Dabar pats laikas ruošti biokurą arba roges žiemai ruošk vasarą

Dabar pats laikas ruošti biokurą arba roges žiemai ruošk vasarą

Latvijos ministrų kabinetas dar praėjusį rudenį priėmė taisykles, kurios nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatė  griežtesnius radiacinės saugos reikalavimus į Latviją iš bet kurios kitos valstybės įvežamam biokurui (malkinei medienai, skiedroms, pjuvenoms). Jų įsigaliojimas buvo atidėtas iki  šių metų balandžio 1 dienos.  Nors Lietuva ir Estija teisės aktų nustatyta tvarka pareiškė pastabas Latvijai dėl reikalavimų sukeliamų laisvo prekių judėjimo suvaržymų, o Europos Komisija pateikė oficialų paklausimą, tačiau Latvijos Respublika nesiėmė jokių veiksmų dėl priimto reguliavimo, tad minėti reikalavimai įsigaliojo.

Griežtesni reikalavimai dėl radiacinės  saugos

Pasak Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio,  tai reiškia, kad nuo balandžio 1-osios įvežant medienos biokurą į Latviją kartu turi būti pateikiama ir spinduliuotės bandymo ataskaita – dokumentas, rodantis krovinyje esančio radionuklido 137Cs savitojo aktyvumo lygį, kuris negali viršyti 10 Bq/kg. Pavyzdžiui, akredituotos  laboratorijos išduotas spinduliuotės pasas arba išsiuntimo šalies miškų tarnybos išduotas dokumentas su nuoroda į atitinkamą akredituotos laboratorijos ataskaitą, arba kitas dokumentas, kuriame nurodomas krovinio savitojo aktyvumo lygis.

Kartu su krovinio važtaraščiu privalo būti pateiktas radiologinės patikros dokumento originalas ar jo patvirtinta kopija (tokią kopiją gali tvirtinti ir pats biokuro pardavėjas/importuotojas): akredituotos laboratorijos išduotas radiacijos pasas; medieną siuntusios valstybės girininkijos išduotas dokumentas su nuoroda į atitinkamą akredituotos laboratorijos dokumentą; ar kitas dokumentas, kuriame nurodytas akredituotoje laboratorijoje nustatytas 137Cs savitasis radioaktyvumas krovinyje.

Radiologinę patikrą gali atlikti tik akredituota laboratorija. Tokiu būdu apribojimais latviai tarsi taip saugo savo rinką. Į klausimą, o kokia dabar situacija Lietuvoje, ar jau pradedama ruoštis žiemai, kuri dažnam asocijuojasi su brangsiančiu šildymu, „Baltpool“ prekybos vadovas V. Jonutis atsakė, kad jau vyksta pirmieji sandoriai ateinančiam šildymo sezonui.

“Įspūdis toks, kad biokuro kaina, palyginti su praėjusiais metais, kils apie 20 procentų, o gal ir daugiau. Vietiniai biokuro gamintojai galėtų tuo džiaugtis, kartu išsprendžiamas klausimas ir dėl apribojimų. Juk jų tikslas buvo sumažinti pigaus biokuro iš Baltarusijos antplūdį. Gal galimai ir iš Latvijos… Tad ar Lietuvoje reikalingi kokie nors apribojimai, jei kaina kyla ir taip? – apie dabartinę padėtį kalbėjo pašnekovas. – Nors iš Latvijos biokuro niekas ir nevežė, nes ten pastaraisiais metais buvo brangiau. Jeigu ir Baltarusijoje kuras pabrangs ar sumažės jo srautas, tai, mano nuomone, tie apribojimai neturėtų jokios prasmės – kainos kyla ir be Baltarusijos įsikišimo”.

