Dirvožemio apsauga medienos ruošos metu saugomose teritorijose

Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje – daugiau visuomenės atstovų
20 liepos, 2021
Per savaitgalį išversta ir išlaužyta beveik 10 tūkst. kub. metrų medžių
22 liepos, 2021

Dirvožemio apsauga medienos ruošos metu saugomose teritorijose

Šiuolaikinių mechanizuotų medienos ruošos technologijų taikymas visada siejamas su neigiamo šalutinio poveikio rizika, ypač tai aktualu saugomose teritorijose. Priklausomai nuo saugomos teritorijos paskirties ir režimo, be neigiamos įtakos dirvožemiui, daroma vis didesnė įtaka rūšių, biotopų ir buveinių tvarumui. Dėl to renkantis medienos ruošos technologijas ir mašinas, būtina atsižvelgti ne tik į techninius bei ekonominius, bet ir  ekologinius kriterijus.

Mechanizuotų medienos ruošos technologijų taikymas bei jų įtaka miško dirvožemiui – jau ilgą laiką svarbus tyrimų ir diskusijų objektas. Didėjančio ekologinio pavojaus  ir miškų ūkio darbų mechanizavimo ryšys taip pat plačiai žinomas. Analizuojant medienos ruošos mašinų įtaką miško dirvožemiams, išskiriama daug skirtingų dirvožemio parametrų, veikiamų vykdant medienos ruošos darbus. Judant mašinoms dirvos paviršiumi, ryškiausiai pastebimas dirvožemio suspaudimas bei provėžos. Šie ir kiti neigiamos įtakos dalykai ypač svarbūs specialios paskirties miškuose – saugomose teritorijos bei rekreaciniuose miškuose. Nepaisant to,  ir šiose teritorijose Europoje, laikantis tam tikrų reikalavimų, civilizuotai ūkininkaujama.

Galima nustatyti dirvožemio priežiūros ir apsaugos standartus

Remiantis mokslo žiniomis galima nustatyti tam tikrus dirvožemio priežiūros ir apsaugos standartus, kurie leistų sumažinti neigiamą įtaką arba visai išvengti žalingų dirvožemio pokyčių. Atsižvelgiant į konkrečioje teritorijoje keliamus ūkininkavimo tikslus ir apsaugos režimą, operatyviems sprendimams galima numatyti tam tikras prevencines dirvožemio apsaugos priemonės.

Vertinant mechanizuotos medienos ruošos technologijų taikymo potencialą ir natūralias dirvožemio funkcijas, galima atsižvelgti į skirtingas dirvožemio apsaugos priemones, priimant tam tikrus techninius sprendimus. Numatant jas kiekvienu atveju galima nustatyti reikalavimus medienos ruošos mašinoms, valksmų sistemai, mašinų judėjimui kirtavietėje bei medienos ruošos technologijų taikymui. Beje, reikia atminti, kad įvairiuose teisės aktuose ar rekomendacijose kalbama apie tvarią miškininkystę, todėl būtina paminėti reikalavimus, kurie taikomi naudojant miško mašinas. Štai jie:

Dirvožemio derlingumo išsaugojimas;

Natūralių dirvožemio funkcijų išsaugojimas;

Dirvožemį ir medyną saugantis panaudojimas atsižvelgiant į natūralias augalų ir gyvūnų buveines;

Poreikius atitinkanti, aplinką sauganti infrastruktūros sistema, atitinkanti kraštovaizdžio ir miško funkcijų reikalavimams.

Šiuolaikinis ir modernus miškų ūkis yra už ilgalaikę ir tvarią miško dirvožemių apsaugą. Dirvožemio pažeidimai, atsiradę medienos ruošos metu, gali būti valdomi. Analizuojant tai lemiančius veiksnius ir apibendrinus rezultatus, galima sukurti dirvožemį saugančios medienos ruošos koncepciją. Tai ypač svarbu teritorijose, kur keliami griežti kraštovaizdžio apsaugos ir kiti reikalavimai. Ilgalaikei dirvožemio apsaugai didelę reikšmę turi darbų planavimas – medienos ruošos darbai privalo būti planuojami maksimaliai užtikrinant dirvožemio apsaugą. Prognozuojant galimą pavojaus lygį galima vertinti dirvožemių kartografavimo duomenis. Naudojantis GIS sistemomis atskiras teritorijas verta suskirstyti į dirvožemių jautrumo zonas.

Atliekant metinį darbų planavimą būtina atsižvelgti į metų laiko įtaką dirvožemių jautrumui. Pasitelkiant patirtį, tai būtina susieti su dirvožemių kartografavimo duomenimis. Suskirsčius teritorijas pagal dirvožemių jautrumą keičiantis oro sąlygoms, atsiranda galimybė greitai reaguoti į esamą situaciją. Planuojant darbus būtina atsižvelgti į rūšių ir buveinių bei kitų saugotinų objektų apsaugą.

