Didžiausias kataklizmas Lenkijos valstybinių miškų istorijoje

Sveikinam miškininkus
15 rugsėjo, 2017
Kaune atidarytas naujas modernus UAB „Skuba“ autocentras, kuriame parduodami ir aptarnaujami „Iveco“ sunkvežimiai.
18 rugsėjo, 2017

Didžiausias kataklizmas Lenkijos valstybinių miškų istorijoje

 

9,8 mln kub. m. išvartytų ir nulaužtų medžių, 79,7 tūkst. ha pažeistų miškų, iš jų – 39,2 tūkst. ha teks visiškai atnaujinti. Tai škvalo padariniai, kuris rugpjūčio 11–12 naktį nusiaubė miškus keliasdešimtyje urėdijų, daugiausia Pamaryje ir Kujavijoje (Pomorze i Kujawy). Bendras sunaikintų miškų plotas yra pusantro karto didesnis už Varšuvos teritoriją.

– Deja, vertinant nuostolius,  šie skaičiai auga. Daugiau kaip 90-metėje mūsų organizacijos istorijoje tokio masto stichinės nelaimės iki šiol nebuvo,  – teigia Valstybinių miškų generalinis direktorius Konradas Tomaševskis (Konrad Tomaszewski).  Miškininkai žada, kad stichijos nusiaubtus plotus sutvarkys ir pradės jų atnaujinimą iki 2019 metų antrojo pusmečio.

 

Naikinamoji jėga

 

Audros sankloda, specialistų vadinama kaip bow echo, sukėlė uraganinius vėjus, kurių greitis siekė nuo 100 iki 150 km/h. Suniokotų plotų juosta nusidriekė nuo pajūrio iki Žemutinės Silezijos (Dolny Śląsk). Didžiausia tragedija įvyko šalia Sušeko kaimo Jakubavos girininkijoje (Rytelio urėdija), kur miško stovyklavietėje žuvo dvi skautės.

Valstybiniuose miškuose visiškai išvartyti arba pažeisti miškai beveik 60-ties urėdijų teritorijoje Torunės, Gdansko, Poznanės, Ščecineko, Lodzės ir Vroclavo regioniniuose direktoratuose.

Labiausiai nukentėjo Torunės ir Gdansko direktoratai, o ypač Lipušo (net 2,3 mln. kub. m išvartytų medžių), Rytelio (2 mln. kub. m), Čersko (0,9 mln. kub. m), Bytovo (0,65 mln. kub. m), Runovo (0,66 mln. kub. m) urėdijos bei Gniezno urėdija (0,8 mln. kub. m) Poznanės direktorate. Vien tik Torunės regioniniame valstybinių miškų direktorate per vieną dieną ant žemės sugulė 5,5 mln. kub. m nulaužtų medžių. Palyginimui – normaliomis sąlygomis, vykdant subalansuotą miško ekonomiką, toks medienos kiekis yra paruošiamas visų Torunės direktorato urėdijų per tris metus.

Tucholsko girioje (Bory Tucholskie) ir kituose miškuose uraganas laužė net senas pušis kaip degtukus, bet nuo jo jėgos virto taip pat lapuočiai, nuo beržų iki ąžuolų. Suniokoti ištisi medynai, o ne atskiri medžiai. Gaivalas sukėlė nemažai nuostolių gamtiniams ištekliams – Valstybinių miškų (VM) valdose, kurias nuniokojo stichija, yra 22 rezervatai, 15 paukščių draustinių ir 134 buveinės (Natura 2000). Uraganas nušlavė pvz., 40 proc. ploto seniausiojo Vielkopolsko rezervato „Češevski Las“ (Czeszewski Las) Jarocino urėdijoje. Jis išvartė net senesnius kaip 200 metų ąžuolų, uosių, guobų, tuopų, skroblų, liepų ir alksnių medynus. Krito gamtos paminklai, suniokoti vertingi sėklinių medžių plotai, paukščių lizdų apsaugos zonos, įvairių rūšių buveinės. Lipušo urėdijoje iš trijų ten buvusių jūrinio erelio lizdų liko tik vienas, sunaikintas ir juodojo gandro lizdas. Nujausdami artėjantį pavojų daugelis žvėrelių pabėgo, tačiau miškininkai vis randa negyvų arba sužeistų gyvūnų, kuriems nepavyko išsigelbėti. Gaivalas neaplenkė taip pat Tucholsko girios („Bory Tucholskie“) – pažeista apie 20 proc. šio nacionalinio  parko teritorijos (apie 1000 ha), pusė jos – labai stipriai.

