąjungos vidurkį, tačiau norėdami pasiekti  ilgalaikę gerovę, turime galvoti apie priemones, kurios užtikrintų šalies ūkio konkurencingumą tarptautiniu mastu, aukštą pridėtinę kuriamų produktų vertę, na, ir, žinoma, kurtų gyvenimo kokybę visoje šalyje“, – primena B. Ropė.

2015-aisiais pasaulio valstybės priėmė labai svarbų dokumentą – Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir šiltnamio efekto mažinimo. Reikšmingos įtakos tam turi miškai – žalieji gamtos plaučiai. Europarlamentaro įsitikinimu, šiuo ypatingos vertės turtu būtina naudotis labai atsakingai ir užkirsti kelią bet kokiam neracionaliam šios gėrybės švaistymui.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuota urėdijų reforma, kuria siekiama racionalaus ir tausaus valstybinių miškų naudojimo, pateisins lūkesčius ir sistemą padarys lankstesnę bei modernesnę, be to, šis žingsnis, be kitų privalumų, padės Lietuvai laikytis įsipareigojimų klimato kaitos kontekste“, – pažymi „žaliasis“ europarlamentaras.

Miškų naudojimo intensyvumą ir gamtos apsaugos priemones Europos Sąjungoje pasirenka pačios šalys, nes vieningos miškų politikos nėra. Paprastai Šiaurės Europos šalys (Švedija, Suomija), taip pat Vidurio Europos valstybės (Austrija, Čekija) miškų išteklius naudoja intensyviai – iškerta apie 80–90 proc. medienos prieaugio. Pietų Europoje (Kipre, Italijoje) iškertama tik apie 30 proc. prieaugio. Kaimyninėje Latvijoje pastaraisiais metais kirtimai žymiai  išaugo – pagal sukauptą ir iškertamą medienos tūrį čia iškertama apie 20 proc. daugiau nei Lietuvoje, o kaimyninėje Lenkijoje iškertama mažiau nei pas mus.

Europoje privalomas tvarus miškų naudojimas, t. y. kirtimai neturi viršyti metinio prieaugio. Mažinti miškingumą draudžia ne tik nacionalinė teisė, bet ir tarptautiniai aktai.

Lietuva kasmet eksportuoja apie 30 proc. žaliavinės medienos, todėl tikslinga skatinti medienos perdirbimą šalyje ir taip auginti pridėtinę vertę.

Vis dėlto efektyvus ir ūkiškas požiūris, anot EP nario, reikalingas ne vien miškų sektoriuje. 

Verčia metų darbų puslapius

Ropė vardija praėjusiųjų metų nuveiktus darbus, kuriuos pavyko įgyvendinti. Darbas Europos Parlamente, jo teigimu, atveria galimybes pakreipti ES sprendimus mums palankesne linkme. Per metus dalyvavęs apie poros dešimčių pranešimų, taip pat įvairių ES teisės aktų rengimo ir tobulinimo procesuose, šių darbų kryptį B. Ropė apibendrina pranešime apie ES ateitį Europos Komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) įvardintu tikslu: Europoje negali būti antrarūšių piliečių! Šiame teiginyje glūdi ir kiekvieno lietuvio poreikis oriai gyventi ir uždirbti, gauti kokybišką gydymą, įgyti deramą išsilavinimą ir turėti tas pačias galimybes, kokias turi visi kiti europiečiai.

„Vienu esminių savo veiklos prioritetų laikau sąžiningos paramos Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo gyventojams užtikrinimą. Dėl to metų pradžioje sukviečiau visus, dalyvausiančius derybose dėl naujojo ES paramos laikotarpio, ragindamas dirbti kartu ir derinti pozicijas. Džiugu, kad Lietuvos poreikius pavyko perkelti ir į mano EP komiteto darbotvarkę. Derybos dėl naujos finansinės perspektyvos dar tik prasideda, todėl labai svarbu laiku ir tinkamai pristatyti Lietuvai aktualius reikalus bei užsitikrinti kolegų europarlamentarų paramą bei Europos Komisijos supratimą“, – sako B. Ropė.

Europarlamentaro biuras atliko ir visuomenei pristatė ES ir kitų valstybių taikomos saugiklių praktikos analizę bei Lietuvos piliečių nuomonių apklausą dėl žemės pardavimo ribojimo. Taip pat surengė viešą diskusiją su jo kvietimu į Lietuvą atvykusiu Europos Komisijos atstovu, kurioje ieškota šalies žemės rinkos apsaugai tinkamiausio recepto.

Šią vasarą ir rudenį Lietuvą ypač nuniokojo liūtys, varydamos į neviltį ūkininkus, kurių laukai virto ežerais.

„Prašiau ir raginau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarą bei kolegas Europos Parlamente ieškoti pagalbos priemonių. Tam net surengiau nedidelį šou – platinau ir posėdyje pristačiau žemdirbių vaizdinę medžiagą apie šios stichijos mastą. Džiugu, kad bendromis pastangomis Lietuvai skirta ES parama nuostoliams kompensuoti. Parama, kuri yra dvigubai didesnė nei skirta Latvijai, Estijai bei Suomijai kartu paėmus“, – išsiderėta pagalba džiaugiasi B. Ropė.

 
Prasidedant deryboms dėl naujojo ES paramos laikotarpio, Lietuvai ypač svarbu užsitikrinti finansavimą ir tolesniems Ignalinos AE uždarymo darbams.
„Pasigirdus nerimą keliančių signalų, kad tokia parama gali nutrūkti, o visa didžiulė finansinė našta gali gulti ant Lietuvos piliečių pečių, išgavau už biudžetą atsakingo ES komisaro G. Oetingerio garantijas, kad ES tesės pažadą finansuoti IAE uždarymą ir dėl to parama Lietuvai kitiems sektoriams nebus sumažinta“, – akcentuoja europarlamentaras.

Ropė pasidžiaugė jo iniciatyva surengto vaikų piešinių konkurso sėkme. Pernai pakvietęs Lietuvos moksleivius pasidalinti savo svajonėmis apie šiandieninę ir ateities Europą bei savo vizijas išreikšti kūrybos konkurse „Kuriu ateities Europą“, geriausiais jo darbais iliustravo didelio susidomėjimo sulaukusiame 2018 metų kalendoriuje. Konkurso nugalėtojai taip pat apsilankė Europos Parlamente, kur jiems buvo papasakota ir parodyta, kaip dirba ši institucija.

„Vaikai – mūsų ateitis“ – pabrėžia B. Ropė, akcentuodamas, kad būtent jie ateityje tęs ir vertins mūsų darbus.

Parengė Angelė Adomaitienė

***

EP narys kviečia savo rinkėjus ir visus kitus į veiklos aptarimo bei pasiūlymų renginį. Jis vasario 2 d., penktadienį, vyks Aleksandro Stulginskio universitete, IV rūmų Konferencijų salėje. Pradžia – 13 val.