Daugpilio apylinkės: nuo Dauguvos vingių iki šratų fabriko
Prieš porą metų važiavome į Latviją pasikalbėti apie miškų ūkio pertvarką, ateitį, perspektyvas. Šiandien bičiuliai latviai pasakoja apie savo krašto įdomybes ir kviečia pasižvalgyti po Daugpilio apylinkes.
Atvykę į miestą keletą kartų kertame Dauguvos upę. Savo vingiu ji apjuosia Daugpilio tvirtovę, unikalų nacionalinės reikšmės kultūrinį ir istorinį paminklą, kurio bendras plotas siekia 150 ha. Šiandien tvirtovė – viena iš populiariausių Daugpilio lankytinų vietų. Joje yra išlikę 80 pastatų, stovinčių dešimtyje istoriniais vardais vadinamų gatvių. Dauguma šių pastatų išsaugoti nuo XIX a. Viename iš jų, vandens kėlimo pastate, dabar yra Daugpilio tvirtovės Informacijos ir kultūros centras, artilerijos Arsenalo pastate – dailininko Marko Rotko meno centras. Tai vienintelė vieta Rytų Europoje, kur galima susipažinti su pasaulinio garso menininko, abstraktaus ekspresionizmo įkūrėjo Marko Rotko kūrinių originalais.
Festivalyje dalyvauja ir lietuviai
Tvirtovės statyba prasidėjo 1810 m. siekiant apsaugoti Vakarų Rusijos imperijos sienas karo su Napoleonu išvakarėse. Vėliau čia buvo dislokuoti kariuomenių daliniai, antrojo pasaulinio karo metu – sovietų karo belaisvių stovykla, žydų getas, o nuo 1948-ųjų iki 1994 m. buvo įsikūrusi Daugpilio aukštojo karo aviacijos inžinerijos mokykla. Dabar tvirtovė – miesto dalis, kurioje gyvena daugiau nei 1000 žmonių.
Kiekvienais metais čia rengiama muziejaus naktis, Europos kultūros paveldo dienos. 2015 m. tvirtovėje gimė nauja tradicija – karinės istorinės rekonstrukcijos festivalis „Dinaburgas 1812“, kurio metu tvirtovės lankytojai gali stebėti 1812 m. įvykių inscenizaciją, kai ją užpuolė prancūzų kariuomenė. Beje, šiame renginyje dalyvauja ir lietuviai.
Unikalus Dauguvos senvagės kraštovaizdis
Natūralus senvagės slėnio parkas „Daugavas loki“ (Dauguvos vingiai) buvo įkurtas1990-aisiais, 2004 m. pripažintas NATURA 2000 teritorija, o 2011-aisiais įtrauktas į UNESCO Latvijos nacionalinio paveldo sąrašą. Išskirtinis Dauguvos vingių gamtos savitumas – 10 didelių upės posūkių. Kiekvieno tokio upės vingio ilgis siekia 4-6 km, o atstumas tarp jų tik 2-3 km. Kiekvienas vingis turi savo pavadinimą. Miškai užima daugiau nei trečdalį gamtos parko teritorijos. Čia auga kelios dešimtys retų augalų rūšių, upės slėnyje gyvena kelios saugomų paukščių rūšys. Dauguvos vingių apylinkėms būdingas originalus, istoriškai susiklostęs įvairių tautų kultūrų susiliejimas. Dauguvos slėnio posūkyje nuo svetimų žmonių smalsių akių pasislėpė sentikių kaimas Slutiškiai (Slutishki). Atrodo, kad šitoje paslaptingoje vietoje prieš 100 metų sustojo laikas.
Čia įsikūręs Nauenskio kraštotyros muziejus lankytojus supažindina su regiono istorija, etnografija ir gamta bei išskirtiniais regiono kūrėjais.
Maži zoologijos sodai
Latviai labai mėgsta mažus natūralius zoologijos sodus, kuriuose gyvūnai gyvena kaip laisvėje. Vieną tokį, Latgalos zoologijos sodą, yra įkūręs biologijos mokslų daktaras Michails Pupiniš. Čia dirbtinai sukurtose džiunglėse gyvena dėmėtieji pitonai, ant kranto ilsisi krokodilai, tvenkinyje plaukioja raudonieji karpiai, įvairūs atogrąžų gyvūnai šokinėja ant vynuogių šakų. Vaikai gali glostyti pūkuotus triušius, žaisti su jūrų kiaulytėmis, tvenkinyje maitinti egzotiškas žuvis.
O kiek tolėliau nuo žmonių akių, Dauguvos apylinkių miškuose, jauna šeima augina įvairiausius gyvūnus ir yra įkūrusi nedidelį zoologijos sodą „JuRita Mini Zoo“. Aptvaruose gyvena alpakos, lamos, kengūrai, elniai, nykštukinės avys, ožkos, poniai, asilai, arkliai, triušiai – juos taip pat galima ir paglostyti, ir pamaitinti.
Netikėčiausi objektai
pačiame miesto centre
Kiekvienas keliautojas, norintis susipažinti su Daugpiliu, tikrai turėtų aplankyti Bažnyčios kalną, kur yra keturių konfesijų maldos namai, nes čia gyveno katalikai, liuteronai, stačiatikiai ir sentikiai.
Tie, kas neabejingi balistikai ir ginklams, Daugpilyje turi puikią progą pamatyti, kaip liejami šratai. Čia stovi vienintelė Baltijos šalyse turistų lankoma amunicijos gamykla, kurioje yra seniausias šratų liejimo bokštas Europoje, istoriniai švino liejimo prietaisai, su kurių pagalba išlydytas švinas įgauna idealią rutuliuko formą nukritęs nuo 40 metrų aukščio. Beje, keletą kartų per metus gamykloje dar liejami šratai, tad lankytojai perspėjami, kad gamybos zonoje ekskursijos nevedamos užsakymų vykdymo metu.
Ar žinote, kas yra „šmakovka“? Tai naminukė. Lietuvoje apie naminukę kalbama pašnabždomis, o štai Daugpilio centre įsikūręs muziejus kviečia išgirsti visą istoriją apie seniausią alkoholinį gėrimą „šmakovka“ – regiono kulinarinį paveldą.
Rasa Liškauskaitė
Ritos Pilipavičiūtės
nuotr.