Būtina priimti sprendimus dėl kompensacijų už nuosavybei taikomus apribojimus

Būtina priimti sprendimus dėl kompensacijų už nuosavybei taikomus apribojimus

Seimo nario, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo nuotoliniu būdu organizuotoje ir moderuotoje  konferencijoje „Natura 2000“  tinklo plėtra: kaip suderinti gamtos ir savininkų interesus?“ buvo galima išgirsti įvairiausių nuomonių, pranešimų ir įdomią diskusiją.  

Seimas pavasario sesijoje planuoja svarstyti Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo, be kitų svarbių miškų tvarkymo reglamentavimo pakeitimų, siūlomi ir papildomi   Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių miško buveinių geresnei apsaugai skirti miškininkavimo sistemos pakeitimai.

Siūlomos  įstatymo pataisos  –  viena iš geresnei buveinių apsaugai skirtų priemonių, kurios jau įgyvendinamos aplinkos ministro įsakymais, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir  Saugomų teritorijų įstatymais.

Pagrindinės konferencijos temos sukosi apie ES šalių saugomų buveinių gamtotvarkos priemonių praktiką ir galimas priemones jos taikymui Lietuvoje, EB svarbos natūralių buveinių apsaugos geroji užsienio praktika ir, žinoma, nuosavybės apribojimų kompensavimo klausimai.

Pranešimus skaitė Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinių miškų urėdijos atstovai, miškų ekspertai iš Lietuvos bei užsienio.

Miškuose, kur didžiausi ūkinės veiklos ribojimai, mažiausia buveinių

Vieną iš aktualių temų  pranešime „Papildomų apribojimų kirtimams EB svarbos buveinėse galimas ekonominis ir socialinis poveikis“  nagrinėjo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius. Pranešėjas  pristatymą  parengė remdamasis skaičiavimais ir vertinimais, pateiktais pažymoje „Apie pagrindinių ir kitų miško kirtimų nutraukimo Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais“.  

„Šalies miškuose šiuo metu yra inventorizuota apie 60 tūkst. buveinių 256,5 kha miško žemės plote, didžioji jų dalis – 63 proc. valstybinės reikšmės miškuose, 30 proc. – privačiuose ir 7 proc. miškuose, skirtuose nuosavybės teisėms atkurti. Buveinių apsaugai svarbiose ir vietovių (BAST/V) teritorijose inventorizuota 89,5 kha buveinių, kurių valstybinės reikšmės miškams tenka 75 proc.  šių buveinių ploto. Pagrindinė visų buveinių dalis (57 proc.) – 147,2 kha inventorizuota IV grupės ir 64,4 kha – II grupės miškuose. Atkreiptinas dėmesys, kad II grupės miškuose, kuriuose taikomi didžiausi ūkinės veiklos apribojimai, buveinės inventorizuotos tik 26 proc. šios miškų grupės ploto, o I miškų grupės – rezervatiniuose miškuose su visišku ūkinės veiklos draudimu – tik 62 proc. jos ploto. Tuo tarpu didelis ūkiniuose IV grupės miškuose išskirtų buveinių kiekis patvirtina prielaidą, kad buveinėms reikalingus medynų rodiklius galima pasiekti ir normaliai ūkininkaujamuose miškuose, o tokiai būklei išlaikyti galbūt tikslinga ir toliau tęsti ūkinę veiklą“, – savitą požiūrį pateikė  ir pastebėjimus vardijo pranešėjas.