Lietuviai pernelyg nesistengs vežti biokurą į Latviją…

Lietuvoje taip pat nustatyti įvežamo kuro radiacinės saugos reikalavimai. Iš Baltarusijos įvežant kurą muitinė taip pat reikalauja tyrimų, tačiau į Latviją gali būti įvežamas biokuras, kurio radioaktyvumo parametras gal dar kokius penkis kartus mažesnis nei į Lietuvą.  “Lietuvoje tas radioaktyvumo parametras yra mažas, keliantis racionalumo diskusijas, tai Latvijoje, mūsų nuomone, nenormaliai mažas, – aiškina V. Jonutis. – Kitas dalykas: kurą į Latviją vežti galima, tačiau dabar procedūra tokia sudėtinga, kad niekas to nedarys. Aš taip manau. Nebus prasmės tuo užsiimti, nes tai bus popierius vardan popieriaus, išlaidos tyrimams, bet jokiu būdu ne verslas. Blogiausia šioje situacijoje Latvijai. Panašu, kad latviai norėjo apsisaugoti nuo baltarusiško biokuro, o apsisaugos tik nuo lietuviško, kurio anksčiau niekas neveždavo, nes jo ir Lietuvoje reikia. Jeigu vykdavo sandoriai tai tik pastaraisiais metais. Anksčiau srauto iš Lietuvos į Latviją nebuvo, nes ten biokuras būdavo pigesnis nei pas mus. Pernai, kadangi biokuras Latvijoje buvo brangesnis, tai iš Lietuvos buvo tam tikras srautas. Dabar latviai ir jį visiškai uždarys, o įvežimo iš Baltarusijos neuždarys, nors, manau, norėjo, nes kitaip sunku suprasti įvedamų apribojimų priežastis. Mano asmenine nuomone, aš už rankos nenutvėriau, bet netikiu, kad to baltarusiško kuro parametrus kas nors matuoja. Pažymos surašomos, tačiau nemanau, kad kas nors kruopščiai matuoja radioaktyvumą  kaip normalioje Europos valstybėje. Tiesiog kai viskas vienose rankose – visa gamyba ir kontrolė, tai ir tos pažymos gali būti tiesiog atspausdintos.  Juolab kad mes Lietuvoje per šį sezoną gal keturis kartus esame nutvėrę (tik kiek pavyko nutverti), kai kuras buvo įvežtas iš Baltarusijos su visomis teisingomis pažymomis, tačiau Lietuvoje  nustatyta, kad radioaktyvumas viršija leistiną kiekį kelis kartus. Tai reiškia, kad tos pažymos tik tam, kad vykdyti formalius reikalavimus. Aš stebiuosi latviais, jie tą padarė  pažeisdami Europos Sąjungos nustatytą prekybos tarp valstybių tvarką, t. y. jie nesilaikė procedūros, kuri yra privaloma ir neišklausė argumentų, o tiesiog vienašališkai įvedė savo tvarką. Dar neaišku, kaip čia baigsis, bet Latvijos rinka lietuviams prisidarė. Manau, lietuviai labai stipriai nesistengs, kad galėtų vežti biokurą į Latviją. Kiekvieną sunkvežimį reikia matuoti, tai reikia pagalvoti, kas bus, kai matavimas užtrunka kelias valandas ar net pusdienį… Kas čia vežios iš miško tuos tyrimus, kas čia tuo užsiims, labai sudėtinga…”

Paprašytas įvertinti susidariusią padėtį  Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas sakė, kad nelygu iš kurios pusės pažiūrėsi: šilumos vartotojams – gerai, nes lietuviai neišveš biokuro į Latviją ir, tikėtina, konkurencija Lietuvoje bus didesnė, o Lietuvos biokuro pardavėjams – blogai, nes kai kurie jau buvo užmezgę ryšius su Latvija, sėkmingai dirbo.

