Diskusijos dėl privataus miško ploto ribojimo – vėl iš naujo

Seimo narys Justinas Urbanavičius: “Be miškų negalėtume kvėpuoti”
3 vasario, 2021
Naujas miškų valdymo standartas FSC užtikrins geresnę miškų apsaugą
9 vasario, 2021

Diskusijos dėl  privataus miško ploto ribojimo – vėl iš naujo

Po ilgai besitęsusių diskusijų ir net Prezidento veto, Seimas didele balsų persvara  2019 m. rugpjūčio 22 d.  galutinai patvirtino “valstiečių” inicijuotą Miškų įstatymo nuostatą dėl miško nuosavybės apribojimo privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims – pagal ją asmuo ar susiję asmenys Lietuvoje gali įsigyti iki 1500 ha miško ūkio paskirties žemės. Vis dėlto ši  įstatymo pataisa tyliai į realybę nenugulė – po nepatenkintųjų skundų ja susidomėjo Europos Komisija (EK), kuri 2020 m. rugsėjo pradžioje  paprašė pateikti informaciją apie šio įstatymo priėmimo aplinkybes, pagrįsti ribojimo būtinybę ir proporcingumą. Aplinkos ministerija, tuomet dar vadovaujama “valstiečio” Kęstučio Mažeikos, paprašė pratęsti atsakymo terminą, kurį EK  atidėjo iki šių metų  vasario 17 d.  Būsimas atsakymas EK ir Lietuvos pozicija šiuo klausimu diskusijas vėl įžiebė iš naujo.

Verta priminti, kad Miškų įstatymo pataisą prieš ją priimant prieštaringai vertino miško savininkų ir kitos organizacijos, esą valstybinių miškų valdytojai ir jau daugiau miško nei nustatyta  turintys savininkai turės konkurencinį pranašumą. Apribojimui pritariantieji, iš jų ir   nemažai  smulkių miško savininkų, argumentavo, kad taip siekiama išvengti miško žemės koncentracijos, ypač stambių užsienio investuotojų rankose, pernelyg intensyvaus miškininkavimo, taip pat sumažinti neigiamą kirtimų įtaką kraštovaizdžiui, rekreacijai, bioįvairovei ir pan.

EK atsakymą rengia jau naujasis aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas, kuris anksčiau Seime aktyviai pasisakė prieš miško ploto iki 1500 ha privatininkams ribojimą ir siūlė kitą variantą, taip pat kreipėsi į Prezidentą dėl veto. Dabar jis pareiškė, kad Miškų įstatymą reikės keisti, nes jei ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.  Ministro manymu, galimo įsigyti miško ploto apribojimas prieštarauja vienam iš esminių ES principų – laisvam kapitalo judėjimui.

Ministerija turėtų parengti argumentuotą ribojimų pagrindimą

Vis dėlto iki įstatymo pakeitimo gali būti labai ilgas kelias arba jis iš viso nesulauktų Seimo narių daugumos pritarimo. Seimo pirmininko pavaduotojas, konservatorius Paulius Saudargas labai išsamiai išdėstė savo poziciją.  

„Viešumoje galima rasti patikinimą, jog ankstesnė Aplinkos ministerijos vadovybė EK jau yra pateikusi dalį informacijos, o terminą atidėti paprašė tik dėl kai kurių klausimų, norėdama turėti laiko diskusijai ir išsamiam atsakymui. Taigi, verta šį jau pradėtą darbą užbaigti, neskubant imtis kitų priemonių, kaip kad įstatymo keitimas. Įstatymo siekis išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams. Nepaisant pozityvaus tikslo, visada šiek tiek trūko tikslaus pagrindimo, kodėl nustatyta būtent 1500 ha dydžio riba. Manau, kad ministerija pirmiausia turėtų paruošti argumentuotą esamų ribojimų pagrindimą. Reikėtų ne tik įvardinti ribojimo tikslą, bet ir konkrečiai jį susieti su siekiais skaidriai ir sėkmingai plėtoti Lietuvos miškų ūkį“,- siūlo parlamentaras.

Dar Seimui svarstant dėl minėto ribojimo, jis atkreipė dėmesį, jog didieji žaidėjai jau mojuoja kirviais Lietuvoje,  yra prasidėjęs beatodairiškas miškų kirtimas. „Anksčiau galiojusi tvarka, o gal reikėtų sakyti  – netvarka,  daugiausiai buvo naudinga Lietuvos miškus sparčiai supirkinėjusioms užsienio kapitalo įmonėms, kurių finansiniai pajėgumai smarkiai apribojo Lietuvos piliečių galimybes konkuruoti ir įsigyti miško. Tiesa, vien tik šis ribojimas neapsaugos miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos“,- tikina P. Saudargas. 