Lygindamas šiuo metu miškuose taikomų ūkinės veiklos apribojimų teritorinį išsidėstymą pagal miškų grupes su inventorizuotomis buveinių teritorijomis ir galimais apribojimais jose ateityje, A. Kasperavičius pateikė pavyzdį iš Pietų Lietuvos miškų – ties Puvočiais. „Akivaizdu, kad taikant egzistuojančią miško grupių saugojimo koncepciją turime stambias teritorijas – vientisus saugomus kompleksus, o buveinių atveju – plačią ir fragmentuotą saugotinų objektų mozaiką.  Jų ribų netolygumas, suformuotų siaurų ir vingiuotų poligonų išdėstymas, beje,  galima tik įsivaizduoti, kokias sukurs problemas ir ginčus ateityje  tiek juos pakartotinai identifikuojant, vykdant ūkinės veiklos priežiūrą tiek pačiame buveinės plote, tiek už jos ribų gretimame miško sklype, –  apie kilsiančius sunkumus, kurie vertinime nebuvo analizuoti, kalbėjo pranešėjas. – Beveik pusė visų buveinių inventorizuota pušynuose (39-49 proc.), kita didžiausia dalis tenka eglynams, beržynams ir juodalksnynams (kartu sudėjus – apie 45 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad buveinės didesne dalimi (nei įprastai šalyje) inventorizuotos būtent ekonominiu požiūriu vertingiausiuose medynuose – pušynuose, o juodalksnynuose, ąžuolynuose, uosynuose – net dvigubai daugiau. Apie ketvirtadalis visų šalies ąžuolynų ir trečdalis uosynų patenka į buveinių teritorijas, o tai sukuria papildomus ekonominius nuostolius“.

Palyginti ir kiti atrinktų buveinių medynų rodikliai su visos šalies medynų rodikliais. Tiek visi, tiek brandūs buveinėmis inventorizuoti medynai yra gerokai vyresni už visus šalies medynus. Taip pat didesni už vidutinius yra buveinių medynų skalsumai, medynų tūriai. Pvz., brandžių medynų tūriai BAST/V teritorijose išskirtose buveinėse daugiau nei 100 m3/ha didesni nei vidutiniai brandžių medynų tūriai šalyje. Tokie aukšto produktyvumo medynai savaime neatsiranda, jie suformuojami vykdant tikslingą ūkinę veiklą.

Be to, pasak Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojo, ūkinės veiklos draudimai miške sąlygoja įvairius praradimus: ekonominius, socialinius, klimato kaitos švelninimo ir kitus.  Ekonominiai praradimai dėl kirtimų draudimo inventorizuotose buveinėse susideda iš negautos medienos vertės nenukirsto miško kainomis, valstybės negautų mokesčių ir privataus miško savininkams reikalingų išmokėti kompensacijų, socialiniai praradimai – tai darbo vietų dėl ūkinės veiklos atsisakymo mažėjimas. Buvo vertinti ir praradimai, susiję su klimato kaitos uždavinių sprendimu.

„Praradimai dėl miško naudojimo uždraudimo, priklausomai nuo scenarijaus, kinta nuo 19,0 iki 84,8 mln. eurų negautų pajamų vertinant nenukirsto miško kainomis. Dėl tos pat priežasties valstybė iš miškininkystės veiklos kasmet negaus nuo 6,8 iki 28,0 mln. eurų mokesčių, privatiems miško savininkams už jų prarastas pajamas kasmet tektų sumokėti nuo 8,3 iki 40,7 mln. eurų kompensacijų. Iš viso dėl negautų mokesčių ir sumokėtų kompensacijų,  priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, valstybė kasmet prarastų nuo 15,1 iki 68,7 mln. eurų, – skaičius vardijo pranešėjas. – Sumažėjus miško ruošos, miškininkystės veiklos apimtims, mažėtų ir darbuotojų skaičius, tikėtina, kad pastovių darbuotojų sumažėtų, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus,  495-2236 darbo vietomis, panašiai tiek pat mažėtų sezoninių (6 mėn., balandis – rugsėjis) darbuotojų poreikis miško sodinimui, želdinių priežiūros ir medelynų darbams. Sumažėjus medienos tiekimui iš miškų, sumažės medienos pramonės gamybos apimtys“.