“Reikia pripažinti, kad Latvijoje biokuro rinka gal ne tokia išvystyta, kaip pas mus – mūsų įmonės daug labiau pažengusios ir darbų organizavimo, ir žaliavų ruošimo srityje. Lietuviai tikrai sugebėtų konkuruoti Latvijoje. Net atsidūrę Latvijos teritorijoje. Mūsų rinkos dalyviai yra pažengę į priekį ir, manyčiau, kad lietuviai būtų ten lėmę didesnę konkurenciją ir žemesnes kainas, tačiau Latvijos valstybė nusprendė padaryti kitaip: kažkokie lobistai, matyt, įtikino valdžią, kad reikia pasielgti kitaip ir nustatė tą radioaktyvumo lygį. Jis toks mažas, kad vaizdžiai kalbant net vaikų maiste galima aštuonis kartus didesnė cezio izotopo koncentracija nei skiedroje…  Čia  nesuprantami dydžiai. Tiesiog biurokratinis užkardymas ir tiek”, – įžvalgomis   dalijasi pašnekovas.

Biokuro kainos sumuštinis

Klimato kaita, šiltėjančios žiemos vos nesužlugdė lietuviško biokuro gamintojų. Kiti metai, V. Jonučio teigimu, biokuro rinkoje bus neįprasti, nes jau labai seniai biokuro kaina kilo – visi įpratę matyti kainą krentančią. “Aš kalbu ne apie biokuro pardavėjus, bet pirkėjus, vartotojus, suinteresuotas šalis, politikus… , – patikslina prekybos vadovas. – Ateinantį šildymo sezoną turėtų būti brangesnis biokuras: kai didės biokuro kaina, neišvengiamai kils ir šilumos kaina. Tai susiję dalykai. Pirmieji kontraktai „Baltpool“ biržoje rodo, kad vietos gamintojams bus geriau. Ar pakankamai gerai, kad galėtų dirbti visu pajėgumu, bus matyti. Sužinosime už kokių poros mėnesių, nes biokuro tiekėjai turi tam tikrą įsivaizdavimą, kiek biokuras turi kainuoti. Biokuro kainos sumuštinis gana primityvus. Tai žaliava –  miškuose, laukuose. Ji atsiranda labai sunkiai. Tai juodas ir sunkus miškų kirtėjų darbas, kurie sunkiai dirba ir jiems reikia mokėti pinigus. Pagaliau Lietuvoje, kaip ir normaliose Vakarų valstybėse, sunkus darbas pradeda kainuoti daug. Tai viena dedamoji. Kita – kuro ruošimas. Tai transportavimo kaštai, palūkanos, turto, kuris yra naudojamas, amortizacija. Visas tas sumuštinis kainuoja, tad panašu, kad gamintojas už jį galės prašyti daugiau. Aš tikiuosi, ir man tas labai patinka, kad pradės daugiau uždirbti tie, kurie ruošia žaliavą. Iki šiol tai buvo itin sunkus ir menkai apmokamas darbas. Jei kainų kilimas įvyks, aš labai tikiuosi, kad didžioji biokuro pabrangimo dalis nukeliaus į miško žaliavos ruošimo sektorių”.

V. Jonutis teigia esąs laisvosios rinkos šalininkas ir tikisi, jei taip atsitiktų, kad žmonės galėtų daugiau uždirbti, tai į tą sektorių pajudės darbo jėga ir pinigai. “Kažkas nuspręs investuoti, kažkas samdyti žmones, investuoti į verslą, kuris paskutiniu metu labai slopo. Pirmiausiai ypač norėčiau tokių veiksmų, nes Lietuvos biokuro rinka yra deficitinė, – sako pašnekovas. – Mums baltarusiškas biokuras buvo reikalingas vien tik dėl to, kad nepakiltų labai stipriai kainos. Jeigu tos kainos kažkiek pakils, lietuviai turės galimybę daugiau parduoti savo biokuro, galės daugiau ir paruošti. Kaip bus realiai, pamatysime už dviejų mėnesių”.

