Diskusijos dėl biokuro tebelieka tik kalbomis…

Oš ąžuolynas generolui P. Plechavičiui atminti
10 spalio, 2020
Esami ir būsimi iššūkiai, įgyvendinant EK Biologinės įvairovės strategiją.
11 spalio, 2020

Diskusijos dėl biokuro tebelieka tik kalbomis

Lietuvos  verslininkai ir biokuro gamintojai jau antrus metus garsiai kalba apie atsiradusią bėdą – neribojamą biokuro įvežimą iš Baltarusijos bei apie tai, kad lietuviško kuro gamintojai ir pardavėjai, ypač smulkūs, neišlaikys konkurencijos ir bankrutuos.

Vienas iš jų – UAB “Raguvilė” vadovas Virginijus Brazauskas ne tik vienas iš pirmųjų pradėjo kelti šią problemą į viešumą, bet ir parengė pasiūlymus dėl biokuro situacijos gerinimo Lietuvoje.

UAB „Raguvilė“ siūlė ir tebesiūlo: pirma – pakeisti aukciono taisykles, nesmenkavertė mediena yra tinkama tik biokuro ruošai, nustatyti pradinę prekybos kainą – 0,10 Eur/1 ktm.

Antra – Valstybinei miškų urėdijai skubos tvarka parengti didelės apimties darbų planus, nustatyti srautus su numatoma apimtimi. Anksčiau į aukcionus buvo teikiama informacija nenukirsto, stataus miško už atitinkamą atlygį. Būtina peržvelgti ir nustatyti srautus visuose regionuose, kad įmonės savo regionuose turėtų darbų, o rinka jau pati sureguliuos, kuriame dėl paklausos kils kainos.

Miškai, pasak V. Brazausko, taptų sutvarkyti, jų tūris tik didėtų. „Būtų laiku atliekama ūkinė priežiūra, išsaugotos darbo vietos, įplaukos į valstybės biudžetą. Valstybė nepatirtų nuostolių bei išlaidų kompensacijoms. Padidėtų jau veikiančių įmonių konkurencingumas ir, tikėtina, atsivertų galimybės joms eksportuoti biokurą į Skandinavijos šalis“, – įsitikinęs verslininkas.

„Raguvilės“ vadovo teigimu, siūlomi pakeitimai Lietuvos valstybei jokios žalos ar praradimų neatneš, priešingai –  užtikrins žmonių užimtumą, sukurs naudą, taip pat apsaugos nuo iškastinio kuro bei suskystintų dujų naudojimo šalies katilinėse.

Energetikos ministerija tebekuria planus

Visus šiuos siūlymus V. Brazauskas pristatė ir vasaros pradžioje vykusiame Energetikos ministerijos organizuotame Šilumos tarybos posėdyje. Išklausius visas puses bendru posėdžio dalyvių sutarimu buvo nutarta, kad Energetikos ministerija 2020 m. liepos mėnesį parengs ir pateiks viešajam derinimui Vyriausybės nutarimo Nr. 277 ,,Dėl įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurio reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimus; Energetikos ministerija kreipsis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą su prašymu įvertinti galimybes per 2020 m. III ketvirtį  numatyti skatinamąsias SM3 naudojimo priemones reguliuojamiems šilumos gamintojams; Energetikos ministerija kreipsis į Susisiekimo ministeriją, Aplinkos ministeriją ir Valstybinę miškų urėdiją prašydama įvertinti galimybes per 2020 m. III ketvirtį įgyvendinti LITBIOMA pasiūlymus dėl vietinio biokuro gamybos skatinimo; Energetikos ministerija sukurs šilumos kilmės garantijų sistemą,  skatinančią vietinį, ekologiškai ir tvariai gaminamo ir tiekiamo biokuro naudojimą; taip pat  nutarta artimiausiame Šilumos tarybos posėdyje svarstyti gamtinių dujų akcizo klausimus, įvertinant galimą poveikį skirtingoms gamtinių dujų vartotojų grupėms.

