Didesni kirtimai – nauda ar žala?
Vyriausybė patvirtino 6 proc. didesnę metinę valstybinių miškų kirtimo normą penkerių 2019–2023 metų laikotarpiui, kuri 2014–2018 m. buvo 11 168 ha, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos kasmet. Padidinti kirtimus Aplinkos ministerijai siūlė ir Miškų ūkio konsultacinė taryba. Naujoji kirtimų tvarka turėtų įsigalioti nuo 2019 m., tačiau jau dabar ji kelia aštrias jos priešininkų ir šalininkų diskusijas, ypač dar tebesitęsiančios urėdijų reformos fone.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas žiniasklaidos atstovams komentavo, kad Aplinkos ministerija, siekdama išlaikyti miško naudojimo stabilumą, ketino siūlyti Vyriausybei metinę kirtimo normą palikti tokią pačią, kaip 2014–2018 metais, tačiau ji atsižvelgė į kitų ministerijų, iš jų ir Energetikos ministerijos argumentus – esą dėl didėjančio biokuro naudojimo ir jo kainų augimo. Vis dėlto, viceministro teigimu, miško kirtimo norma bet kada gali būti peržiūrėta, be to, ji pilna apimtimi tikrai nebus išnaudota.
Lietuva miškus naudoja labai saikingai
Miškų ūkio žinovo, dr. Albino Tebėros teigimu, pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai – šalyje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų – artėja iki 2 proc. , o lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai, kaip mes.
Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuva jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. Jeigu pokariu šalies miškuose turėjome 125 mln. kub. metrų medienos, tai šiandien perkopėme 500 mln. Lietuva pagal miško išteklių plėtrą šiuo metu užima trečią vietą Europoje, todėl nerimauti dėl ateities nėra pagrindo.
Bendras medynų tūris siekia 542,7 mln. kub. m., metinis jų tūrio prieaugis – 19,7 mln. kub. m. Brandžių medynų plotas sudaro daugiau kaip 450 tūkst. ha, perbrendusių – daugiau kaip 200 tūkst. ha arba per 30 proc. bendro medynų ploto. Deja, kasmet pūva 3-4 mln. kub. m medienos.
Papildomai gautų 8-9 mln. eurų pajamų
“Padidinus kirtimus 6 proc., VĮ Valstybinių miškų urėdija per metus papildomai galėtų gauti apie 8-9 mln. eurų pajamų. Aišku, dėl šio skaičiaus galima spėlioti, nes priklausys, kokią medieną kirsime – ar ąžuolus, ar baltalksnius”,- svarsto dr. A. Tebėra.
Kokia įtaka būtų miškams dėl didesnių kirtimų? Anot jo, jie nieko blogo miškams nepadarytų, jei šis kirtimų padidinimass būtų protingai išdėstytas, visų pirma ten, kur susikaupę menkaverčių medynų – susikaupusių drebulynų, vietomis baltalksnynų ar pūstančių eglynų.
“Nėra ko baimintis, nes žiūrint racionaliai, nereikia miško pūdinti, nors pūstančios medienos taip pat reikia bioįvairovei. Tačiau viską reikia pasverti, nes miškų prieaugis pastaraisiais dešimtmečiais didesnis – ištekliai nesumažėjo ir nesumažės minėtu procentu padidinus kirtimus. Šie skaičiai neištraukti iš dangaus, o pagal inventorizacijos duomenis – mokslo ir miškotvarkos tarnybos teikiamus siūlymus”,- argumentuoja miškų ūkio ekspertas. Jis tikina, kad kirtimai kiekvienai konkrečiai vietovei yra numatomi pagal miškotvarkos projektus, kur viskas apskaičiuojama iki smulkmenų ir kiekvienai medžio rūšiai.
Aplinkos ministras apgavo
Vienas iš urėdijų reformos modelio oponentų, miškininkas Saulius Lazauskas mano, kad Aplinkos ministerija ir jos ministras visus apgavo, pranešęs, kad nedidins miškų kirtimo normos ir išėjęs atostogų.
“Vyriausybė neatsižvelgė į 80 proc. visuomenės nuomonę pagal “Vilmorus” atliktą apklausą mažinti miškų kirtimo apimtis atsisakant plynųjų kirtimų, o priešingai – pakluso medienos pramonės atstovų nurodymams ir dar 6 proc. padidino metinę kirtimo normą. Miškai plynai bus kertami dar intensyviau, prisidengiant siekiu mažinti biokuro kainas. Jei tikrai nori piginti malkinės medienos kainas, galima malkoms ir kirtimo atliekoms mažinti PVM, be to, malkinei medienai taikomas papildomas 5 proc. mokestis bendrosiosms miškų ūkio reikmėms ir 10 proc. mokestis bendrosioms biudžeto reikmėms. Tad malkinės medienos kainas nesunkiai galima sumažinti daugiau nei trečdaliu”,- tvirtina S. Lazauskas.
Jis klausia, kur dingsta šie pinigai? Esą milijonai ištaškomi nendrinėms meldinukėms ir aplinkos ministro pagyroms žiniasklaidoje – vadinamam viešinimui.
“Lietuvoje kasmet supūdoma keli mln. kietmetrių medienos, kurią būtų galima naudoti biokurui, taip pat apie 180 tūkst. ha miškų plotas yra rezervuotas nuosavybės atkūrimui. Kodėl šie miškai 27 metus nenaudojami ir juose pūdoma mediena, kodėl biokurui nenaudojama ugdomųjų kirtimų mediena?”,- klausia miškininkas.
Šiuos ir panašius klausimus sąjūdis,, Už Lietuvos miškus“ ketina aptarti rugpjūčio 20 d. Seime organizuojamoje spaudos konferencijoje.
Angelė Adomaitienė