Rimtai apnaikinta ir miško infrastruktūra – keliai, tiltai, girininkijos, miško edukacijos centrų pastatai, turistinės poilsiavietės ir kiti objektai.

Stichijos nuniokotose vietovėse sulaužytų ir išrautų medžių raizgynas kelia pavojų žmonėms bei didina gaisrų riziką. Todėl labiausiai nuo gaivalo nukentėjusios urėdijos iš karto įvedė draudimą lankytis miškuose. Vietos, kuriose vyksta tvarkymo darbai, yra pažymėtos įspėjamaisiais skelbimais. Dėl savo sveikatos ir gyvybės būtina paisyti visų draudimų. VM tinklalapyje skelbiamas ir nuolat atnaujinamas urėdijų, kurių miškuose draudžiama lankytis, žemėlapis.

 

Miškuose pilna mobilizacija

 

Miškininkai bei miško paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai nuo pat pirmų akimirkų po škvalo pirmiausia padėjo atlaisvinti užverstus medžiais viešuosius kelius, miško kelius, kuriais eismas leidžiamas visiems ir miško gaisrinius kelius bei sutvarkyti plotus po elektros linijomis, kad kitos tarnybos galėtų pasiekti pažeistas vietas ir atkurti elektros tiekimą. Į stichinės nelaimės vietą iš aplinkinių urėdijų bei kitų regioninių direktoratų nuolat gabenama VM priklausanti įranga. Miškininkai taip pat koordinuoja privačių miško paslaugas teikiančių įmonių darbą.

Jau per 10 dienų po uragano pagrindiniai keliai tapo pravažiuojami ir energetikai galėjo taisyti nutrauktas elektros laidų linijas. Vien tik sunkiausiai pažeistose Torunės ir Gdansko direktoratų urėdijose gelbėjimo darbuose dalyvavo 632 miškininkai, daugiau kaip 600 privačių miško paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų, 40 harvesterių, apie 120 traktorių su priekabomis ir daug kitos VM bei miško paslaugų firmų technikos. Jiems pavyko atlaisvinti daugiau kaip 1,5 tūkst. km kelių ir kelis šimtus kilometrų ploto po energetinėmis linijomis.

Dabar miškininkai pradėjo vykdyti savo tiesiogines užduotis, tai yra valyti miškus nuo vėjovartos ir vėjolaužos. Tai bus žymiai sunkesnis, labiau pavojingas ir ilgesnis darbų etapas.

Tuo pat metu vyksta nuostolių vertinimas žemėje ir iš oro (sraigtasparnių skrydžiai, dronų įrašai). Rugpjūčio 14 dieną vykusios videokonferencijos metu regioniniai direktoriai pateikė VM generaliniam direktoriui pirmąsias savo krizių štabų ataskaitas apie miškų nuostolius ir vykdomus veiksmus. Nuo tada panašios konsultacijos vyksta kas savaitę.

 

Nenugalimos jėgos (Force majeure) padėtis

 

Trečiadienį, rugpjūčio 16 d., Valstybinių miškų Generalinio direktorato būstinėje Varšuvoje vykusios spaudos konferencijos metu Konradas Tomaševskis pasirašė sprendimą Nr. 211 apie vadinamosios nenugalimos jėgos (Force majeure) padėties paskelbimą 25-ių labiausiai kataklizmo paveiktų urėdijų teritorijoje.