Anot jo, minėtą ribojimą palankiai sutiko visuomenė. Viešumoje jau kurį laiką regime daug miškų išsaugojimu aktyviai besirūpinančių žmonių, o plyni kirtimai kelia nepasitenkinimą.“Kaip ir daugelis, aš taip pat manau, kad miškais turime rūpintis aktyviomis pastangomis – ne tik esamų miškingų plotų saugojimu, bet ir jų didinimu. Turime ir toliau akcentuoti miškų vertę mūsų valstybei, atidžiai prižiūrėti miškų valdymo, eksploatavimo ir puoselėjimo programas. Tačiau kartu dera pastebėti, kad šis Miškų įstatyme numatytas ribojimas nėra tiesiogiai susijęs su galimybe didinti Lietuvos miškų plotus. Be to, kitose šalyse, kurios gali būti laikomos sėkmingai ūkininkaujančiomis miškuose, tokių ribojimų nėra“,- pažymi Seimo vicepirmininkas.

Kas vis dėlto nutiktų,  jei EK pradėtų  oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą?  P. Saudargo galva, ši procedūra nėra skirta nubausti, o pirmiausiai paremta abipusiu noru išsiaiškinti. „Be to, pažeidimo procedūra vykdoma keliais etapais:Komisija pareiškia pagrįstą  nuomonę, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę išsakyti savo pastabas. Jei narė per nustatytą laiką neatsižvelgia į EK  nuomonę,  ji gali perduoti šį klausimą svarstyti ES Teisingumo teismui. Tačiau nors ir  numatyta galimybė dėl pažeidimo kreiptis į šį teismą, EK taip pat gali jį prašyti skirti valstybei finansinę nuobaudą. Vis dėlto dauguma atvejų išsprendžiami be minėto teismo įsikišimo. Net ir pradėta pažeidimo procedūra subalansuota taip, kad erdvės pasisakyti turėtų abi pusės. Žinoma, geriausia būtų apsieiti be šios procedūros, tačiau jos nereikėtų vertinti kaip griežto išankstinio nuosprendžio. Pirmiausia nuo mūsų priklauso, ar sugebėsime susitelkti ir Europos Komisiją įtikinti savo  pozicija“,- aiškina Seimo narys.

Žemės ūkio paskirties ir miško žemei turi galioti vienoda teisė

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Viktoras Pranckietis taip pat primena Miškų įstatymo pataisos priėmimo istoriją bei pažymi, jog iniciatyvas lėmė ir jau veikiantis žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ribojimas.  Pagal 2006 m. priimtą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą buvo nustatytas  maksimalus 500 ha įsigyjamos žemės plotas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
“Kritikams tuomet buvo argumentuota, kad EK neturi jokių pretenzijų dėl žemės įsigijimo iki 500 ha apribojimo, tai kodėl negali būti tokia pat norma taikoma ir miško žemei, nes čia ta pati žemė, tik apaugusi mišku. Buvo daug diskusijų ir įvairių siūlymų, pagaliau susitarta dėl 1500 ha miško ploto, nes nuo 1000 ha jau galima tvariai ir ekonomiškai ūkininkauti. Aš balsavau už šią įstatymo pataisą ir po Prezidento veto, konkrečiai už didžiausią pasiūlytą skaičių”,- aiškina buvęs Seimo pirmininkas.

Kaip reikėtų elgtis dabar, ar vertėtų panaikinti miško ploto ribojimą? “Mano nuomone, turėtume elgtis vienodai abiejų įstatymų atžvilgiu. Negali būti, kad vienai žemei būtų taikoma vienokia teisė, o kitai – kitokia. Jei turime įstatymą, kuris riboja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, tai tą patį paraleliai reikia taikyti ir miško žemei – juk visa ji Lietuvos. Turime tiksliai išnagrinėti,  ką mes pažeidžiame ir kokius suvaržymus įvedame. Rašte EK turime argumentuoti, kodėl nustatyta tokia riba ir kodėl saugikliai turi galioti ir miško žemei”, – tikina V. Pranckietis.

Kol kas Kaimo reikalų komitete argumentai nesvarstyti, bet, matyt, ateityje teks vėl grįžti prie diskusijų. “Bus matyti, kokios priežastys gali būti nubaustiems, bet turime ieškoti takų ir būdų, kaip apginti savo interesus ir nacionalinio įstatymo viršenybę kol kas išlaikyti. Tiesa, Aplinkos ministerija yra sakiusi, kad turėtume svarstyti įstatymą iš naujo, bet niekas taip greitai neįvyks, nes vėl kils visuomenės ir visų suinteresuotųjų diskusijos, prasidės ilgas svarstymo procesas Seimo komitetuose ir pan. Tad reikia nuosekliai dirbti ir kalbėtis, ieškoti sprendimų, bet miško žemės ir žemės ūkio paskirties žemės paralelė turi išlikti”,- pažymi parlamentaras.   

