Dievo atėjimo šventė pasiliko su mumis per amžius

Dievo atėjimo šventė pasiliko su mumis per amžius

Ateina pačios gražiausios ir jaukiausios metų šventės – Kalėdos. Kad jos netaptų vien šurmulio, skubėjimo ir apsikeitimo dovanomis švente, ilgesniu pasibuvimu su artimaisiais prie šventinio stalo, turime pažvelgti giliau…

Tai – Dievo atėjimo į šią žemę šventė! Atėjo ir pasiliko su mumis per visus amžius! Kokią įtaką ši TIESA daro mano gyvenimui ir kaip tai keičia mano žemišką būtį? Tas Slėpiningasis, kuris palieka dar daug neatsakytų klausimų, atėjo dėl manęs, o jei atėjo dėl manęs, tai Jo atėjimas pakelia ir sukilnina mane. Nejaugi tai neverčia manęs susimąstyti apie šią neįkainojamą Dievo dovaną? Didžiausią dovaną šiame pasaulyje ir mano gyvenime?

Priimkime Dievą kaip dovaną, kuris nori dalintis su mumis savo esatimi, savo gyvenimu, kuris nori suteikti tai, ko negali suteikti net ir gražiausi šių švenčių akcentai. Nepraraskime šios galimybės ir nepraleiskime šių švenčių be svarbiausio šv. Kalėdų dalyvio – Kristaus. Kaip Jis prieš  daugiau nei 2000 metų gimė ten, kur niekas nenorėtų pradėti savo gyvenimo, taip Jis nepaniekina nė vienos atviros širdies, kurioje mes Jam paruošiame kad ir pačią kukliausią prakartėlę…    

Vaidotas Labašauskas, Prienų Kristaus apsireiškimo parapijos klebonas

Nuotrauka Bronislovo Ambrozo