Kirstinius plotus svarbu suskirstyti į darbo blokus

Kirstinų plotų paruošimas privalo būti vykdomas konkrečios teritorijos lygmeniu ir baigtas iki darbų pradžios. Kirstini plotai, kuriuose vyrauja panašios sąlygos, suskirstomi į taip vadinamus darbo blokus. Paruošiamas darbų projektas, kuriame nurodomos dirvožemio apsaugos priemonės.

Infrastruktūra (keliai, valksmų sistema, medienos sandėliai) privalo užtikrinti sklandų ir saugų medienos išvežimą iš kirtaviečių. Dėl atstumo tarp valksmų arba dėl jais užimamo ploto kirtavietėje nuolat kyla diskusijos. Atskirais atvejais dėl jų reikalingumo saugomose teritorijose reikėtų gerai pagalvoti. Valksmų zonoje yra toleruojami ekologinių dirvožemių funkcijų sutrikimai – vandens apytaka, aeracija, šaknų  augimas ir pan. Nepaisant to, valksmų funkcionalumas ir dirvožemio funkcijos turi būti išlaikomos (1 pav.). Valksmų sistema privalo būti pažymėta natūroje. Ateityje valksmų sistemos turėtų būti fiksuojamos GIS pagalba ir perkeliamos į duomenų bazes, kurios būtų pasiekiamos medienos ruošos mašinų operatoriams. Taip būtų galima naudoti tą pačią valksmų sistemą, pavyzdžiui, tvarkant vėjavartas.

1 pav. Teisingai įrengta valksmų sistema stipriai sumažina neigiamą įtaką dirvožemiui

Visos medienos ruošos metu naudojamos mašinos ir mechanizmai bei technologijos  privalo atitikti medyno ir dirvožemio sąlygas. Saugomų teritorijų dalyse, kuriose judėti mašinomis neįmanoma, naudojamos įvairios lyninės sistemos ir mechanizmai. Ten kur važiuoti mašinomis įmanoma, jos privalo būti „apginkluotos“ visomis priemonėmis, kurios mažina neigiamą įtaką dirvožemiui. Jei medienos ruošos mašinų galimybės išnaudojamos maksimaliai, neatsižvelgiant į dirvožemio sąlygas, atsiranda didelė dirvožemio pažeidimo rizika. Mechaniniai pažeidimai priklauso nuo mašinų rato apkrovos, oro slėgio padangose, mašinos ir dirvos paviršiaus sąlyčio ploto, slydimo ir buksavimo bei valksmo ilgio. Dėl šios priežasties planuojant atskirų mašinų panaudojimą būtina atsižvelgti į dirvožemio sąlygas. Dažniausiai Lietuvoje naudojamos medienos ruošos mašinos – medvežės ir medkirtės. Įprastai naudojamos 6 arba 8, rečiau 10 ratų važiuoklę turinčios mašinos, kurios visiškai pakrautos sveria nuo 20 iki 40 tonų. Aišku, nereiktų pamiršti vikšrinių mašinų. Kai medvežės yra su didelio tūrio, 700-900 mm pločio padangomis, padangų profilis ne mažesnis nei 40 proc. – siekiant išvengti prabuksavimo, oro slėgis padangose – 1,5-3 bar.

Papildoma įranga suteikia daugiau draugiškumo

Daugiau ratų turinčios mašinos pasižymi geresniu pravažumu, geresniu masės pasiskirstymu ratams, efektyviau panaudojami uždedamieji vikšrai. Medkirtė dėl mažesnio svorio (12-22 t) bei važiavimo dažnumo ir greičio dirvožemiui yra draugiškesnė. Medkirtės taip pat gaminamos su 8 ratų važiuokle arba vikšrinės mašinos, kurios turi privalumų jas naudojant sunkesnėmis dirvožemio sąlygomis. Siekiant sumažinti neigiamą įtaką dirvožemiui, mašinos aprūpinamos papildoma įranga: ant ratų montuojamos grandinės ir vikšrai (2 pav.), kurie pagerina sukibimą su dirvos paviršiumi ir neleidžia susiformuoti provėžoms, bet  agresyvūs, specialūs pelkiniai vikšrai padidina mašinų pravažumą šlapiose augavietėse. Reikia nepamiršti, kad naudojant vien vikšrus, vieno kubinio metro medienos ruošos kaštai padidėja apie 10 proc.

2 pav. Naudojant vikšrus dirvožemis slegiamas perpus mažiau

Ateityje gali būti naudojamos ir kitos priemonės, kurios sumažins neigiamą mašinų įtaką dirvožemiui – oro slėgio padangose reguliavimo sistema, daugiafunkcinė sistema, nustatanti provėžų gylį darbo metu ir pan.

Kuriant dirvožemio apsaugos standartus, be jau minėtų priemonių, didelę įtaką lemia ir kitos: specialių mašinų naudojimas, tinkamų medienos ruošos technologijų parinkimas, atsakingas techninių skysčių naudojimas, miškininkystės priemonės.

Nerijus Marcinkevičius