Paklaustas, ar užteks lietuviško biokuro, ar vietos gamintojai pajėgs jo paruošti,  “Baltpool“ prekybos vadovas atsakė, kad mums labai pasisekė, jog dabar gegužė. “Mums priekyje dar 5-6 mėnesiai, pats metas, per kurį biokuras bus ruošiamas. Laiko yra ir jeigu sandoriai bus sudaryti kitam šildymo sezonui, net  jei importo kiekis prislops, tai ta žinutė rinką greitai pasieks. Manau, kad biokuro pardavėjai pradės ruoštis sezonui, nes pernai pavasarį net neapsimokėjo to daryti. Neapsimokėjo, nes jautė, kad paskui neturės  kur padėti  savo produkto. Manau, kad šita vasara, jeigu iš tikrųjų kainos kils, biokuro tiekėjams bus darbinga. Jie dirbs, skirtingai nei ankstesniais metais, kai nebuvo prasmės to daryti. Šalyje biokuro suma sumarum reikia tiek, kad jo paruošti vien sezono metu nėra galimybių – tam reikia labai daug gamybos pajėgumų. Todėl kuras ruošiamas visus metus. Aš manau, kad jei pradės ruošti pavasarį, spės padaryti”, –  įsitikinęs V. Jonutis.

Ar perimsime kainos kontrolę – nežinia

Jo nuomone, jei biokuro kainos bus didesnės Lietuvoje, tai ir užsidirbti bus galima Lietuvoje. “Dabar geras laikas ruoštis ateinančiam sezonui, nes biokuro reikės ne mažiau nei pernai. Be to, dar neaišku, kada ir kiek biokuro reikės Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Ji didžiausias dabar statomas kuro vartotojas. Ar ji ateinančiais metais pradės dirbti? Jei taip, tai dar didesnis kuro poreikis bus. Manyčiau, mums tikrai gerai, kad dabar gegužės mėnuo. Pakilusios biokuro kainos išsiųs signalą visiems rinkos dalyviams, kad ateinančiai žiemai reikia ruoštis. Gyvename pagal logikos dėsnius –  vasarą ruošk roges žiemai. Kainos auga, bet jos 2018 metais buvo dar didesnės, – pasiruošimo ateinančiam sezonui niuansus vardija V. Jonutis. – Kai įveždavo biokurą iš Baltarusijos, sakėme, kad mums nepatinka, jog biokuro kainas kontroliuoja Baltarusija. Ir šis faktas pasitvirtino. Pradinė biokuro rinkos idėja buvo tokia, kad mes kontroliuosime savo rinkos šaltinius. Tačiau pastaraisiais metais mes to  nekontroliavome. Kainą mums iš esmės nustato  baltarusiai. Ar perimsime tą kontrolę – nežinia. Aišku, vartotojams dėl to didelės tragedijos nėra, elektros kainas mums irgi nustato ne vietos gamintojai, o Švedijos ar Rusijos elektros tiekėjai. Jei nustato palyginti žemą kainą, mes tuo džiaugiamės. Ir su biokuru iš Baltarusijos tas pats. Svarbu, kad neatsitiktų taip, kad  Baltarusijai nustačius aukštą kainą mes neturėsime jokių vietinių priemonių, kaip ją sumažinti. O tada  bus labai blogai. Kol kas dar jie nustato kainą, bet kol ji maža, nekreipiame dėmesio. Ateityje svarbu tendencija. Žiūrėsim – ateinanti žiema bus pereinamasis laikotarpis, periodas, kai bus galima pamatyti ir daugiau išanalizuoti, kas vyksta. Yra keletas dedamųjų, kurios turi įtaką biokuro kainoms, t. y.  paskutinio metų ketvirčio kritulių kiekis (jeigu labai lyja lapkričio-gruodžio mėnesiais, tai biokuras būna brangus sausio-vasario mėnesiais), jei šiltas pirmasis ketvirtis (kaip užpernai labai šilta žiema) – nesudegina viso paruošto biokuro ir rinkos dalyviai turi neparduotus sandėlius pavasarį, kuriuos reikia parduoti. Tai sukelia desperatiškus veiksmus, kurie numuša kainas pirmąjį metų ketvirtį. Šiemet to nebuvo, pirmąjį metų ketvirtį kainos buvo labai aukštos, žiema buvo stipri.. Yra kelios dedamosios, turinčios labai daug įtakos kainai. Baltarusija – pirma svarbi dedamoji, o visa kita Dievo arba meteorologų valioj…”

Rūta Steponaitytė

Dainiaus Šerono nuotrauka