Buveinių apsauga – netinkama?

vasario 18, 2019
Su Nepriklausomybės diena!
vasario 16, 2019
Nauji automobiliai – su pažangiomis saugos technologijomis
vasario 23, 2019

Buveinių apsauga – netinkama?

ES 1992 metais priėmė Buveinių direktyvą 92/43/EEB, kuri kartu su 1979 m. išleista Paukščių
direktyva 79/409/EEB paklojo pamatus NATURA 2000 ekologiniam saugomų teritorijų tinklui
atsirasti. Šis tinklas turėjo apjungti natūralias ar pusiau natūralias buveines bei nykstančių
augalų ir gyvūnų paplitimo vietas į saugomų teritorijų tinklą, kuris išsaugotų gamtą ateities
kartoms. Lietuva stojimo į ES sutartyje įsipareigojo laikytis šių direktyvų reikalavimų, tačiau EK
jau įspėjo Lietuvą dėl netinkamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo.

ES direktyvos tikslai yra privalomi visoms narėms, tačiau jų įgyvendinimą ir formas kiekviena šalis
pasirenka individualiai. Lietuvos atveju NATURA 2000 programoje nebuvo išskiriamos tik naujos
saugomos teritorijos – dalis šio tinklo saugomų buveinių jau anksčiau buvo paskelbtos rezervatais ar
draustiniais. 2004 m. kovo 15 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar
paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, kuriame buvo nustatyti specialūs šių
teritorijų apsaugos reikalavimai.

Per buveinių inventorizaciją – miškininkai už borto

2012-2015 metais Lietuvoje vyko minėtų buveinių inventorizacija, kuriai metodiką parengė
valstybinis mokslinių tyrimų institutas „Gamtos tyrimų centras“. Projektas buvo finansuotas
Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis, jame dalyvavo “Estonian,
Latvian, Lithuanian” environment, kartu su „Gamtos tyrimų centru“. Projekto vertė siekė 11,54
mln. litų (daugiau nei 3,342 mln eurų).

Inventorizuojant buveines valstybiniuose miškuose dalis buvusių urėdijų kreipėsi į projekto
koordinatorius ir pasiūlė savo specialistus bei pagalbą, nes kas geriau, jei ne iš esmės visą laiką
miške leidžiantis žmogus gali geriau žinoti, kokios retenybės ir kur yra, tačiau teigiamo atsakymo
nesulaukė. Projekto metu dirbo daug žmonių, kurie po specialių mokymų tapo „buveinių
specialistais“.

Iš viso Lietuvoje buvo išskirtos 60 392 Europos bendrijos svarbos miško buveinės, visiškai arba iš
dalies esančios miške bei užimančios apie 284 tūkst. ha plotą. Tai sudaro beveik 10 proc. visų
Lietuvos miškų teritorijos. Didžiausia iš jų yra Svencelės telmologinis draustinis, užimantis 776 ha,
mažiausia – Kupiškio miškuose (0,06 ha). Miškininkai, tuomet dirbę urėdijose, ne tik nebuvo
įtraukti į darbus, bet ir nebuvo supažindinti su atliktais darbais bei buveinių vietomis. Kartografuotos natūroje ir skaitmeninėje erdvėje jos tapo dar vienais duomenimis, kurių laikymasis
ar tvarkymas nebuvo aiškus. Dar 2004 m. priimto Vyriausybės nutarimo III skirsnio 9 straipsnis
teigia, kad būtinos apsaugos priemonės – apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais ir
valstybinės žemės valdytojais sudarymas.

Iki šiol apie tokių sutarčių sudarymą nėra žinoma, nors tuo lyg ir turėtų rūpintis Saugomų teritorijų
tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Europos Komisija įspėjo Lietuvą

Europos Komisija 2018 m. gegužę įteikė Įspėjimą Lietuvai dėl netinkamo Buveinių direktyvos
įgyvendinimo. Jame išsakyti du argumentai: nepakankamas kiekis ir plotas, kuris neužtikrina
tinkamos buveinių apsaugos, o esamos teritorijos neužtikrina tinkamos buveinių apsaugos nuo jų
sunaikinimo. Kol kas neaišku, kokią strategiją pasirinks Aplinkos ministerija, reaguodama į gautą
įspėjimą. Tikėtina, kad tinkamai buveinių apsaugai dar reikėtų papildomai skirti daugiau nei 40
tūkst. ha teritoriją, kuri turėtų būti tolygiai paskirstyta visiems miškų valdytojams. Tačiau nėra
atlikta ekologinė ir ekonominė analizė, kuri turėtų būti prieš priimant sprendimus dėl saugomų
teritorijų išplėtimo – vien saugomos teritorijos įkūrimas nėra tolygus gamtinių vertybių išsaugojimui.                                                                                      Turime ne vieną pavyzdį, kai uždraudus ūkinę veiklą sunyko tos augalų ar gyvūnų
rūšys, kurioms būtent ir buvo skirta apsauga. Dažnai protinga ūkinė veikla ne tik nežaloja, bet ir
palaiko gamtinį balansą.

Didžiausia dalis buveinių – apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose

Parengtas žemėlapis puikiai iliustruoja buveinių išsidėstymą Lietuvos miškuose. Matome, kad jų
yra ne tik saugomuose I-II gr. miškuose, bet didžiausia dalis tenka III-IV gr. miškams. III gr.
apsauginiuose miškuose jų inventorizuota 7415 vnt. (29712 ha), IV gr. ūkiniuose miškuose – virš
39 tūkst. vnt. (beveik 155 tūkst. ha). Akivaizdu, kad bet kokie ūkinės veiklos apribojimai stipriai
paveiktų miškininkystės sektorių, o tuo pačiu ir medienos kainas, nes dėl sunkesnių ūkininkavimo
sąlygų daliai žmonių tektų keisti profesiją – išsilaikyti rinkoje jiems taptų per sunku. Tas pats
atsitiktų ir valstybiniame sektoriuje, nes dalis VMU padalinių liktų beveik be gamybos ir negalėtų
rentabiliai dirbti: arba taptų dotuojamais iš biudžeto, arba – su uždarytomis durimis ir užkaltais
langais.

Emilija Skaistakalnytė

Laukiame Jūsų pastebėjimų bei komentarų buveinių tema e.p: miskininkas.eu@gmail.com –
nuomones publikuosime www.miskininkas.eu

Vienas iš įdomesnių šaltinių:

http://www.kaismu.lt/lt/index.php/127-saugomos-teritorijos-dziaugsmas-ir-nerimas