Nors V. Brazauskas yra siūlymų autorius, apie tai, ar pavyko šiuos nutarimus įgyvendinti jokio atsakymo nesulaukė. Kad Seime vyko Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdis, kuriame buvo diskutuojama apie biokurą, verslininkas nežinojo. „Niekas nepranešė, nepakvietė,  – neslėpė apmaudo UAB „Raguvilė“ vadovas. – Nereikėjo nei Seimui, nei Vyriausybei kištis į vykusius procesus, būtent į rinkos reguliavimą. Aš manau, kad būtume rezultatą pasiekę greitai, efektyviai ir be to reguliavimo. Paskui rinka būtų viską sureguliavusi, kainas išlyginusi. Žaliavos kaina būtų iškilusi iki rinkos vertės. Kadangi mano iškeltų klausimų niekas nesvarsto, tai viskas taip ir liko. Jokio atsakymo iš Energetikos ministerijos aš negavau. Nugulė tie siūlymai kažkur pas kažką stalčiuje“.

Svarbūs tik stambūs gamintojai

V. Brazauskas mano, kad Seime vykusiame posėdyje buvo pamiršti smulkieji biokuro gamintojai. „Buvo kalbama apie dešimt stambiųjų, – paklausęs posėdžio įrašo sakė pašnekovas. – Šeši yra lietuviai, o keturi – Latvijos ir Baltarusijos įmonės. Ką ir sakė energetikos viceministras Egidijus Purlys,  jie neviršija pagal ES reikalavimus numatytų procentų biokuro gamybos rinkoje. Tai stambiausieji tiekėjai. O šiandien žlungame mes, mažiukai. Žmonės, kuriems reikia mažiausiai resursų, investicijų, bet  jie rinkoje turi gyventi ir užsidirbti duonos. Kaime vadinami „miškinukai“, kurie moka savo amatą. Jie palaipsniui užsidaro arba išvažiuoja į užsienį.

Niekas neįvertina to, kad privatus sektorius ir valstybiniai miškai generuoja panašų medienos kiekį. Jei mažieji gamintojai „išmiršta“, urėdijai kaina kyla. Ar čia nėra kokia klasta sugalvota? Urėdijai kaina pakilo. Šiemet niekas net neužsiminė apie tai. Mes buvome nuskalpuoti, o urėdijos visą pelną pasiėmė. Jiems kaina šoko, nes žaliavos trūko. Urėdija prekiavo su viršpelniais. Kodėl apie tai nutylima? Kodėl niekas nekontroliuoja urėdijos? Kad urėdija turėjo viršpelnius, kad prisipirko technikos, mašinų, džipų visokių, išsimokėjo premijas, iššvaistė pinigus… Kodėl apie tai niekas nekalba? Čia yra problema. Kodėl pačios urėdijos negamina kuro iki galo? Kai kurie urėdijos padaliniai taip pat turi smulkinimo malūnus. Kodėl jie nepardavinėja rinkos kaina?  Urėdija – valstybės įmonė, o čia visur draugai… Kas gali paneigti, kad … Tad visai nekeista, kad galimai tikimasi, jog  mažiesiems žlugus, atsigaus valstybinė įmonė. Padidins jai kirtimo normas, kvotas, juk turi prisipirkę visokių mašinų ir vargšus žmones pasamdys, kurie paruoš biržes. Bet čia mano asmeninė įžvalga…“

Nors Seime vykusiame Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje buvo ilgai diskutuota  apie dabartinę situaciją biokuro rinkoje, išklausyta daug nuomonių, tačiau išryškėjo pagrindinė  – ūkinės veiklos sąlygos turi būti apibrėžiamos tik įstatymu.

Užsakymo Nr. 000400

Rūta Steponaitytė

Nuotraukos Dainiaus Šerono