Drožėjo talentu džiaugiasi visos Lietuvos žmonės

20 balandžio, 2018
Kai žydi blindės, karklai, gluosniai
19 balandžio, 2018
Diskusija-konferencija „Racionalus miško naudojimas – darnaus miškų ūkio pagrindas“
21 balandžio, 2018

Drožėjo talentu džiaugiasi visos Lietuvos žmonės

 

Atkurtos Lietuvos šimtmečiui medžio drožėjai nusprendė padovanot 100 skulptūrų Lietuvai. Vieno jų, Valerijaus Kunigel, darbai puošia įvairius šalies kampelius.

 

100 skulptūrų Lietuvai

 

Rokiškio rajono Juodupės gyventojai džiaugiasi jo darbais ir vadina savo krašto kūrėju, o netoli Panevėžio, Uliūnų bendruomenė – savo drožėju. Kauno Akademijos gyventojai ir svečiai, lankantys Kamšos draustinį, tai pat gali gėrėtis Valerijaus medžio skulptūromis. Rudenį čia jis dalyvavo medžio drožėjų plenere „100 skulptūrų Lietuvai“.

 

Stebėtis gal ir nereikėtų. Valerijus augo, mokėsi Juodupėje, o vasaras leisdavo pas senelį, netoli esančiame kaime. Taigi, tame krašte jis savas. Pasak drožėjo, senelis pindavo pintines, jis jam padėdavo. Paskui, kiek paaugęs, pradėjo drožinėti, labai patiko ir piešti, tačiau to mokytis niekur nesimokė. Paauglystėje buvo viską metęs, paskui vėl grįžo prie pomėgio. Savamokslis kūrėjas.

 

Pirmosios medžio skulptūros radosi vėliau, kai įsigijo ir sumanė papuošti Juodupės sodybą. Nuo to laiko viskas labai pasikeitė: darbą kirviu ir kaltais pakeitė modernios technologijos. Dabar pagrindinis įrankis –specialus drožinėjimui skirtas pjūklas, o paskui jau specialūs šlifavimo, deginimo įrankiai.  Jų jau  galima įsigyti ir Lietuvoje. Viena iš tokių pardavėjų — įmonė „Ginalas“. Beje, drožėjui teko dalyvauti ir tokiame čempionate, kur buvo leidžiama dirbti tik pjūklu…

 

Arčiausiai širdies – medis

 

Valerijus prisipažįsta, kad medis jam labai limpa prie širdies. Ąžuolas – ilgam: ar kryžių pastatysi, ar skulptūrą – stovės šimtą metų, nesupus. Ne veltui šis medis girių galiūnu vadinamas. Liepa švelnus, minkštas medis, gali šaukštus drožti ar mažas, kamerines skulptūrėles, kurios puoš namų vidų. Drožėjas neslepia, kad tenka duoti tokių patarimų ir žmonėms, norintiems užsisakyti skulptūrų. Žmogus sako, kad daryk man iš liepos ar net ir turi tokios medienos, Valerijus pataria: jei statysit lauke, greitai supus – nėra ko mėtyti pinigų vėjams, o  jei po stogu – ilgai stovės.

Skulptūros, kurios stovi lauke, kuriamos iš ąžuolo, tvirčiausio Lietuvos medžio.

 

Darbas iš širdies

 

Apie kainas atskira kalba. Dabar, kai pastaruosius trejus metus pomėgis drožti tapo amatu, dirba tai, ko užsakovai pageidauja. Visokių žmonių pasitaiko – neslepia drožėjas.

 

„Ateina ir sako, noriu ir to, ir šito, ir dar, ir visų…, – pasakoja Valerijus. –  Tai jau gali iškart atspėti, kad nieko jam nereikia… O būna, užsuka žmogus, žino ko nori, nors ir pinigėlių nelabai turi, bet tada taip smagu dirbti. Žinai, kad tam žmogui tavo darbas bus mielas ir brangus. Jam tikrai gera bus jį turėti“.

 

Kiek laiko užtrunka, kol sukuria vieną ar kitą skulptūrą, pašnekovas negali atsakyti: mažesnes trumpiau, didesnes ilgiau… Priklauso ir nuo nuotaikos, įkvėpimo ar temos. Gali vieną kartą ir per dvi dienas, neatsitraukdamas, o kitą gal savaitę ar ilgiau. Valerijus pripažįsta ir tai, kad padeda ir geri įrankiai ir vis didesni darbo įgūdžiai.

 

Jis sutinka su sena tiesa, kad kai hobis tampa darbu – nieko nėra geriau. Jis kuria žmonėms, kurie nori jo darbus matyti savo kiemuose, savo sodybose, miestelių aikštėse. Ar jo namuose yra daug jo darbų?

 

„Ne, – sako drožėjas. – Aš kaip tas šiaučius, be batų… Liko tik tos pirmosios, kuriomis puošiau sodybą“. Tie pirmieji darbai ir yra brangiausi. Sau, savo širdžiai, pradžiai.

 

Dabar Valerijus gyvena Panevėžio rajone, Uliūnuose, tad ir čia žmonės jį laiko savu. Jo darbai puošia ir Uliūnus, ir Juodupę, ir visą Lietuvą.

 

Uliūnų gyventoja Rima Sakalauskienė gražiais žodžiais apipila ir patį drožėją, ir jo darbus. „Turi ir ir gerą akį, ir rankas, ir greitai dirba, – giria Rima. – Paprašėme, kad padarytų mums kieme stalą ir suoliuką, paprastą, tačiau Valerijus sako – paprastai negaliu. Tad dabar mes turime puikų suolą su išdrožtais šuniukais ant jo galų. Jo darbai labai natūralūs, labai meniški. Jeigu padaro pelėdą, tai atrodo, kad ji ką tik atskrido iš miško… Aplink Uliūnų tvenkinį  – Vitalijaus skulptūros. O jei eitumėte gatvele, tai dažnam kieme rastumėte jo darbų“.

“Pasidaryk skulptūrą pats” – patį pjaustymą
http://miskininkas.eu/pasidarykite-skulptura-patys/

Rasa Liškauskaitė