Didžiausia žmonijos tragedija – nustoti trokšti, ieškoti, bandyti įminti gyvenimo mįslę…
Gyvenimą visi išgyvename kaip didžią paslaptį. Ir visi jame susiduriame su tomis pačiomis dilemomis: ilgimės tikrumo, tačiau nežinome, kur jį rasti, abejojame, ar pavyks jį rasti, o jei rasime – ar pavyks išlaikyti. Mūsų dienos mums kaip mįslė, o įminimas neįteikiamas su gimimo liudijimu. Tačiau didžiausia žmonijos tragedija – nustoti trokšti, ieškoti, bandyti įminti gyvenimo mįslę…
Velykų šventė tegul dar kartą mums primins apie tikro gyvenimo paslaptį, kurią turime praskleisti: gal klupdami, bet trokšdami, gal užtrukdami ieškojimuose, bet atrandantys. Prisikėlusio Kristaus įvykis tegul tampa tikro džiaugsmo ir ramybės akimirka, kai širdis iš džiugesio suvirpa – pagaliau radau gyvenimo tikrumą ir prasmę, įminiau savo dienų mįslę.
Būkit palaiminti!
Vaidotas Labašauskas, Prienų Kristaus apsireiškimo parapijos klebonas
Nuotrauka Bronislovo Ambrozo