Suomijoje didžiausia dalis miškų priklauso privatiems savininkams

Suomijos žemės ūkio ministerijos METSO programos koordinatorius Vile Šildas (Ville Schildt) pranešime  „METSO programos istorija derinant saugomų teritorijų plėtrą ir savininkų interesus“ papasakojo, kokiu keliu ėjo suomiai ir kaip jiems sekėsi įgyvendinti „Natura 2000“  reikalavimus. „Europos Sąjungos iniciatyva „Natūra 2000“ amžiaus pradžioje ėjo iš viršaus į apačią ir tai sukėlė nemažai konfliktų tarp savininkų ir valdžios. Pietų Suomijoje ėmėme ieškoti būdų, kaip juos spręsti ir pasirinkome kitokį metodą – suradome naujų saugojimo idėjų, sukūrėme pozityvų bendravimą. 2008-aisiais Vyriausybė priėmė sprendimą dėl METSO (suomiškai – paukštis) programos. Pagrindinis tikslas buvo sukurti palankias sąlygas miško biologinei įvairovei, o miškų ir žemės savininkų dalyvavimas – savanoriškas. Svarbiausias sprendimas – padidinti biologinę įvairovę IV klasės miškuose ir pagerinti bendradarbiavimą su miškų savininkais. Pati didžiausia siekiamybė – sukurti 96 ha teritoriją ir ją saugoti.  Šią programą kuruoja Aplinkosaugos ir žemės ūkio ministerija, prižiūri ekonominės plėtros ir transporto centras. METSO programa  miško savininkams siūlo kompensacijas, kurios remiasi medienos rinkos verte. Pavyzdžiui, 2019 metais už hektarą buvo mokama 6400 eurų. Kartais būna, kad miškas iš savininko  nuperkamas arba iškeičiamas į kitą, bet tai atsitinka labai retai. Pernai  buvo išpirktas 10 ha plotas, o už 1 ha sumokėta po 5400 eurų. METSO veikia ir valstybei priklausančioje teritorijoje  bei prisideda prie miškų atkūrimo, tvarkymo“, – dėstė pranešėjas.

Diskusijoje  nuotoliniu būdu dalyvavęs Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos  (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis  Gaižutis pasidžiaugė, kad ir valstybės tarnautojai, ir aplinkosaugininkai, ir šnekėję užsienio ekspertai vienbalsiai akcentavo:  norint pasiekti tvarių apsaugos tikslų privačiuose miškuose, privačioje nuosavybėje, pirmiausiai būtina priimti sprendimus dėl kompensacijų už nuosavybei taikomus apribojimus ir atlyginti patiriamus nuostolius.

„Suomijos METSO programos pristatymas ir pati logika, kuomet sutikusiems į ją įsijungti miško ar žemės savininkams talkinama ir skiriami finansai ūkininkauti taip, kad būtų  išsaugotos gamtinės vertybės, labai sektina. Apie tai, kad aplinkosauga būtų nenuleidžiama įsakmiai iš viršaus, o būtų tvariai vystoma iš apačios į viršų remiant ir padedant ūkininkaujantiems žemės ir miškų savininkams – būtent apie tai reikia kalbėti“, – įsitikinęs dr. A. Gaižutis.

Šių dienų aktualija – Miškų įstatymų pataisos, kurios greitu laiku bus svarstomos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose. Pasak LMSA valdybos pirmininko, sprendimų eiliškumas privalėtų būti toks: „Pirmiausiai  politikai ir Seimo nariai turi labai aiškiai nustatyti  garantuotas kompensavimo taisykles (o ne jų imitaciją) už ūkinės veiklos apribojimus; antra – tuomet jau spręsti, kokių priemonių reikia identifikuotų gamtinių vertybių išsaugojimui. Būtent tokiu eiliškumu, nes realybėje dažniausiai reikia ne uždraudimo, o kaip tik palaikyti tą ūkininkavimą, kur ir susiformavo saugomos gamtinės vertybės, nes nutraukus ūkinę veiklą jos paprasčiausiai išnyktų. Didžioji dalis apribojimų ūkinei veiklai yra perkelti į nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, tad užtektų, kad Miškų įstatyme būtų aiškiai įtvirtinta: „Kompensacijos už miškuose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytus veiklos apribojimus apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.“  Na o kiti gamtinių vertybių išsaugojimui išties būtini apribojimai ir draudimai privačiai nuosavybei galėtų būti kompensuojami bei  finansavimas skiriamas įgyvendinant Lietuvai pritaikytą  suomiškos METSO programos analogą. Tokiu būdu būtų galima nuveikti daug naudingų ir reikalingų darbų, juose dalyvaujant miško ir žemės savininkams, ūkininkams ir miškininkams, o ekspertams gamtininkams patariant ir konsultuojant. Tai būtų tvarus ilgalaikis sprendimas“, – įsitikinęs LMSA vadovas.

Parengė Rūta Steponaitytė