Jis svarsto, kad ateityje galima galvoti ir apie laisvą miško pardavimą, galbūt būtų didesnė pasiūla ir kainos aukštesnės, bet kol kas privalome atsižvelgti į Lietuvos žmonių galimybes, kurie norėtų čia ūkininkauti. Nors susiduriame su dviprasmybe, nes priklausome ES ir turime apsispręsti, kam suteikti viršenybę, tačiau nacionaliniai įstatymai turi būti taip pat gerbiami.

Pašnekovas juokauja, kad ir dabar miškuose pakanka užsieniečių nuosavybės, bet tos žemės jie niekur neišveš ir žalos, matyt, nepadarys, ypač jei nupirko nukirstus miškus – ten mišką teks ugdyti bei prižiūrėti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, o naudos tikėtis galbūt tik po kokių 80 metų. Vis dėlto ateitis tokia, kad prie visų šių ribojimų dar turėsime grįžti. 

Nuostatos nekeičia

Buvęs aplinkos ministras, dabar Seimo narys K. Mažeika gina nuostatą, kad įstatymo keisti nereikia. Kodėl  paprašė EK atidėti  atsakymą  trims mėnesiams, jis aiškina, kad argumentams reikėjo daugiau laiko. „Turbūt reikėjo daugiau argumentų, nes mes matome, kad užsienio kapitalo interesai mūsų miškų įsigijimo ir kainos skirtumo atžvilgiu riboja Lietuvos piliečių teisę įsigyti mišką. Šiuo atveju pagal tendencijas, kad Lietuvos miškų didžiuliai plotai valdomi užsienio kapitalo įmonių, mūsų tikslas buvo, jog miškus išlaikytų Lietuvos piliečiai. Kuo daugiau savininkų, žmonių, kurie turės teisę į mišką, tuo ir gyvenimo kokybė turėtų būti geresnė Lietuvoje. Mums reikėjo laiko parengti argumentus, aš manau, kad šis išaiškinimas naudingas tik užsienio didiesiems miškų supirkėjams“, – komentavo jis Delfi.

K. Mažeika siūlo ieškoti argumentų bei diskutuoti su Europos Komisija, kad šiuo atveju esame pralaimėtojai. Anot jo, stambios užsienio kapitalo įmonės, kurios gali už mišką pasiūlyti didesnę kainą, nukonkuruoja vietos gyventojus, kurie norėtų įsigyti miško ir tvariai, atsakingai jame ūkininkauti bei saugoti.  

Argumentai prieš

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas vardija priešingus argumentus. Jis sakė, kad PMSA inicijavo kreipimąsi į Europos Komisiją ir pakomentavo  asociacijos poziciją.

Pirma – priėmus Miškų įstatymą Valstybinių miškų urėdija gavo išskirtines teises, palyginti su privataus kapitalo (tiek lietuviško, tiek kitų valstybių) galimybėmis įsigyti miško žemės. Taip  dirbtinai ribojama konkurencinė aplinka.

Antra – sudaromos nevienodos sąlygos konkuruoti net privačioms įmonėms. Pavyzdžiui, užsienio pensijų fondai gali vykdyti įsigijimus, lietuviški investiciniai fondai – ne. Trečia – pažeidžiamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė, kas prieštarauja stojimo į ES sutarčiai.

Be to,  įstatymas priimtas, neatsižvelgiant į visų Miškų įstatymo projektą derinusių institucijų ir suinteresuotų asmenų ( Prezidento veto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, net Vyriausybės, Konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, asociacijų ir kt.) neigiamas išvadas ir vertinimus. Analogiškų ribojimų nėra kitose Europos Bendrijos šalyse.

“Pagrindinis argumentas, kurį nurodys net Miškų fakulteto pirmakursis, tas, kad darnų miškininkavimą gali užtikrinti tik didelės ir kuo didesnės pagal plotą miško valdos. Tik dideliuose miško plotuose galima aptikti medynų amžiaus, rūšių, išsidėstymo ir kitą įvairovę, kuri atitinkamai užtikrina ir biologinę įvairovę, optimalią priešgraisrinę ir sanitarinę priežiūrą bei apsaugą, taip pat kelių tinklą, miškininkystės planavimą, vykdymą, stebėseną ir pan.”,- akcentuoja  PMSA vadovas.

Parengė Angelė Adomaitienė

Nuotrauka Bronislovo Ambrozo