 „Tai būtinas dokumentas, kuris palengvins mums daugybės VM padalinių veiklos koordinavimą tvarkant ir vėliau atnaujinant gaivalo suniokotus plotus,“ – paaiškino VM generalinis direktorius.

Pagal šį sprendimą miškininkai kataklizmo padarinius privalo likviduoti iki 2019 m. birželio pabaigos. Iškeltos svarbiausios užduotys: atlaisvinti viešuosius kelius, miško kelius bei plotus po elektros laidų linijomis; miško apsaugos darbuotojai privalo nuniokotuose miškuose užtikrinti žmonių saugumą bei turto apsaugą; pilnai įvertinti stichijos išvartytos medienos kiekį ir kokybę bei kuo skubiau išgabenti ją ir parduoti, kol ji tinkama gyventojų poreikiams ir verslininkams (dabartinės oro sąlygos nepalankios medienai, puola grybas ir mėlynavimas). Atsakingi regioniniai direktoriai įpareigoti paremti nukentėjusias urėdijas įranga bei žmonėmis iš kitų jiems pavaldžių urėdijų bei įmonių. Jiems taip pat suteikta teisė laikinai arba neterminuotai įdarbinti savo padaliniuose darbininkus, kurie atnaujins suniokotus miškus bei įsigyti reikiamos technikos.

Uraganas kai kur nušlavė ištisas girininkijas, tai reiškia, kad skubiai bus reikalingas miškotvarkos projektų, preliminarių ūkinių-finansinių 2018 m. planų bei anksčiau urėdijų sudarytų sutarčių tikslinimas. Sutartys neatspindi būtinojo šiandien darbų masto miške nei tokio didelio kiekio medienos bei jos išgabenimo kaštų, taigi teks prijungti priedus arba sudaryti jas iš naujo.

Premjerės Beatos Šidlo (Beata Szydło) pasitarime su vaivadijų vadovais ir tarnybomis, vykdančiomis akciją stichijos nusiaubtuose plotuose, kuris vyko rugpjūčio 19 d. Chojnicėje, VM generalinis direktorius patikino, kad pristatys savo pasiūlymą dėl paramos nukentėjusiems privačių miškų savininkams. Po kelių dienų K. Tomaševskis pasirašė sprendimą dėl 35 mln. zlotų skyrimo nukentėjusiems iš VM lėšų. Šie pinigai per seniūnus pasieks tuos savininkus, kurie sutvarkys savo miškus, užtikrinant tokiu būdu viešąjį saugumą. Atskiros urėdijos ir regioniniai VM direktoratai jau organizuoja informacinius susitikimus su vietos seniūnais ir nukentėjusiais privačių miškų savininkais.

 

Miškas sugrįš

 

Iš tvarkomų nuo vėjovartos viešųjų bei miško kelių, o vėliau iš atokesnių plotų atgauta mediena bus klasifikuojama ir parduodama pagal VM galiojančias taisykles ir procedūras. Konferencijoje dalyvavęs VM Torunės generalinio direktorato vadovas Janušas Kačmarekas (Janusz Kaczmarek) vertino, kad šalia visavertės žaliavos įvairioms medienos pramonės sritims bus ir prastesnės, tinkamos tik tam tikriems tikslams, o esminę dalį – net 20-30 proc. – galimai sudarys vadinama energetinė mediena, naudojama kaip kuras, o jos poreikis iš fizinių asmenų pusės yra per menkas. Ją galėtų pirkti ir naudoti šilumos įmonės, jeigu energetinės medienos sąvoka bus teisiškai sureguliuota.

Urėdijose, kuriose galioja sprendimas dėl nenugalimos jėgos (Force majeure) padėties paskelbimo, anksčiau numatyti kirtimai gaivalo nepažeistuose plotuose bus sustabdyti, o mediena gabenama iš nelaimės vietų. Savo ruožtu urėdijose, kurių gaivalas nepalietė visiškai, kirtimai bus vykdomi pagal planą, o apribojimai kirtimui galimi 2018 m. Kadangi sutartys sudarytos su pirkėjais privalo būti vykdomos šiemet, o neįmanoma numatyti, kiek medienos pavyks išgauti po praūžusios stichijos per likusius mėnesius – tai daugiausia priklausys nuo miško paslaugas teikiančių įmonių technikos bei kadrų išteklių. Medienos likučiai, kurių bus aibė po kirtimų ir apdirbimo, bus parduodami už simbolinę kainą pirmiausia vietos gyventojams kurui.

Kuomet išvartytų medžių krūvos bus sutvarkytos, o mediena ūkiškai panaudota, miškininkai imsis miškų atnaujinimo darbų. Jie turi didžiulę patirtį po tokių stichinių nelaimių, kaip pvz., gaisrai Racibožo Kuznėje (Kuźnia Raciborska) ir Potžebivicose (Potrzebowice) (1992 m. rugpjūtis ), uraganas Pisko girioje (Puszcza Piska) (2002 m. liepa), uraganas „Cyryl“ Sudetų kalnuose (2007 m. sausis) arba sunki šlapio sniego danga Silezijos miškuose (2010 m. sausis) – šiandien visur ten jau auga jauni miškai. Miškininkai ta proga pertvarkys medynus, sodindami tas medžių rūšis, kurios pritaikytos būtent tam plotui, kas vietomis reikštų, pvz., daugiau lapuočių nei buvo anksčiau. Visur, kur tik įmanoma, bus skatinamas natūralus atnaujinimas.

„Kuomet pradėsime miškų atnaujinimą Torunės direktorato plotuose, mums per keliolika metų prireiks daugiau kaip 200 mln. sodinukų. Jau pradėjome rinkti sėklas tam tikslui“,– sakė J. Kačmarekas.

 

Milijardinės išlaidos

 

Stichijos nusiaubti Pamario ir Kujavijos miškai bus sutvarkyti, racionaliai panaudoti ir atnaujinti Valstybinių miškų lėšomis. Tikriausiai pajamos iš „uraganinės“ medienos pardavimų tik subalansuos tvarkymo po kataklizmo patirtas išlaidas. Dėl darbų sudėtingumo didesnės išlaidos bus už miško paslaugas teikiančių įmonių darbą siekiant iškirsti ir išgabenti medieną. Pinigai bus reikalingi sėklų rinkimui, viršplaninei sodinukų gamybai miško medelynuose, dirvos paruošimui, sodinimui ir vėlesnei sodinukų priežiūrai. Prie to prisidės išlaidos suniokotų kelių ir kitų VM objektų atstatymui ir remontui, agrotechninei melioracijai bei jau vykdomiems inventorizacijos darbams. Pasak generalinio VM direktoriaus ir stichijos nusiaubtų regioninių direktoratų vadovų, artimiausiais metais VM išlaidos likviduojant gaivalo padarinius sieks milijardą zlotų.

„Užteko kelių akimirkų, kad būtų pradangintas net kelių kartų miškininkų darbą. Bet mes nepalūžtame, veikiame ir atliksime viską, kas mums priklauso. Niekas neįsivaizduoja, kad neseniai kupinos gyvybės ir traukiančios į regioną turistų srautus Tucholsko girios (Bory Tucholskie) taptų „dykuma“, miškas ten sugrįš“, – patikino VM generalinis direktorius K. Tomaševskis.

 

Už straipsnį dėkingi žurnalui „LAS POLSKI“.

http://www.lasy.gov.pl/pl/informacje/aktualnosci/najwieksza-taka-kleska-w-historii-polskich-lasow